1791 m gegužės 3 d konstitucija
5 (100%) 1 vote

1791 m gegužės 3 d konstitucija

ĮŽANGA

Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi turėti kokį nors vieną pagrindinį įstatymą, konstituciją kurioje būtų nustatyta politinės bendrijos sandara ir piliečių santykis su savo valstybe.

Aš manau, kad svarbu ne tik žinoti dabartinę šalies Konstituciją, bet taip pat svarbu žinoti ar anksčiau šalyje buvo ir daugiau konstitucijų, kiek jų buvo. O apie 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis, nes ji buvo pirmoji Rytų Europoje.

Visų pirma manau norint analizuoti konstituciją, reikia suvokti to žodžio prasmę, todėl aš enciklopedijoje suradau šio termino paaiškinimą, taigi Konstitucija – (lot. constitutio – nustatymas) pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politikos, teisės ir ekonomikos sistemų pagrindus. Atspindi klasinių jėgų santykį jos sudarymo metu, įtvirtina valstybės valdymo ir valstybės santvarkos formą, valdžios ir valdymo organų centre ir vietoje organizavimo tvarką ir kompetenciją, teisinę asmens padėtį, teisingumo oganizaciją ir vykdymo principus, rinkimų sistemą. (2)

Mano darbo tikslas – pabandyti paanalizuoto 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, išsiaiškinti iš ko ji susideda ir kokie svarbiausi dalykai joje aprašomi.

Darbo objektas – 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija.

Darbo dalykas – 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos esmė.

Darbo uždavinys – apibūdinti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją.

Darbo metodai – knygų: 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, Lietuvos teisės istorija, Lietuvos valstybės ir teisės istorija, Šiuolaikinė valstybė skaitymas ir analizė.

1791 M. GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS PRIĖMIMAS

1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje paskelbta Konstitucija buvo pirmoji Rytų Europoje. Ji buvo priimta Varšuvoje. Konstitucijoje nubuvo paminėta unija ir Lietuvos statusas valstybėje. Ji naikino valstybinį padalinimą į Karalystę ir Kunigaikštystę. Joje neminimas Lietuvos vardas. Konstitucijos dokumente iš esmės buvo bandyta ignoruoti Lietuvos ir Lenkijos valstybių konfederacijos gyvastingumą palaikančias LDK valstybingumo galias, kurios ir buvo pagrindas sąjungos egzistencijai. Konstitucija parengta taip, kad panaikintų buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybinį dualizmą – konfederalizmą. Apie valstybę kalbama kaip apie vientisą politinį vienetą, kuris dažniausiai vadinamas Lenkija. Joje minima tik Lenkijos tauta ir Lenkijos kraštas. Nebenaudojamas Abiejų Tautų Respublikos terminas. Jokių nuostatų, skirtų Lietuvai, nebėra. Lietuva tik turi savo aukščiausius teismus. Lietuvos valstybingumo ir interesų ši Konstitucija ne tik nereiškė, bet ir gana drąstiškai juos neigė. (1; 3)

Ketverių metų Seimo priimta Konstitucija išsaugojo feodalinę žemėvaldą ir feodalų luomą, visas jo laisves ir privilegijas. Konstitucijoje atsispindėjo ir kai kurie buržuaziniai principai, pirmiausia turto principas. Ji atimė iš bežemių bajorų – didikų atramą t.y. teisę dalyvauti seimeliuose, o turtingiems valstiečiams suteikė nobilitacijos teisę, t.p. teisę įgyti dvarus. (5)

Gegužės 3 d. Konstitucija gyvavo vos metus iki 1792 m. liepos 23 dienos. Tai antroji pasaulyje rašytinė konstitucija. Konstitucijoje atsisipindi Ž. Ž. Ruso idėja, kad valdžia turi eiti iš liaudies, Š. L. Monteskje mintis apie valdžios padalijimą į įstatymų leidimo,vykdomąją ir teisminę. Ši Konstitucija liko neįgyvendinta, nes ją panaikino vidaus reakcija pasitelkus Rusijos ir Prūsijos jėgas, kurios siekė Respublikos teritorijų. Konstitucija buvo neišbaigta, nespėta kodifikuoti naujos teisės, įvykdyti teismų reformos, liko neišspręstas svarbus socialinis klausimas – baudžiava.(1;6)

Gegužės 3 d. Konstitucija sudaryta iš įvado ir 11 straipsnių. Sudėtinė jos dalis yra ir 1791 spalio 20 dieną seimo priimtas įstatymas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“

KONSTITUCIJOS STRAIPSNIAI

I. VIEŠPATAUJANTI RELIGIJA.

Šis straipsnis teigė, jog viešpatauųjanti religija yra Romos katalikų. Jai yra suteikiamos visos laisvės ir privilegijos. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta laisvė, tačiau pereiti iš katalikybės į kitą tikėjimą buvo draudžiama. (1)

II. BAJORAI ŽEMVALDŽIAI.

Čia pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje, tačiau kokių nors papildomų ypatingų teisių ir privilegijų jam nėra suteikiama. Bajorams yra pripažįstama asmens neliačiamumo teisė, bei kilnojamo ir nekilnojamo turto teisė. Taip pat yra paskelbta lygybė tarp visų bajorų, siekiant pareigybių ir tarnaujant savo valstybei. Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas. Tačiau šias teises turėjo ne visi bajorai, o tik dvarininkai. Bajorai pripažįstami laisvės ir šios konstitucijos gynėjais. (1;4)

III. MIESTAI IR MIESTIEČIAI.

Šio straipsniu į konstitucijos tekstą įtraukiamas įstatymas „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėje“ priimtas 1791 m. balandžio 18 d. Šiuo įstatymu miestiečiams buvo garantuota asmens neliečiamumo teisė, ši teisė negaliojo bankrotininkams ir sučiuptiems nusikaltimo vietoje. Miestiečiai įgavo teisę eiti administracines ir teismo pareigas, taip pat siekti karinių laipsnių (išskyrus tautinę kavaleriją). Turtingiems miestiečiamsir intilegentams buvo
suteikiamos bajorų teisės. Miestiečiai, gavę tarnybą arba karininko laipsnį, gaudavo bajoro titulą. Pagal šio straipsnio antrąjį punktą į bajorų seimo sudėtį turėjo įeiti 24 miestų įgaliotiniai, jie seime tik galėjo kelti klausimus, lietusius miestus, o ne balsuoti. Miestiečimas atsivėrė plačios galimybės nobilituotis. (1;4)

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 790 žodžiai iš 2335 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.