1830-1831 m. SUKILIMAS
Sukilimo priežastys:
Vidinės:
• noras išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR;
• caro ketinimas siųsti Lenkijos kariuomenę slopinti revoliucijų Europoje.
Išorinės:
• 1830 m. revoliucija Prancūzijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų.
• judėjimas prieš Europos valstybių monarchų įvestą Šventosios sąjungos sistemą.
Sukilimo eiga
I etapas (1831 m. kovo pabaiga-birželio pradžia) II etapas (1931 m. birželio pradžia-ruduo)
partizaninė kovos taktika Vilniaus ir Kauno šturmas
S u k i l ė l i ų v e i k s m a i
Susikūrė Vyriausiasis komitetas, turėjęs vadovauti sukilimui.Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, užimta didžioji dalis Lietuvos, išskyrus užnemunę, Palangą, Kauną, Vilnių, Trakus. Sukilėliai, daugiausia valstiečiai telkėsi į nedideles grupeles ir didesnius būrius, buvo siekiama paralyžiuoti gerai ginkluotus rusų dalinius. Iš Lenkijos atvyko reguliariosios armijos korpusas, vadovaujamas generolų A.Gelgaudo ir D.Chlapovskio. Kaunas paimtas be didesnių pastangų, tačiau Vilniaus puolimas nepavyko. Sumušti prie Panerių ir nesėkmingai mėginę paimti Šiaulius, sukilėliai buvo priversti trauktis.
R u s i j o s v y r i a u s y b ė s v e i k s m a i
Rusų kariuomenei pavyko izoliuoti Vilnių. Vilniaus generalgubernatorius sutelkė galingą kariuomenę, atrėmė Vilnius puolimą, persekiojo besitraukiančius sukilėlius ir juos internavo
Sukilimo pralaimėjimo priežastys:
• Politinės: neaiški ir konservatyvi sukilimo programa, baiminimasis, kad radikalūs veiksmai sukels liaudies revoliuciją, sukilimo vadų konservatyvumas.