Ldk valdymo sistema
5 (100%) 1 vote

Ldk valdymo sistema

TRENIOTA (1263-1264)Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo:

❑ Polocko kunigaikštis Tautvilas

❑ Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis

Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.

Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikė

greičiau, Jis Tautvilą nužudė.

Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lanko

ir 3m. su kryžiuočiais kovojantys prūsai (Didysis prūsų sukilimas). Bet jau

po pusmečio Mindaugo tarnų Treniota nužudytas.

Jis buvo geras karvedys, nesutaikomas Livonijos ordino priešas (nes jis

žemaitis).

Mindaugas kitados jį iškėlė kaip sau reikalingą žmogų.

VAIŠELGA (1264-1267)

Mindaugas turėjo 4 sūnus:

1. Vaišelgą

2. Girstuką (nežinomas

3. Ruklį nužudyti kartu

4. Rupeikį su Mindaugu

Buvo Naugardo kunigaikštis.

Vidaus karo su Tautvila, Edivydu ir Vykintu, metu Vaišelga rėmė tėvą.

Tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybę ir

tapo vienuoliu. (Dėl nesutarimų su tėvu ir pamote Morta).

Po Mindaugo mirties ir po Treniotos nužudymo Vaišelga nusivelką vienuolio

apdarą, atsisėda į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio sostą. Tačiau valdė 3m.

Žymesniais įvykiais nepasižymėjo:

❑ susidorojo su Deltuvos ir Nalšios žemių gyventojais, kurie rėmė

Treniotą ir Daumantą.

Jis bandė tęsti tėvo pradėtą politiką. Stengėsi palaikyti gerus santykius

su krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti Didįjį

prūsų sukilimą, įsitvirtinusį Livonijoje. Bet tuo užsitraukia sau nemalonę:

❑ į pagonišką Lietuvą vėl galėjo veržtis vokiečių riteriai.

1267m. Vaišelga apsigyveno Laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdžią

perleido svainiui ŠVARNUI 1267-1269m.

1268m. Leonas, Vaišelgos sūnaus krikštatėvis, supykęs nužudo Vaišelgą.

1269m. iš šalies Švarną išveja Traidenis.

TRAIDENIS (1269-1282)

❑ Buvo energingas ir veiklus Lietuvos valdovas, gera karvedys.

❑ Jis norėjo Livoniją prijungti prie Lietuvos.

❑ 1274m. karas tarp Traidenio ir Haličio kunigaikščio Leono (dėl keršto

už savo brolio Švarno išvijimą):

▪ padėjo totoriai;

▪ žuvo 3 Traidenio broliai;

▪ Traidenis 1281m. paimtą Livonijos ordinui priklausančią

Ersikės pilį jis išsikeitė į Daugpilį;

Traidenis – baltų genčių vienytojas kovose su vokiečių riteriais.

Jam pavyko prijungti prie Lietuvos dalį Kuršo, o svarbiausią, jis apgynė

Lietuvos valstybę.

Nuo Traidenio(kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio

politikos uždaviniu.

Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didž. kunigaikščio soste

➢ Po Traidenio neilgai valdė DOMANTAS. Jis žuvo 13a. mūšyje su rusais

Tvėrės kunigaikštystėje.

➢ Lietuvos didž.kunig. tapo BUTIGEIDIS, Vytenio ir Gedimino dėdė. Jis

buvo buvęs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos soste.

Jis valdė kartu su broliu PUKUVERU-BUTVYDU (1285-1294).

BUTIGEIDIS( rūpinosi Aukštaitija

PUKUVERAS-BUTVYDAS( rūpinosi Žemaitija

➢ 1283m. prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir

lietuvių. Pagr. susirėmimo vieta – Žemaitija.

➢ Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, lietuviai buvo nepasiruošę.

Todėl Butigeidis ir P.Butvydas ėmėsi veiksmų :

▪ Per labai trumpą laiką pavertė pilis neprieinamomis

tvirtovėmis (Įvedė jų apsaugą).

1291m. vadovaujant Butigeidžiui buvo pastatyta VELIUONOS PILIS

(Junigeidos).

Broliu Butigeidžio ir Pukuvero-Butvydo valdymo metais :

➢ Lietuva sugebėjo atsispirti Kryžiuočių ordino puolimui;

➢ Išlaikė jėgų persvarą;

➢ Buvo pradėta gynybos sistemos pertvarka.

VYTENIS (1295-1316m.)

Pukvero-Butvydo sūnus VYTENIS. Jis Liet.didž.kunig. išbuvo 21metus.

Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.

1302;1305m. padegta Aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys.

Tai žemaičių didžiūnų perėjusių į kryžiuočių pusę, veiksmai ir grasinimai

Vyteniui.

Vytenio veiksmai:

➢ Pastato pilį Kvėdarnos apylinkėse, remiamas brolio gedimino.

➢ Gediminas sutramdė priešiškai nusiteikusius žemaižius.

Kovos dėl Žemaitijos ir kryžiuočių skverbimosi stabdymo:

1. 1298m. mūšis prie KARKUSO

Vytenis sudarė sąjungą su Ryga prieš Livonijos ordiną ir vykdydamas

sąjungininko pareigą 1298m. parsiuntė į Livoniją savo kariuomenę.

Tais pačiais metais mūšyje prie Karkuso Livonijos ordino kariuomenė

sumušta.

REZULTATAI: – sumuštas Livonijos ordinas;

– Rygoje lietuvių pastatyta pilis – kliūtis veržtis

kryžiuočiams į Lietuvą.

2. 1311m. mūšis prie Voplaukio (kova su kalavijuočiais).

1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į Prūsiją, Kryžiuočių

ordinas juos puolė tik po savaitės.

REZULTATAI: – lietuviai pralaimėjo, bet nuostolių turėjo ir kryžiuočiai;

– tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino sudarytos paliaubos;

– kryžiuočiai įsitikino, jos Vytenis – drąsus
karys.Vytenis vykdė karybos reformą:

– formuojami lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo

atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinę tarnybą.

– Rezultatas: paaiškėjo, jog profesionalių karių kariuomenė

pranašesnė už pašauktinę.

Vytenio nuopelnai:

✓ Aktyvūs karo veiksmai neleido plėsti kryžiuočių valdoms;

✓ Kariaujant įgyta patirtis pravertė lietuviams. Vėliau kovoje

dėl nepriklausomybės.

GEDIMINAS (1316-1341)

1316m. valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Gedimino valdoma Lietuva tapo

galingiausia R.Europos valstybe

Jo taktika:

✓ Nemėgo kariauti, o valdė išmintinga politika(daugybę rusų žemių

prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dukterų

vedybomis:

1. Sutuokus sūnų Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukra

GAVO VITEBSKĄ.

2. Kitam sūnui Liubartui vedus Valuinės kunigaikštytę,

įgijo didelę dalį VALUINĖS.

3. Už Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo išleido dukterį

Elžbietą. Palaikė taikius ryšius su Mozūrija.

Karo žygiams vadovauti Gediminas parsisiųsdavo savo sūnus ar kitus

valdininkus.

Gediminui valdant LDK rusų žemių plotas buvo jau net keletą kartų didesnis

už pačių lietuvių.

Jo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas:

o Didž.kunigaikšč. sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam

atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reikšmę dinastijos

susidarymui ir valdžios patvarumui.

Dinastinės valdžios įsigalėjimas buvo svarbus:

✓ Sutvirtėjo didž.kunigaišč. valdžia;

✓ Aprimo feodalų tarpusavio kovos;

✓ Susidarė geresnės sąlygos žemdirbiams ir amatų raidai, prekybos ir

miestų augimui;

Sostinių raida:

KERNAVĖ(Senieji TRAKAI(KAUNAS(VILNIUS (1323)

SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA

Kryžiuočiai visur skelbė, kad lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai.

Tais gandais patikėjo Europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiai

meluoja, Gediminas rašė laiškus popiežiui.(1323m.nusiųstame laiške aiškino,

kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniai

apsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad lietuviai ne su

krikščionimis kovoja, o gina savo laisvę. Tai svarbiausias Gedimino

laimėjimas.

BANDYMAS KRIKŠTYTIS

Jis būtų apsikrikštijęs 1323-1324m., bet šalies viduje nepasitenkinimas

(suorganizavo kryžiuočiai). Kryžiuočiu ordinas po nepavykusio Lituvos

krikšto buvo priverstas, sudaryti su Lietuvą 4m. paliaubas (patvirtino

popiežius). Sąjungai sutvirtinti Gediminas išleido 1325m. dukterį Aldoną už

Lenkijos karaliaus Vladislovo sūnaus – Kazimiero. Sudaryta Lietuvos ir

Lenkijos sąjunga prieš kryžiuočius.

1326m. bendras lietuvių ir lenkų žygis į Vokietijos imperatoriaus sūnaus

valdos Brandenburge. Šis žygis sustiprino Lietuvos ir Lenkijos sąjunga.

1329-1332m. Netrukus iširo ši sąjunga. 1337m. Vokietijos imperatorius leido

Kryžiuočiams nukariauti visą Lietuvą. Lietuvai grėsė mirtinas pavojus.

Reikėjo ieškoti politinių sprendimų.

PILĖNŲ GYNYBA 1336m.

1336m. kryžiuočiai, padedami atvykusių V.Europos (Prancūzija, Austrija)

riterių būrių, apsiautė PILĖNŲ TVIRTOVĘ. Gynėjams vadovavo Gedimino brolis

MARGIRIS. Jėgos buvo nelygios, kryžiuočių stipresnės. Tvirtovę gynė visi

–moterys, vyrai, paaugliai.Kryžiuočiai sukėlė gaisrą. Bet gynėjai

nepasidavė ir kiemo viduryje susikūrė didelį laužą, į kurį sumetė visa savo

turtą. Kariai pradėjo žudyti visus, bet gynėjai nepasidavė, kas nebeturėjo

jėgų šoko į laužą. Paskutinis į laužą įšoko Margiris.

GEDIMINO MIRTIS

1340-1341m. Gediminas bandė krikštytis antrą kartą, bet saviškiai jį

nunuodijo.

ALGIRDO 1345-1377m. IR KĘSTUČIO 1345-1382m. VALDYMAS

Po Gedimino mirties sostinė Vilnius bei didž.kunigaikšč. sostas atiteko

Junučiui 1341-1345m. Ji Lietuvą valdė neilgai, vos keletą metų. Tuo laiku

pasmarkėjo kryžiuočių antpuoliai, reikėjo telkti lietuvių jėgas, o Jaunutis

tam netiko. Jam trūko gabumų deramai valstybės tvarkai palaikyti.

Du vyresnieji Jaunučio broliai – ALGIRDAS ir KĘSTUTIS nutarė pašalinti jį

iš sosto ir pasidalyti didž.kunikaiščio valdžią. ŠIS PERVERSMAS ĮVYKO

1345m. Kęstutis ir Algirdas įvedė DIARCHŲ valdymą (valdo du).

BŪDINGI ALGIRDO IR KĘSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI

RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMAS PRIE LDK:

✓ Užemė žemes rytuose:

▪ Dalį Smolensko;

▪ Brianską;

▪ Ržerą;

▪ Motislavį;

▪ Seversko Naugarduką;

▪ Černigovą;

▪ Starodubą;

▪ Trubčevską.

✓ Pietuose kovojo su mongolais-totoriais(1363m. prieš Mėlynųjų Vandenų

upės juos sumušė, prisijungė Mažają Podolę, didelę Volynės žemės dalį.

✓ Turėjo įtakos Naugardukui ir Pskovui:( rėmė Tvėrės valdovus prieš

Maskvą. (3kartus puolė Maskvą: 1368m.,1370m.,1372m..

✓ Į žygius ėjo Algirdas.
ORDINO AGRESIJOS ATRĖMIMAS:

✓ Ordinui pakeitus kariavimo taktiką (siekiant nedideliais, bet

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1461 žodžiai iš 4868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.