1791m konstitucija
5 (100%) 1 vote

1791m konstitucija

1787 m. Rusijai ir Austrijai įsitraukus į karą su Turkija, 1788 m. Švedijai pradėjus karą prieš Rusiją bei iškilus rimtiems Rusijos ir Prūsijos prieštaravimams, Respublikai atsivėrė galimybės atsikratyti Jekaterinos II „globos“. Valstybės reformų šalininkai skubėjo pasinaudoti palankia tarptautine situacija.

1788-1792 m. seimas įgyvendino nemaža svarbių, valstybės vidaus gyvenimą iš esmės pakeitusių, reformų: įvedė pastovų valstybės mokestį žemvaldžiams (pasauliečiams ir dvasininkams); padidino kariuomenę, nustatė naują jos komplektavimo bei valdymo tvarką; 1791 m. balandžio 18d. aktu miestiečiams suteikė teises ir privilegijas, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija (privilegija nebūti suimtam be teismo sprendimo; teisė įgyti žemės valdas; užimti tarnybos valstybės administracijos aparate ir teismuose; teisė siųsti savo delegatus į seimą ir dalyvauti diskusijose, svarstant miestų reikalus; tarnauti kariuomenėje karininkais). 1791 m. miestų reforma sudarė prielaidas klostytis Respublikoje naujam reiškiniui – bajorų ir miestiečių sąjungai (nemaža miestiečių buvo nobilituota, o daug bajorų įsirašė į miestiečius), išplėtė socialinę monarchijos atramą, buvo žengtas pirmas žingsnis (baudžiavinė valstiečių priklausomybė nebuvo panaikinta, miestiečiai negavo visų teisių dalyvauti leidžiant valstybės įstatymus), pertvarkant luominę visuomenę į pilietinę.

Jau pirmaisiais mėnesiais seimas pradėjo reformuoti politinę valstybės sistemą (1789 m. sausio 19d. balsų dauguma buvo panaikinta Nuolatinė taryba) bei svarstyti naujo jos sutvarkymo projektus. 1789 m. pavasarį išvedus Rusijos kariuomenę, sąlygos reformoms įgyvendinti tapo dar palankesnės. Tačiau tuo pat metu išryškėjo ir du skirtingi požiūriai į valstybės ateitį.

Vieni siūlė kurti centralizuotą unitarinę valstybę. Šių programų įgyvendinimas reikštų, kad Abiejų Tautų Respublika virstų vienalyte Lenkijos valstybe, kurioje, kaip skelbė 1790 m. Stanislovo Augusto dvare parengtas projektas, „dvi tautos – lenkų ir lietuvių – sudarytų tik vieną tautą“. Tačiau šis, XVIII a. gerai organizuotas valstybės sampratą atitinkąs Respublikos pertvarkymo modelis nebuvo priimtinas LDK deputatams. Jie, kaip ir anksčiau, atsižvelgdami į seimelių instrukcijas, reikalavo, kad Lenkijos ir LDK santykiai būtų grindžiami unijos principais, kad kas trečias seimas posėdžiautų LDK, kad galiotų 1588 m. Lietuvos Statutas, būtų išsaugotas atskiras LDK vykdomosios valdžios aparatas, nepažeisti kiti LDK interesai.

Gerai žinoma LDK bajorijos nuotaikas, seimo sukurtoji komisija reformų projekte Valdymo formos pagerinimo pradžia siūlė kurti bendrus visos valstybės vykdomosios valdžios organus, taip pat akcentavo federacinį valstybės pobūdį ir būtinybę laikytis unijos nuostatų.

Projektų svarstymas tik dar kartą patvirtino, kad seime, kaip ir visuomenėje, yra tiek unitarinės Lenkijos valstybės sukūrimo, tiek ir dualistinės federacinės Abiejų Tautų Respublikos išsaugojimo šalininkų. Tačiau greitai kintanti tarptautinė situacija vertė reformų šalininkus skubėti ir per trumpiausią laiką įstatymiškai įteisinti, kad ir iki galo neapsvarstytus, ginčytinus valstybės santvarkos pakeitimus.

1790 m. gruodžio 16d. Seimas ėmė svarstyti naujos konstitucijos projektą. 1791 m. balandžio 18d. buvo priimtas miestų įstatymas. Miestai gavo miesto žemės nuosavybės teises, miestiečių asmens laisvę. Jiems buvo garantuota atskira nuo bajorų administracija, policija, teismas. Miestiečiai galėjo užimti žemutinės valstybinės administracijos tarnybas, siųsti delegatus į Seimą ir dalyvauti diskusijose, svarstant miestų klausimus, tarnauti kariuomenėje. Šis įstatymas buvo pavadintas bajorų ir miestiečių teisių sulyginimo įstatymu. Turtingesni ir išsimokslinę miestiečiai galėjo gauti bajorų juridinį statusą. Bet jiems nebuvo suteikta teisė dalyvauti valstybės įstatymu leidime.

Lietuvos miestų atstovai gyvai palaikė Seimo priimtą miestų įstatymą.

1791 m. gegužės 3d. Seimas priėmė naują konstituciją, kuri įėjo į istoriją Gegužės 3d. konstitucijos vardu. Konstitucija išsaugojo feodalinę žemėvaldą ir feodalų luomą, visas jo laisves ir privilegijas, tarp jų ir patrimonialinę valdžią valstiečiams, kurie ir toliau liko baudžiauninkai. Tačiau Gegužės 3d. konstitucijoje atsispindėjo kurie ne kurie buržuaziniai principai, pirmiausia turto principas. Ji atėmė iš bežemių bajorų – didikų atramos – teisę dalyvauti seimeliuose, o turtingesniems miestiečiams suteikė nobilitacijos teisę, taip pat teisę įsigyti dvarus. Gegužės 3d. konstitucija ištisai patvirtino 1791 m. balandžio 18d. miestų įstatymą. Ji paskelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams ir tuo pačiu leido valstybei kištis į dvaro ir valstiečio santykius. Dvarininkai nuo seno galėjo sudarinėti su laisvaisiais žmonėmis sutartis dėl žemės nuomos. Tokias sutartis dabar valstybė ėmė savo globon. Konstitucija skelbė garantuojanti asmens laisvę anksčiau pabėgusiems į užsienį ir grįžusiems valstiečiams. Tam tikrą valdžios globą valstiečiams turėjo suteikti teritorinės-administracinės tvarkos komisijos, kurias konstitucija buvo numačiusi
įsteigti. Šios komisijos dar negalėjo dvarininkams įsakinėti. Jos galėjo tik patarti ir teikti siūlymus pavieto seimelyje.

Gegužės 3d. konstitucija keitė valstybės politinę struktūrą. Buvo siekiama sukurti naujųjų laikų vieningą Lenkiją su centralizuota valdžia pagal prancūzų švietėjo Š. L. Monteskjė siūlomą principą valdžią padalyti į įstatymo leidimo, vykdomuosius ir teismo organus. Vyriausiąją valdžią konstitucija atidavė Seimui, panaikindama liberum veto teisę, sumažindama Senato reikšmę ir įvesdama miestų atstovus į Seimą. Miestų atstovai turėjo sprendžiamąjį balsą tik amatų ir prekybos klausimais. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir ministrų kabinetui, pavadintam Įstatymų sargybą sudarė arkivyskupas, ministrai, kancleris ir Seimo maršalka. Ji veikė karaliaus vardu. Vykdomajai valdžiai priklausė ir kariuomenė. Karalius turėjo būti renkamas, tačiau iš valdančiosios dinastijos. Jis skyrė ministrus ir vyskupus, galėjo, remdamasis jam prijaučiančiais senatoriais, paveikti Seimą, priimant įstatymus. Karaliaus vardu turėjo būti skelbiami teismo sprendimai. Seimas išrinko 4 komisijas – Edukacijos, Policijos, Karo ir Biudžeto, bendras visai valstybei.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 927 žodžiai iš 1571 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.