I. Įvadas ir istoriografija.
1-2 psl.
II. Žalgirio mūšio priežastys:
1. Trumpa ilgo konflikto istorija.
3 psl.
2. 1409 m. žemaičių sukilimas – didžiojo karo su Ordinu pradžia
4 psl.
III. Rengimasis karui:
1. Karo paskelbimas ir pradžia.
5 psl.
2. Čekijos ir Vengrijos valdovų orbitražas dėl paliaubų.
5 psl.
3. Abiejų pusių skundai Vakarų valstybėms.
5-6 psl.
4. Kariuomenės telkimas.
6 psl.
5. Vadai ir vadovybė.
6 psl.
6. Karo strategija.
7 psl.
IV. Karo žygis nuo Vilniaus ir Volbožo iki Marienburgo:
1. Sąjungininkų kariuomenės kelias iki Žalgirio lauko.
8 psl.
2. Mūšio pradžia. Kariuomenių išsidėstymas.
8 psl.
3. Lietuvių manevras.
8 psl.
4. Kautynės centre ir kairiajame sąjungininkų sparne.
9 psl.
5. Žygio pabaiga.
9 psl.
6. Žygis į Marienburgą.
9 psl.
7. Torno taika
10 psl.
8. Rex iustus (teisusis karalius).
10 psl.
9. Pabaiga.
10 psl.
V. Išvados.
11 psl.
VI. Literatūros sąrašas.
12 psl.
Įvadas: Jau žemesnėse klasėse mane domino mūšiai, kuriuos laimėdavo
lietuvių kariuomenė, dar pagonybės laikais, todėl ir referato tama ir
tikslas geriau sužinoti apie vieną tokių mūšių – tai “Žalgirio mūšis”. Man
buvo įdomu kas su kuo šiame mūšyje kariavo, dėl kokių priežaščių šis mūšis
vyko, šio mūšio pabaiga.
1.
Istoriografija: Aš naudojausi knyga – “Žalgirio mūšis”, kurią
recenzavo istorijos mokslų daktaras Edvardas Gudavičius. Ši knyga
atskleidžia visas Žalgirio mūšio priežastis, rengimasi karui, jo eigą bei
pasekmes ir rezultatus.
2.
Žalgirio mūšio priežastys:
Trumpa ilgo konflikto istorija:
Ordino valstybė plėtėsi prūsų žemėse. 1230 iki 1283 m. ordinas
užkariavo visą Prūsiją ir artėdamas prie Nemuno tapo Lietuvos ir Lenkijos
priešu. 1308 – 1309 m. ordinas užėmė Lenkiją. Ir Lietuva nuo tada tapo
Lenkijos sąjungininke.
1337 m. Lietuva ir Rusia buvo padovanota1 ordinui, imperatoriaus
Liudviko. 1343 m. – Lenkijos pamarys2 buvo perduotas Ordinui. Tas žemes
atidavė Lenkijos karalius Kazimieras, pasirašydamas Kališo sutartį. 1343 m.
numalšinus estų sukilimą, Ordinas užėmė Revelį, Narvą ir kitus miestus.
Ordinas nukreipė savo jėgas prieš žemaitiją, nes ji trukdė sujungti ordino
valdas Prūsijoje ir Livonijoje.
XIV a. sistemingai ir tikslingai naikinama Lietuva, nes Ordinas
siekė3: 1) kad lietuvių žemės būtų niekieno žemėmis. 2) dažnais
puldinėjimais lietuvių valdovus paversti nuolaidiasniais.
1340 – 1410 m. riteriai apiplėšė 135 lietuvių žemes ir vietoves.
Labiausiai buvo niokojama žemaitija. 1360 m. vokiečiams neužteko žemaitijos
plėšiamų žemių ir traukdavo į Vilnių, Trakus, Ukmergę, Lydą, Gardiną ir kt.
Jie tai darė visoje Lietuvoje.
Riterių žygiai buvo labai žiaurūs. Jų žiaurumas turėjo susilpninti
lietuvių priešinimasi. Svarbiausi jų bazė Lietuvoje buvo karaliaučius. Taip
jie siekė užkariauti Lietuvą, tačiau XIV a. kare su žemaičiais ir
lietuviais jiems nepasisekė, nes Lietuva tapo galinga Rytų Europos valtybė
– Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tik prisijungus rusų žemes Lietuva tapo
galinga ir pavojinga Ordinui.
1340 – 1410 m. lietuviai kartu su rusais žygiavo į Prūsiją ir tai jie
darė 55 kartus4. Šie žygiai būdavo
sėkmingi.
Svarbiausia Lietuvos ir Ordino konflikto priežastis buvo, kad imperatoriai
ir popiežiai skatino prievartinę misiją prieš baltų tautą, nes jie stengėsi
išplėšti katalikų tikėjimą Rytų Europoje. Katalikiškosios Lenkijos
politikai du kartus suklydo, bet Jogaila tapęs Lenijos karaliumi, tas
klaidas ištaisė.
1. M.Jučas “Žalgirio mūšis”. Vilnius 1990 m. P.33
2. Ten pat. P. 33.
3. Ten pat. P.36.
4. Ten pat. P.37.
3.
1409 m. žemaičių sukilimas-Didžiojo karo su Ordinu pradžia:
Žemaitija ordiną užgrobė intrigomis. Traktatai, kuriais Jogaila,
Vytautas, Švitrigaila, Jogaila ir Vytautas atidavė žemaitiją ordinui, tuo
sudarė įspūdį, kad žemaitijos klausimą Ordinas išsprendė savo naudai.
Didžiojo karo pagrindinės priežastys, ordino siekiai – nustumti
Lenkiją ir Lietuvą nuo Baltijos jūros ir kontroliuoti visus išėjimus į
Baltijos jūrą nuo suomių įlankos, Dauguvos bei Oderio. Ordinui buvo
svarbiausia: a) išsaugoti teritorinį ryšį su Vokietija, per Brandenburgo
žemę vakarinių Lenkijos žemių sąskaita; b) padedant Vokietijai sujungti
valdas Prūsijoje ir Livonijoje per žemaičių žemę. Dėl to ir kilo Ordino
konfliktas su Lenkija ir Lietuva. Ir žemaitija buvo pagrindinė to karo
priežastis.
Lenkija ir Lietuva sujungus jėgas buvo stipresnė už Ordiną. Bet reikėjo
laiko sutelkti jėgas bendrai kovai prieš Ordiną. Reikėjo sureguliuoti
santykius su stiprėjančia Rusia. 1406 – 1408 m. Vytautas kariaudamas su
Maskvos Kunigaikštyste siekė garantuoti jos neutralumą kilus karui su
Ordinu. Tai buvo padaryta 1408 m. rugsėjo mėnesį Ugros taika1.
1409 m. gegužės mėnesį žemaičių sukilimas buvo tiesioginis Ugros
taikos sutarties rezultatas2. Torno analisto teigimu sukilimas prasidėjo
Vytauto noru ir įsakymu. Jogaila ir Maskvos kunigaikštis Vosylius I-asis
ragino ir ankščiau Vytautą nutraukti sutartį su Ordinu. Magistrui nepatiko
Vytauto ryšiai su Maskva – tai rodo, kad Maskva ėjo prieš ordiną su Jogaila
ir Vytautu.
Žalgirio lauke ginkluotas susirėmimas ir konflikto priežastis buvo
Lenkijos ir Lietuvos unijos išbandymas. Unija apgynus savo poziciją
Centrinėje ir Rytų Europoje neleido įsigalioti Ordinui tų tautų sąskaita3.
1. M.Jučas “Žalgirio mūšis”. Vilnius 1990 m. P 60.
2. M.Jučas “Žalgirio mūšis”. Vilnius 1990 m. P 61.
4.
Rengimasis karui
Karo paskelbimas ir pradžia:
Karas kilo dėl žemaitijos.Lenkijos ir Lietuvos valdovai – Jogaila ir
Vytautas – pradėjo karą prieš Ordiną dėl to, kad norėjo atgauti Žemaitiją.
Karas buvo paskelptas ne sąjungininkų o magistro, kuris sužinojąs,