TRENIOTA (1263-1264)Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo:
❑ Polocko kunigaikštis Tautvilas
❑ Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis
Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.
Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikė
greičiau, Jis Tautvilą nužudė.
Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lanko
ir 3m. su kryžiuočiais kovojantys prūsai (Didysis prūsų sukilimas). Bet jau
po pusmečio Mindaugo tarnų Treniota nužudytas.
Jis buvo geras karvedys, nesutaikomas Livonijos ordino priešas (nes jis
žemaitis).
Mindaugas kitados jį iškėlė kaip sau reikalingą žmogų.
VAIŠELGA (1264-1267)
Mindaugas turėjo 4 sūnus:
1. Vaišelgą
2. Girstuką (nežinomas
3. Ruklį nužudyti kartu
4. Rupeikį su Mindaugu
Buvo Naugardo kunigaikštis.
Vidaus karo su Tautvila, Edivydu ir Vykintu, metu Vaišelga rėmė tėvą.
Tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybę ir
tapo vienuoliu. (Dėl nesutarimų su tėvu ir pamote Morta).
Po Mindaugo mirties ir po Treniotos nužudymo Vaišelga nusivelką vienuolio
apdarą, atsisėda į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio sostą. Tačiau valdė 3m.
Žymesniais įvykiais nepasižymėjo:
❑ susidorojo su Deltuvos ir Nalšios žemių gyventojais, kurie rėmė
Treniotą ir Daumantą.
Jis bandė tęsti tėvo pradėtą politiką. Stengėsi palaikyti gerus santykius
su krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti Didįjį
prūsų sukilimą, įsitvirtinusį Livonijoje. Bet tuo užsitraukia sau nemalonę:
❑ į pagonišką Lietuvą vėl galėjo veržtis vokiečių riteriai.
1267m. Vaišelga apsigyveno Laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdžią
perleido svainiui ŠVARNUI 1267-1269m.
1268m. Leonas, Vaišelgos sūnaus krikštatėvis, supykęs nužudo Vaišelgą.
1269m. iš šalies Švarną išveja Traidenis.
TRAIDENIS (1269-1282)
❑ Buvo energingas ir veiklus Lietuvos valdovas, gera karvedys.
❑ Jis norėjo Livoniją prijungti prie Lietuvos.
❑ 1274m. karas tarp Traidenio ir Haličio kunigaikščio Leono (dėl keršto
už savo brolio Švarno išvijimą):
▪ padėjo totoriai;
▪ žuvo 3 Traidenio broliai;
▪ Traidenis 1281m. paimtą Livonijos ordinui priklausančią
Ersikės pilį jis išsikeitė į Daugpilį;
Traidenis – baltų genčių vienytojas kovose su vokiečių riteriais.
Jam pavyko prijungti prie Lietuvos dalį Kuršo, o svarbiausią, jis apgynė
Lietuvos valstybę.
Nuo Traidenio(kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio
politikos uždaviniu.
Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didž. kunigaikščio soste
➢ Po Traidenio neilgai valdė DOMANTAS. Jis žuvo 13a. mūšyje su rusais
Tvėrės kunigaikštystėje.
➢ Lietuvos didž.kunig. tapo BUTIGEIDIS, Vytenio ir Gedimino dėdė. Jis
buvo buvęs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos soste.
Jis valdė kartu su broliu PUKUVERU-BUTVYDU (1285-1294).
BUTIGEIDIS( rūpinosi Aukštaitija
PUKUVERAS-BUTVYDAS( rūpinosi Žemaitija
➢ 1283m. prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir
lietuvių. Pagr. susirėmimo vieta – Žemaitija.
➢ Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, lietuviai buvo nepasiruošę.
Todėl Butigeidis ir P.Butvydas ėmėsi veiksmų :
▪ Per labai trumpą laiką pavertė pilis neprieinamomis
tvirtovėmis (Įvedė jų apsaugą).
1291m. vadovaujant Butigeidžiui buvo pastatyta VELIUONOS PILIS
(Junigeidos).
Broliu Butigeidžio ir Pukuvero-Butvydo valdymo metais :
➢ Lietuva sugebėjo atsispirti Kryžiuočių ordino puolimui;
➢ Išlaikė jėgų persvarą;
➢ Buvo pradėta gynybos sistemos pertvarka.
VYTENIS (1295-1316m.)
Pukvero-Butvydo sūnus VYTENIS. Jis Liet.didž.kunig. išbuvo 21metus.
Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.
1302;1305m. padegta Aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys.
Tai žemaičių didžiūnų perėjusių į kryžiuočių pusę, veiksmai ir grasinimai
Vyteniui.
Vytenio veiksmai:
➢ Pastato pilį Kvėdarnos apylinkėse, remiamas brolio gedimino.
➢ Gediminas sutramdė priešiškai nusiteikusius žemaižius.
Kovos dėl Žemaitijos ir kryžiuočių skverbimosi stabdymo:
1. 1298m. mūšis prie KARKUSO
Vytenis sudarė sąjungą su Ryga prieš Livonijos ordiną ir vykdydamas
sąjungininko pareigą 1298m. parsiuntė į Livoniją savo kariuomenę.
Tais pačiais metais mūšyje prie Karkuso Livonijos ordino kariuomenė
sumušta.
REZULTATAI: – sumuštas Livonijos ordinas;
– Rygoje lietuvių pastatyta pilis – kliūtis veržtis
kryžiuočiams į Lietuvą.
2. 1311m. mūšis prie Voplaukio (kova su kalavijuočiais).
1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į Prūsiją, Kryžiuočių
ordinas juos puolė tik po savaitės.
REZULTATAI: – lietuviai pralaimėjo, bet nuostolių turėjo ir kryžiuočiai;
– tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino sudarytos paliaubos;
– kryžiuočiai įsitikino, jos Vytenis – drąsus
karys.Vytenis vykdė karybos reformą:
– formuojami lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo
atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinę tarnybą.
– Rezultatas: paaiškėjo, jog profesionalių karių kariuomenė
pranašesnė už pašauktinę.
Vytenio nuopelnai:
✓ Aktyvūs karo veiksmai neleido plėsti kryžiuočių valdoms;
✓ Kariaujant įgyta patirtis pravertė lietuviams. Vėliau kovoje
dėl nepriklausomybės.
GEDIMINAS (1316-1341)
1316m. valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Gedimino valdoma Lietuva tapo
galingiausia R.Europos valstybe
Jo taktika:
✓ Nemėgo kariauti, o valdė išmintinga politika(daugybę rusų žemių
prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dukterų
vedybomis:
1. Sutuokus sūnų Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukra
GAVO VITEBSKĄ.
2. Kitam sūnui Liubartui vedus Valuinės kunigaikštytę,
įgijo didelę dalį VALUINĖS.
3. Už Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo išleido dukterį
Elžbietą. Palaikė taikius ryšius su Mozūrija.
Karo žygiams vadovauti Gediminas parsisiųsdavo savo sūnus ar kitus
valdininkus.
Gediminui valdant LDK rusų žemių plotas buvo jau net keletą kartų didesnis
už pačių lietuvių.
Jo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas:
o Didž.kunigaikšč. sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam
atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reikšmę dinastijos
susidarymui ir valdžios patvarumui.
Dinastinės valdžios įsigalėjimas buvo svarbus:
✓ Sutvirtėjo didž.kunigaišč. valdžia;
✓ Aprimo feodalų tarpusavio kovos;
✓ Susidarė geresnės sąlygos žemdirbiams ir amatų raidai, prekybos ir
miestų augimui;
Sostinių raida:
KERNAVĖ(Senieji TRAKAI(KAUNAS(VILNIUS (1323)
SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA
Kryžiuočiai visur skelbė, kad lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai.
Tais gandais patikėjo Europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiai
meluoja, Gediminas rašė laiškus popiežiui.(1323m.nusiųstame laiške aiškino,
kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniai
apsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad lietuviai ne su
krikščionimis kovoja, o gina savo laisvę. Tai svarbiausias Gedimino
laimėjimas.
BANDYMAS KRIKŠTYTIS
Jis būtų apsikrikštijęs 1323-1324m., bet šalies viduje nepasitenkinimas
(suorganizavo kryžiuočiai). Kryžiuočiu ordinas po nepavykusio Lituvos
krikšto buvo priverstas, sudaryti su Lietuvą 4m. paliaubas (patvirtino
popiežius). Sąjungai sutvirtinti Gediminas išleido 1325m. dukterį Aldoną už
Lenkijos karaliaus Vladislovo sūnaus – Kazimiero. Sudaryta Lietuvos ir
Lenkijos sąjunga prieš kryžiuočius.
1326m. bendras lietuvių ir lenkų žygis į Vokietijos imperatoriaus sūnaus
valdos Brandenburge. Šis žygis sustiprino Lietuvos ir Lenkijos sąjunga.
1329-1332m. Netrukus iširo ši sąjunga. 1337m. Vokietijos imperatorius leido
Kryžiuočiams nukariauti visą Lietuvą. Lietuvai grėsė mirtinas pavojus.
Reikėjo ieškoti politinių sprendimų.
PILĖNŲ GYNYBA 1336m.
1336m. kryžiuočiai, padedami atvykusių V.Europos (Prancūzija, Austrija)
riterių būrių, apsiautė PILĖNŲ TVIRTOVĘ. Gynėjams vadovavo Gedimino brolis
MARGIRIS. Jėgos buvo nelygios, kryžiuočių stipresnės. Tvirtovę gynė visi
–moterys, vyrai, paaugliai.Kryžiuočiai sukėlė gaisrą. Bet gynėjai
nepasidavė ir kiemo viduryje susikūrė didelį laužą, į kurį sumetė visa savo
turtą. Kariai pradėjo žudyti visus, bet gynėjai nepasidavė, kas nebeturėjo
jėgų šoko į laužą. Paskutinis į laužą įšoko Margiris.
GEDIMINO MIRTIS
1340-1341m. Gediminas bandė krikštytis antrą kartą, bet saviškiai jį
nunuodijo.
ALGIRDO 1345-1377m. IR KĘSTUČIO 1345-1382m. VALDYMAS
Po Gedimino mirties sostinė Vilnius bei didž.kunigaikšč. sostas atiteko
Junučiui 1341-1345m. Ji Lietuvą valdė neilgai, vos keletą metų. Tuo laiku
pasmarkėjo kryžiuočių antpuoliai, reikėjo telkti lietuvių jėgas, o Jaunutis
tam netiko. Jam trūko gabumų deramai valstybės tvarkai palaikyti.
Du vyresnieji Jaunučio broliai – ALGIRDAS ir KĘSTUTIS nutarė pašalinti jį
iš sosto ir pasidalyti didž.kunikaiščio valdžią. ŠIS PERVERSMAS ĮVYKO
1345m. Kęstutis ir Algirdas įvedė DIARCHŲ valdymą (valdo du).
BŪDINGI ALGIRDO IR KĘSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI
RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMAS PRIE LDK:
✓ Užemė žemes rytuose:
▪ Dalį Smolensko;
▪ Brianską;
▪ Ržerą;
▪ Motislavį;
▪ Seversko Naugarduką;
▪ Černigovą;
▪ Starodubą;
▪ Trubčevską.
✓ Pietuose kovojo su mongolais-totoriais(1363m. prieš Mėlynųjų Vandenų
upės juos sumušė, prisijungė Mažają Podolę, didelę Volynės žemės dalį.
✓ Turėjo įtakos Naugardukui ir Pskovui:( rėmė Tvėrės valdovus prieš
Maskvą. (3kartus puolė Maskvą: 1368m.,1370m.,1372m..
✓ Į žygius ėjo Algirdas.
ORDINO AGRESIJOS ATRĖMIMAS:
✓ Ordinui pakeitus kariavimo taktiką (siekiant nedideliais, bet
dažnais puolimais varginti lietuvius) nuolatinė kova vyko prie