1938 m Lietuvos konstitucijos ypatybės ir reikšmė
5 (100%) 1 vote

1938 m Lietuvos konstitucijos ypatybės ir reikšmė

Įvadas

Konstitucijos kaip pagrindinio valstybės teisės akto kūrimosi raidos problema yra ne nauja. Ji nagrinėjama įvairiai – istoriniu, politiniu, socialiniu, teisiniu aspektu. Tačiau iškyla vis naujų, iki šiol neįžvelgtų aspektų. Ir tai visiškai suprantama – keičiasi politinė ir teisinė tikrovė, valstybių vidaus ir išorinių ryšių pobūdis. Pagaliau ir konstitucinės kūrybos raida yra nepertraukiama, ją nuolat papildo naujų teisinio reguliavimo ir būdų atsiradimas. Senieji, kartais gerokai užmiršti teisiniai reiškiniai prisimenami, pritaikomi naujai socialiniai tikrovei.

Darbo tikslas: aptarti 1938 m. Lietuvos Konstitucijos ypatybes ir reikšmę.

Darbo objektas: 1938 m. Lietuvos Konstitucija.

Darbo metodai: literatūros studijavimas, 1938 m. Konstitucijos analizavimas.

Uždaviniai:

· išskirti svarbiausias 1938 m. Konstitucijos ypatybes

· atskleisti reikšmę.

Lietuvos konstitucingumo raida

Konstitucingumas – tai konstitucijos, kaip aukščiausiojo visuomenės ir valstybės įstatymo, laikymosi režimas; konstitucijos normoms ir principams atitikimas.

Konstitucijos atsirado tik naujaisiais laikais, pradėjus įgyvendinti demokratinį valdymo būdą. Konstituciją, kaip visuomenės ir valstybės raidos, socialinės pažangos, demokratijos plėtojimo pakopą, sąlygoja istorinės aplinkybės.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, po 8 mėnesių buvo priimta Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai. Kuriuose, 1919 m. balandžio 4 d. padarius papildymus, buvo įtvirtintos pagrindinės valstybės institucijos, kaip neabejotini demokratiniai pradai.

1920 m. birželio 10 d. priimama Laikinoji Lietuvos valstybės Konstitucija, įtvirtinusi parlamentinės respublikos modelį, apibrėždama valstybės institucijų sistemą, numatė svarbiausias piliečių asmenines ir politines teises ir laisves.

1922 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmasis mūsų valstybės konstitucinis aktas, kuris atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamus tarptautinius reikalavimus. Ir toliau pasilieka parlamentinės respublikos modelis, suteikiant aukščiausiąją valdžią seimui, o Vyriausybę ir Prezidentą laikant vykdomosios valdžios institucijomis. Demokratiškai reglamentuojamas ir piliečių teisinis statusas.

1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija sustiprino Respublikos Prezidento, kurį dabar renka ne Seimas, kaip ankščiau, o ypatingieji tautos atstovai 7 metams, valdžią. Respublikos Prezidentas įgyja teisę paleisti Seimą, varžyti politinių partijų veiklą. Dėl šios nuostatos formavosi prezidentinės respublikos modelis.

1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucija, kaip ir jos pirmtakė, toliau įtvirtino Respublikos Prezidento įgaliojimus: leido pažeisti valdžių atskyrimo principą, kaip vieną iš teisinės valstybės fundamentų. Konstitucija nenumatė jokios galimybės pašalinti Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų. Jis neatsakė už savo įgaliojimus, o už kitus veiksmus jis neprivalėjo atsakyti tol, kol vadovavo valstybei.

1938 m. Lietuvos Konstitucijos ypatybės

Naujų politinių pažiūrų fone 1928 m. Konstitucija pasirodė esanti beviltiškai pasenusi. Be to, artinosi 10 metų termino, per kurį Konstitucijos leidėjai buvo įsipareigoję ją patikrinti referendumu, pabaiga. Todėl, užuot rengusi referendumui, viršūnėse buvo nutarta parengti naują Lietuvos Konstituciją. Naują. Konstituciją Seimas, neatsiklausęs tautos, priėmė 1938 m. vasario 11d. Ji įsigaliojo tų pačių metų gegužės 12 d., paskelbta prezidento, kuriai įsigaliojus pirmesnė Konstitucija nustojo veikusi.

Paskutinė Lietuvos 1938 m. konstitucija savo išorine forma nedaug panaši į ankstesniąsias Lietuvos konstitucijas, nes ilgesnė šešiais skyriais ir turi pusantro karto tik straipsnių, kiek jų buvo kiekvienoje anų konstitucijų. Konstitucija susidedanti iš 21 skyrių, suskirstų į 156 straipsnius.

1938 m. Konstitucijos įžanginėje dalyje (preambulėje) nenurodyta, kaip ši konstitucija yra atsiradusi, kas ją tautai davė. „Lietuvių tautos patyrimu, kurį jai yra davę jos senovinė ir valstybinė praeitis, jos atgimimas ir kovos dėl nepriklausomybės, prisikėlusios Lietuvos gyvenimas ir Tautinės valstybės kūrimas, nustatoma Lietuvai ši Konstitucija“ – tai paskutinis įžanginės dalie sakinys. Būtina atkreipti dėmesį, kad ši Konstitucija „nustatoma Lietuvai“ tautos patyrimu, kurį jai davęs „Tautinės valstybės kūrimas“.

Pirmasis straipsnis sako, kad „Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė. Jos suverenumas priklauso Tautai“. Tačiau žodžiai: „demokratinė respublika“ nepaminėti šiame straipsnyje. Teigiama, kad „Lietuvos Valstybė yra respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei“. Pagal šią Konstituciją, Lietuva yra nepriklausoma suvereni respublika, valstybės valdžią vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas, Respublikos Prezidentą renka tautos atstovai septyneriems metams, jis vadovauja valstybei ir atstovauja jai. Taigi šiame straipsnyje (3 str.) žodis „demokratinė“ nepavartotas, todėl galima daryti išvadą, kad šio žodžio pašalinimas iš konstitucijos teksto reiškė formalų atsisakymą nuo demokratinės valdžios formos. Taigi 1938 m. Lietuvos Konstitucija
buvo atvirai autoritarinė.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 717 žodžiai iš 2137 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.