Varliagyviai
5 (100%) 1 vote

Varliagyviai

Varliagyvių klasė

Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir

pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai

kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais,vabalais,

besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabalą

ji iškiša savo kiežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tik

šiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas,didžiulė

galva nežymiai pereina į liemenį. Nors varlė neturi kaklo vistiek gali

judinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokai

drėkina varlės akis. Varlė gali kvepuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu.

Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griaučiai sudaryti iš tų

pašių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasi

tuo, kad turi kaklo lankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys:

Varlės raumenys labiau išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukioja bet

ir šokinėja!

Virškinimo sistema: Beveik kaip ir žuvų, tiktai varlė turi kloaką o žuvys

ne. Varlė kvepuoja atmosferos oru. Jos kvepavimo organai: oda ir plaučiai.

Varlės plaučiai silpnai išsivystę, todėl varlės kvepavimui nemažiau svarbi

ir oda ir plaučiai.

Kraujotakos sistema: Grynas arterinis kraujas varlėje teka tik į smegenis,

o visur kitur susimaišęs. Varlė turi du kraujotakos ratus: didijį

kraujotakos ratą ir mažajį.

Varliagyvių medžiagų apykaita: Varlės kūno temperatūra keičiasi nuo

aplinkos temperatūros. Varlė -šaltakraujis gyvūnas.

Nervų sistema ir jutimo organai: Varlės smegenys labiau išsivysčiusios negu

žuvų. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės ir jiems nereikia laikyti

pusiausvyros. Varlė turi dar ir vidurinę ausį, kad galėtų girdėti ir

sausumoje. Varliagyviai visi skirtalyčiai. Pavasarį, atbudus varlėms jos

susiporuoja. Lytinės ląstelės patenka į kloaką o iš ten išmetamos laukan.

Patinėliai ant jų išleidžia skystį kuriame yra spermatozoudų.

Vystymasis: Po kurio laiko iš ikrelio tampa buožgalvis. Jis panašus į mažą

kiaušinio formos žuvytę. Buožgalvis greitai vystosi. Atsiranda burma,

plaučiai, kojos ir galiausia jis tampa varle.

Roplių klasė

Labai daug kur gyvena driežai. Vienas iš jų vikrusi driežas. Tai nedidelis,

bet vikrus gyvunėlis. Driežai gyvena sausose saulės šildomose vietose.

Driežai minta vabzdžiais. Jų klausa labai stipri. Jis girdi net ir

menkiausia šlamesį sukeltą ropojančio vabalo. Vidinė sandara labai panaši į

varlės. Driežas turi daugiau kaklo lanksteliu, todėl geriau gali judinti

kaklą. Ir driežai kvepuoja tik plaučiais. Dauginimas taippat panašus į

varlės. Tik apvaisinimas vyksta sausumoje ir ikriukai auga patelės viduje o

na vandenyje. Ropliams priklauso ir gyvatės. Kai kurios iš jų yra

nuodingos. Tai tiesiog reikalinda jų pradyvenimui. Jos savo nuodais gali

apsiginti ar sumedžioti. Gyvatės neturi kojų, todėl jos šliaužia žemia. Jos

šliaužia vingiuodamos savo kūną. Dauguma gyvačių deda kiaušinius. Visos

gyvatės ryja grobį nekramčiusios. Ropliams priklauso ir vėžliai ir

krokodilai. Šie gyvūnai gyvena vandenyje. Sausumoje jie nėra labai judrūs,

nors kiaušinius ir deda sausumoje.

Paukščių klasė

Išorinei paukščių sandarai ištirti mums padės karvelis. Jie gyvena

miestuose ir kaimuose. Minta grūdais ir įvairiomis žmonių maisto

atliekomis. Paukščiai turi lankstų kaklą, dvi kojas ant kiekvienos po

penkis pirštus. Jais paukščiai ir vaikščioja. Paukščiai turi snapą pri

kurio yra ir šnervės. Galvoje paukščiai turi akį po kuria yra ir klausos

anga. Plunksnos – svarbiausias išorinis požimis skiriantis paukščius nuo

kitų gyvųnų. Plunksnos uždengia visą kūną. Paukščiai kartais keičia savo

plunksnas, šeriasi. Senos apdevėtos plunksnos keičiamos kitomis. Paukščiai

savo plunksnas sutepa spesialiu riebalu kurį išspaudžia iš odos liaukų.

Taip plunksnos tampa elastingesnės. Paukščių snapai yra įvairaus dydžio be

dantų. Maistą ryja nesukramtytą. Kaikurie paukščiai stemplę prikimša iki

pat viršaus nepatirdami dėl to jokio nepatogumo, nes stemplė gali

išsiplėsti. Skrandis turi du skyrius, liaukinį ir raumenonį. Maistas

virškinamas labai greitai, nes skridimui reikia daug energijos. Todėl

paukščiai lesa dažnai ir daug laiko praleidžia ieškodami maisto. Žarnynas

baigiasi kloaka. Be plaučių paukštis turi dar ir daug oro maišelių esančių

tarpuose tarp organų. Jos sujungtos su plaučiais. Arterinis ir veninis

kraujas visiškai atskirtas ir į visus organus, išskyrus plaučius patenka

grynas arterinis kraujas. Širdis labai stipri pvz. karveliui tupint širdis

susitraukia 165x per min., o skrentant 550x. Paukščių regėjimas labai gerai

išsivystęs. Jų akys 100x stipresnės už žmogaus. Bet paukščių uoslė yra

silpna. Veisimosi pradžia yra pavasaris. Jaunikliai iš kiaušinių išsirita

tada kai jiems pakanka reikalingo maisto. Paukščiai yra sėslieji,

klajokliai ir keliauninkai. Sėslieji paukščiai visusu metus gyvena toje

pačioje vietoje. Klajokliai paukščiai susibūrę nedideliais pulkais traukia

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 864 žodžiai iš 2861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.