Virusai
5 (100%) 1 vote

Virusai

Kompiuterių virusai

Kompiuterių virusas yra programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šitaip pakenkia programų darbui. Virusai, virusinės programos plinta, dauginasi, todėl įsikišęs į programas ir perėmęs valdymą virusas gali įsiterpti į kitas programas ir t.t. Šitaip gali būti užkrėstos daugelis kompiuteryje esančių programų.

Pirmieji virusų prototipai buvo žaidimų programos, kurios stengdavosi sudoroti priešininkų programas ir užimti jų vietą atmintinėje. Jos buvo pagrįsto idėja, kurią 9—ojo dešimtmečio viduryje suformulavo Kornelio universiteto studentas R. Morisas: programos, užuot „žiaumojusios“ duomenis, gali užsiimti kitų, lygiagrečiai vykdomų programų „rijimu“. Tokio pobūdžio žaidimai išpopulerėjo ir netgi buvo rengiami jų tarptautiniai turnyrai.

Drauge su šiomis žaidžiančiomis programomis ėmė rastis programoms, kurios nepriklausomai nuo vartotojo noro pakeisdavo jo vykdomų programų veiksmus. Taip atsirado kenkėjiškų programų tipas, jas imta vadinti virusinėmis programomis arba trumpiau — virusais.

Pirmasis IBM asmeninių kompiuterių virusas buvo užregistruotas 1985 m. Jis buvo pavadintas EGABTR vardu. Beje visi virusai turi vardus, kartais susijusius su jų atliekamomis „šunybėmis“, o kartasi — tiesiog egzotiškus.

Jei į kompiuterį pateko virusas, jį nebūtinai tuoj pat pastebėsite. Virusas — tai nematoma programa, kuri veikia tuomet, kai ją paleidžiame. Taigi kad virusas pasirodytų, turi būti paleista programa, kurioje yra virusas. Tai gali atsitikti įvairiai

Virusų veikimo pasekmės gali būti labai įvairios — nuo menkų papokštavimų iki visiško kompiuterio diskų informacijos sugadinimo. Dažniausiai pasitaikantys kenkimo atvejai:

• Virusuoto programos visiškai nustoja veikti arba blogai veikia;

• Trikdomas vartotojo darbas: spausdinami įvairūs pranešimai, ekrane pasirodo įvairūs ženklai ir pan.;

• Sulėtėja sistemos darbas;

• Sumažėja vietos kompiuterio pagrindinėje atmintyje bei diskuose arba net visai jos nėra;

• Modifikuojami ar kitaip sugadinami duomenys bylose;

• Sunaikinama informacija diskuose, gali būti net suženklinamas visas diskas prarandant visą jame buvusią informaciją;

• Fiziškai sugadinami kai kurie kompiuterio įrenginiai, pvz. Be galo daug kartų rašant į tą patį disko takelį, nutrinamas jo magnetinis sluoksnis.

Virusai skirstomi į keletą didelių grupių:

• beveik nekenksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui, tačiau krečiantys įvairius pokštus;

• nelabai kenksmingi, iš esmės netrikdo kompiuterio darbo, tačiau mažinantys atmintinės talpą, kliudantys našiai dirbti;

• kenksmingi, trikdantys kompiuterio darbą, stabdantys vartotojų programas;

• labai kenksmingi, naikinantys programas, duomenis, kompiuterio darbui reikalingą informaciją, įrašytą į sistemines atmintinės sritis, gadinantis įrenginius.

Jei anksčiau kompiuterių virusai buvo tik programuotojų ir interneto vartotojų problema, tai šiandien jų destruktyvus poveikis atsiliepia ir ekonomikai. Šią išvadą pateikė tyrimų organizacija Information Week Research apklaususi beveik 5 tūkstančius IT srities profesionalų. Pagal konsultacinės kompanijos PricewaterhouseCoopers paskaičiavimus, per 2002 metus taip vadinamieji „hakeriai“ (įsilaužėliai) ir kompiuterinių virusų autoriai pasaulio ekonomikai nuostolių padarė už 1,5 trilijonų JAV dolerių.

Kaip teigė Information Week Research specialistai, 2000 metais Amerikos firmų nuostoliai vidutiniškai siekė 226 milijardus JAV dolerių (2,5 procento nuo bendro JAV vidaus produkto). Kompanijoje sustojus arba sugedus kompiuteriui reiškia, kad sustoja vieno darbuotojo arba net visos įmonės veikla. Tyrimas parodė, kad taip JAV neteko 6882 žmonių, o visame pasaulyje – 40 tūkst. žmonių.

Kitų atlikti tyrimai pateikia kitus duomenis. Pagal Security Institute pateiktą informaciją, bendras nuostolis kompiuterinių virusų kaltės per paskutinius penkerius metus sudaro mažiausiai 54 milijardus JAV dolerių. Marketingo firma Computer Economics Inc paskaičiavo, kad 2001 metais plintantys kompiuteriniai virusai JAV padarė nuostolių už maždaug 13,2 milijardo JAV dolerių. Kiekvienais metais ši problema didėja; 2000 metais šie nuostoliai sudarė apie 17, 1999 m. – apie 12, 1998 m. – apie 6, 1997 m. – 3,3, 1996 m. -1,8, o 1995 metais – 0.5 milijardo JAV dolerių. Kur kas pesimistiškiau viską vertina konsultacinė kompanija PricewaterhouseCoopers, priėjusi išvadą, kad 2002 metais hakeriai ir kompiuterinių virusų autoriai ekonomikai nuostolių padarė už 1,5 trilijonų JAV dolerių.

Marketingo firmos Edelman duomenimis, JAV kas trečio interneto vartotojo kompiuterį bent kartą per paskutinius metus atakavo kompiuteriniai virusai. Kaip vertina CERT Coordination Center, tokie virusų išpuolimai auga geometrine progresija. 2001 metais jų buvo daugiau, nei 58 tūkst., 2002 metais jų skaičius viršijo 82 tūkstančius. Per pirmuosius šešis 2003 metų mėnesius užfiksuota virš 76 tūkst. kompiuterinio viruso išpuolių. Kompiuterinių virusų epidemija faktiškai davė pagrindą atsirasti nauja ekonomikos šakai –
kasmet antivirusinių programų gamintojai uždirba iki 2 milijardų JAV doleriųTuo tarpu Carnegie Mellon universiteto specialistai priėjo prie išvados, kad kova su kompiuteriniais virusais truks pakankamai ilgai ir, sprendžiant iš visko, gali būti ne itin sėkminga. Kompiuteriniai virusai sparčiai tobulėja ir tampa vis labiau destruktyvūs. Jei pradžioje kompiuterio vartotojas galėjo pasigauti virusą tik atidaręs infekuotą failą iš diskelio, kompaktinio disko ar elektroninio laiško dėžutės, tai kiek vėliau virusai pradėjo plisti tiesiog iš interneto svetainių, į kurias savo nelaimei netyčia užklysdavo interneto vartotojai. Šiandien praktiškai nebeliko tokio tipo failų, kurių neįmanoma užkrėsti virusu. Jau net ir antivirusinės programos negarantuoja kompiuterių ir tinklų saugumo. Net ir turinti antivirusinę programinę įrangą apie 12-15 proc. virusų patenka į kompiuterius – dabar šios programos pasensta per 1-2 dienas.

Ką RRT rekomenduoja?

Prieš kompiuterinius virusus kovojama jau seniai ir geriausia tam priemonė yra antivirusinių programų naudojimas. Antivirusinės programos aptinka kompiuterinius virusus, nuolat skenuodamos kompiuterio kietąjį diską realiu laiku, prižiūri paleidžiamas programas ir, jei aptinka virusą, jums praneša. Patariama antivirusinių programų naudotojams:

• Rinkitės patikimą, garsių kompanijų, kurių duomenų bazės yra dažnai atnaujinamos, antivirusinę programinę įrangą.

• Aptikęs užkrėstą bylą, nepanikuokite.

• Atidžiai skaitykite antivirusinės programinės įrangos jums rodomas rekomendacijas, ką daryti. Dažniausiai virusą galėsite išnaikinti be jokio šalutinio poveikio, tačiau jei virusas lieka nepagautas ir padaro savo juodą darbą, galima laukti rimtų pasekmių.

• Blogiausiu atveju suformatuokite kompiuterio kietąjį diską ir iš naujo įdiekite operacinę sistemą

„Panda Antivirus” sprendimai aptinka ir pašalina visus virusų tipus, automatiškai ir reguliariai tikrindami kompiuteryje esančią informaciją, el.paštą bei interneto srautą. Programa kasdien automatiškai per internetą atnaujina savo duomenų bazę, todėl jos naudotojai yra apsaugoti ir nuo pačių naujausių virusų. Antivirusinis tikrinimas atliekamas automatiškai ir labai greitai, todėl programos darbas vartotojui yra visiškai nepastebimas ir netrukdo atlikti eilinių darbo užduočių.

Pasak G.Mežečio, „Panda Software“ antivirusinės programos Lietuvoje yra neblogai žiomos, todėl naujais informacijos apsaugos sprendimais visų pirma turėtų susidomėti senesnių versijų naudotojai. Tačiau tikimasi, kad naujos informacijos apsaugos galimybės, įtrauktos į „Panda Antivirus Platinum 8.0 Internet Security “, sudomins ir kitus verslininkus bei profesionalius vartotojus, kurie ypač daug keičiasi informacija bei dirba internete.Tai pat atminkite

• Pirmiausia reiktų vengti siųstis bylas iš nepatikimų tinklalapių, nes yra didelė tikimybė, kad parsisiųsite nepageidaujamą įnamį.

• Neatidarinėkite el. pašto laiškų, kurių nelaukėte, kurie jums atrodo įtartini ar nepažįstate laiškų siuntėjo. Geriausia – iš karto juos ištrinkite. Yra nemažai virusų, kurie naudojasi MS Outlook pašto kliento klaidomis ir patys, jums net neatidarius laiško, užkrečia kompiuterį.

• Reguliariai atnaujinkite savo antivirusinės programos duomenų bazę (angl. virus definitions), nes kiekvieną dieną atrandama daugybė naujų virusų.

Išvada:

Taigi naudojantis internetu neatidarinėkite neaiškios kilmės puslapių. Įsirašyti antivirusines programas.



Naudota literatūra.

Interneto puslapiai:

www.sonex.lt

www.panda.com