12-as tarptautinis apskaitos standartas pelno mokesčiai
5 (100%) 1 vote

12-as tarptautinis apskaitos standartas pelno mokesčiai

ĮVADAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr.1606/2002

2002 m. liepos 19 d.

dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba Lisabonoje pabrėžė poreikį spartinti finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimą, nustatyti 2005 m. kaip paskutiniuosius metus, kada turi būti įgyvendintas Komisijos Finansinių paslaugų veiksmų planas, ir paskatino imtis žingsnių, kad būtų lengviau palyginti viešai parduodamų įmonių finansines ataskaitas.

Siekiant prisidėti prie geresnio vidaus rinkos funkcionavimo turi būti reikalaujama, kad viešai parduodamos įmonės, rengdamos savo suvestines finansines ataskaitas, taikytų tuos pačius aukštos kokybės apskaitos standartus. Be to, svarbu, kad finansinėse rinkose veikiančių Bendrijos įmonių taikomi finansinės apskaitos standartai būtų priimami tarptautiniu mastu ir būtų išties visuotiniai. Tai reiškia vis didesnį šiuo metu tarptautiniu mastu naudojamų standartų suartinimą, siekiant nustatyti vienus visuotinus apskaitos standartus.

2000 m. birželio 13 d. Komisija paskelbė komunikatą „Dėl ES Finansinės apskaitos strategijos: kaip žengti pirmyn“, kuriame buvo pasiūlyta, kad visos Bendrijos įmonės, kuriomis viešai prekiaujama, rengtų suvestines ataskaitas pagal vieningus apskaitos standartus, t.y. pagal Tarptautinius apskaitos standartus (IAS) ne vėliau kaip nuo 2005 m.

Tarptautinius apskaitos standartus (IAS) rengia Tarptautinių apskaitos standartų komitetas (IASC), kurio tikslas – parengti vieningus visuotinus apskaitos standartus. Pertvarkydama IASC, 2001 m. balandžio 1 d. naujoji Valdyba vienu iš pirmųjų sprendimų pervadino IASC Tarptautine apskaitos standartų valdyba (IASB), o tarptautinės apskaitos standartus – tarptautiniais finansų apskaitos standartais (IFRS). Kai tik įmanoma ir jei šie standartai užtikrina finansinės atskaitomybės Bendrijoje skaidrumą ir palyginamumą, jie turi būti privalomi visoms Bendrijos įmonėms, kuriomis viešai prekiaujama.

Pasaulyje veikia Tarptautinių apskaitos standartų taryba – iš įvairių visuomeninių pasaulinių organizacijų sudaryta privati institucija.

TAS sudaro 41 standartas.

DĖSTYMAS

12 – asis Tarptautinis apskaitos standartas – PELNO MOKESČIAI

1. ĮSIGALIOJIMO DATA

Šis tarptautinis apskaitos standartas įsigalioja 1998 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančių laikotarpių, finansinei atskaitomybei, išskyrus atvejus, nurodytus 91 paragrafe. Jei įmonė taiko šį standartą finansinei atskaitomybei, apimančiai laikotarpius, kurie prasideda prieš 1998 m. sausio 1 d., įmonė turi nurodyti, jog ji taikė šį standartą vietoj 12 TAS ,,Pelno mokesčių apskaita”, patvirtinto 1979 m.

2. APIBRĖŽIMAI

Šiame standarte vartojamos sąvokos:

Apskaitinis pelnas – laikotarpio grynasis pelnas ar nuostolis prieš atimant mokesčių sąnaudas.

Apmokestinamasis pelnas (mokesčių nuostolis) – laikotarpio pelnas (nuostolis), apskaičiuotas pagal mokesčių institucijos nustatytas taisykles, nuo kurio mokamas (atgaunamas) pelno mokestis.

Mokesčių sąnaudos (mokesčių pajamos) – bendra suma, įtraukiama nustatant laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio mokestį ir atidėtuosius mokesčius.

Ataskaitinio laikotarpio mokestis – pelno mokesčio suma, mokama (atgaunama) nuo laikotarpio apmokestinamojo pelno (mokesčių nuostolio).

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – pelno mokesčių sumos, mokėtinos vėlesniais laikotarpiais nuo apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų.

Atidėtųjų mokesčių turtas yra pelno mokesčių sumos, atgautinos vėlesniais laikotarpiais už:

a) įskaitomus laikinuosius skirtumus;

b) nepanaudotų mokesčių nuostolių perkėlimą; ir

c) nepanaudotų mokesčių kreditų perkėlimą.

Laikinieji skirtumai – skirtumai tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės. Laikinieji skirtumai gali būti:

a) apmokestinamieji laikinieji skirtumai – laikinieji skirtumai, lemiantys apmokestinamas sumas, nustatant būsimų laikotarpių apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolį), kai turto ar įsipareigojimo apskaitinė vertė atstatoma ar padengiama; arba

b) įskaitomi laikinieji skirtumai – laikinieji skirtumai, lemiantys įskaitytinas sumas, nustatant būsimų laikotarpių apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolį), kai turto ar įsipareigojimo apskaitinė vertė atstatoma ar padengiama.

Turto ar įsipareigojimo mokesčių bazė yra suma, mokesčių reikmėms priskiriama tam turtui ar įsipareigojimui.

3. TIKSLAS

Šio standarto tikslas – nurodyti pelno mokesčių apskaitos tvarką. Pagrindinis pelno mokesčių apskaitos klausimas – kaip įtraukti į apskaitą:

a) turto (įsipareigojimų), parodytų įmonės balanse, apskaitinės vertės būsimą susigrąžinimą (apmokėjimą); ir

b) sandorių ir kitų ataskaitinio laikotarpio įvykių, parodytų

įmonės finansinėje atskaitomybėje, poveikį ataskaitinio laikotarpio ir būsimiesiems mokesčiams.

Turto ar įsipareigojimo pripažinimui būdinga tai, kad finansinę atskaitomybę teikianti įmonė tikisi susigrąžinti ar apmokėti to turto ar įsipareigojimo apskaitinę vertę. Jei tikėtina, kad dėl tos apskaitinės vertės susigrąžinimo ar apmokėjimo būsimieji mokesčių mokėjimai padidės (sumažės), kai kitais atvejais toks susigrąžinimas ar apmokėjimas neturėtų įtakos mokesčiams, šis standartas reikalauja, kad įmonė parodytų, su tam tikromis ribotomis išimtimis, atidėtųjų mokesčių įsipareigojimą (atidėtųjų mokesčių turtą).

Šis standartas reikalauja, kad įmonė įtrauktų į apskaitą sandorių ir kitų įvykių poveikį mokesčiams taip pat, kaip ji įtraukia į apskaitą pačius sandorius ir kitus įvykius. Taigi pelno (nuostolio) ataskaitoje, kurioje pripažįstami sandoriai ir kiti įvykiai, parodomas ir visas su jais susijęs poveikis mokesčiams. Jei sandoriai ar kiti įvykiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje, visas su jais susijęs poveikis mokesčiams taip pat pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje. Panašiai ir atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų pripažinimas verslo jungimo metu turi įtakos prestižo ar neigiamo prestižo, atsirandančio sujungiant verslą, sumai.

Šis standartas taip pat taikomas atidėtųjų mokesčių turtui, atsirandančiam iš nepanaudoto mokesčių nuostolio ar nepanaudoto mokesčių kredito, pripažinti, pelno mokesčiui pateikti finansinėje atskaitomybėje ir informacijai, susijusiai su pelno mokesčiais, atskleisti.

4. UŽDAVINIAI

1. Nustatyti ar šio standarto tikslas – nurodyti pelno mokesčių apskaitos tvarką.

2. Parodyti ar naudojantis šiuo standartu įmonė įtraukia į apskaitą:

a) turto (įsipareigojimų), parodytų įmonės balanse, apskaitinės vertės būsimą susigrąžinimą (apmokėjimą); ir

b) sandorių ir kitų ataskaitinio laikotarpio įvykių, parodytų įmonės finansinėje atskaitomybėje, poveikį ataskaitinio laikotarpio ir būsimiesiems mokesčiams.

3. Nustatyti ar šis standartas reikalauja, kad įmonė įtrauktų į apskaitą sandorių ir kt.įvykių poveikį mokesčiams. Taip pat kaip ji įtraukia į apskaitą pačius sandorius ir kt.įvykius.

4. Nustatyti ar šis standartas taip pat taikomas atidėtųjų mokesčių turtui, atsirandančiam iš nepanaudoto mokesčių nuostolio ar nepanaudoto mokesčių kredito, pripažinti.

5. Nustatyti ar taikant šį standartą mokesčių sąnaudos (pajamos) turi būti pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

6. Nustatyti ar šis standartas taip pat taikomas pelno mokesčiui pateikti finansinėje atskaitomybėje ir informacijai, susijusiai su pelno mokesčiais, atskleisti.

5. ATSKLEIDIMAS

Svarbūs mokesčių sąnaudų (pajamų) komponentai turi būti parodyti atskirai.

Mokesčių sąnaudų (pajamų) komponentai gali būti:

a) ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudos (pajamos);

b) visos praėjusių ataskaitinių laikotarpių mokesčių korekcijos, pripažintos tuo laikotarpiu;

c) atidėtųjų mokesčių sąnaudų (pajamų) suma, susijusi su laikinųjų skirtumų atsiradimu ir išnykimu;

d) atidėtųjų mokesčių sąnaudų (pajamų) suma, susijusi su mokesčių tarifų pasikeitimais ar papildomu apmokestinimu;

e) nauda, atsirandanti iš anksčiau nepripažinto praėjusio laikotarpio mokesčių nuostolio, mokesčių kredito ar laikinojo skirtumo, kuriuo mažinamos ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudos;

f) nauda, atsirandanti iš anksčiau nepripažinto praėjusio laikotarpio mokesčių nuostolio, mokesčių kredito ar laikinojo skirtumo, kuriuo mažinamos atidėtųjų mokesčių sąnaudos;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1212 žodžiai iš 4009 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.