200cnt metus pajėgumo kiaulių fermos gamybinių procesų planavimas
5 (100%) 1 vote

200cnt metus pajėgumo kiaulių fermos gamybinių procesų planavimas

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

200 CNT / M PAJĖGUMO KIAULIŲ FERMOS GAMYBINIŲ PROCESŲ PLANAVIMAS

Kursinis darbas

Autorius stud. Vidmantas Bagdonavičius

3 Žūn.

Vadovas Tamašauskienė

2005

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

KIAULININKYSTĖS DALYKO

KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

Žemės ūkio technologijos 3 Žūn grupei

Studentui: Vidmantas Bagdonavičius

Užduotis: Suplanuoti 200 centnerių per metus kiaulienos pajėgumo, uždaro ciklo, kiaulių fermos gamybinius procesus. Kiaules ūkininkas laikys trifaziu būdu, paršavedes šers varpinių grūdų mišiniais, žindukus kombinuotais pašarais, penimius varpinių ankštinių mišiniais.

Užduoties įteikimo data: 2004 11 23

Kursinio darbo pristatymo data: 2005 02 21

Kursinio darbo vadovas Tamašauskienė

Užduotį gavau: 2004 11 23

Vertinimas

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………1

2. Technologinė dalis………………………………………………………………………….2

3. Organizacinė dalis…………………………………………………………………………14

4. Apibendrinimas…………………………………………………………………………….16

5. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………18

6. Priedai

ĮVADAS

Lietuvoje kiaulininkystė – viena pagrindinių gyvulininkystės šakų. Bendroje mėsos gamyboje kiauliena sudaro apie 40 proc. Šios šakos vystymuisi palankios gamtinės sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijoms, sukaupta didelė patirtis. Šalyje pagamintos mėsos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį Kiaulienos suvartojimas , skaičiuojant vienam gyventojui , Lietuvoje išlieka beveik pastovus – apie 25 kg.

Padidėjus raumeningos kiaulienos paklausai, buvo būtina gerinti Lietuvos baltųjų veislės mėsingumo savybes. Daugelio kiaulienos kokybės rodikliai paveldėjimo koeficientai yra gana aukšti arba vidutinio didumo. Lietuvos kiaulininkystės ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių , kurių svarbiausi – pačių sugebėjimas gaminti ne brangią, bet kokybišką ir saugią produkciją. Integruojantis į Europos Sąjungą, perspektyvą turės įvairaus dydžio modernūs kiaulininkystės ūkiai ir įmonės. Kuriant naujus ir modernius ūkius būtina veiksmingai panaudoti lėšas, taikyti ne tik efektyvias, bet ir saugias aplinkai bei užtikrinančias gyvulių gerovę auginimo technologijas. Kartu negalima pamiršti, kad raumeningesnės, kiaulės yra ypač reiklios pilnaverčiam šėrimui bei laikymo sąlygom.

Stambiuose kiaulininkystės įmonėse ir moderniuose ūkiuose taikomos pažangios kiaulių auginimo technologijos, gaminama geros kokybės kiauliena. Šie kiaulių augintojai gali konkuruoti Europos Sąjungos ir kitose pasaulio rinkose.

Kiaulininkystės sektorius Lietuvoje – gana įdomus. Šalia stambių kompleksų šiandien respublikoje pramoniniu būdu kiaules augina keli šimtai žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkių. Dar keli tūkstančiai ūkininkų augina bekonus savita technologija, kurios pramonine niekaip nepavadinsi. Laikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų įvairiausių veislių paršelių, banda tai didinama , tai pajutus kainų nuosmukį – mažinama.

1

TECHOLOGINĖ DALIS

1.1 Motininė ir tėvinė veislė

Aš planuoju, kad motina- Lietuvos baltoji, tėvinė veislė – Suomijos jorkšyras

Motina pasižymi geromis reprodukcijos savybėmis, tėvas – geromis penėjimo ir mėsinėmis savybėmis

Lietuvos baltosios. Veislė patvirtinta 1967 metais .Jos išvedimui didžiausios įtakos turėjo jorkšyrų ( įvežtų iš Anglijos ir Švedijos) bei Vokietijos baltųjų trumpiausių ir ilgaausių veislių kiaulės Tai visli ( 10- 12 paršelių ), pieninga ( 50- 60kg ) , ne labai jautri stresams, tinkama stambioms kiaulininkystės įmonėms ir gerai prisitaikiusi prie vietinių sąlygų kiaulių veislė. 100 kg masę pasiekia vidutiniškai per 189 dienas, priaugdamos per parą po 738g ir kilogramui priesvorio sunaudoja 3,56 vnt. Taigi šios kiaulės neblogai penisi, ne reiklios pašarams .

Atliekant pramoninį kryžminimą , šios kiaulės naudojamos kaip motininė veislė. Priklausomai nuo veislių derinimo ( tėvinės veislės) raumenų išeiga mišrūnų skerdienoje sudaro 54,4 – 63,4 proc. Jos gerai prisitaikę prie vietos gamtinių , šėrimo ir laikymo sąlygų.

Suomijos jorkšyrai.. Veislė išvesta Suomijoje. Ją kuriant didžiausią įtaką turėjo Anglijos jorkšyrai. Į Lietuvą pirmą kartą įvežti 1986 metais. Paršavedės veda po 10 -11 paršelių. Lietuvoje iki 100 kg masės šios veislės kiaulės nupenimos per 178 dienas, per parą priauga po 814 g ir kilogramui priesvorio sunaudojama 3,34 paš vnt. Jų vidutinis nugaros lašinių storis 24 mm , kumpiai sveria po 11 kg,
raumenų išeiga skerdienoje sudaro 55 proc, ir daugiau

Atliekant pramoninį mišrinimą, šios kiaulės gali būti naudojamos kaip motininė arba tėvinė veislė. Tyrimų duomenimis, Lietuvos baltųjų ir Suomijos jorkšyrų pirmos kartos mišrūnai per parą priaugo 14 proc. daugiau , raumenų išeiga jų skerdienoje buvo 5 proc didesnė, palyginti su grynaveislėmis Lietuvos baltosiomis.

Užaugintas kiaules parduosiu pagal skardenas. Skerdenų raumenigumas vertinamas ultragarsiniais matuokliais Ultra – From – 100 arba Fat – 0 – meater – 70. Gyvų gyvulių raumenų kiekis vertinamas ultragarso aparatu PIGLOG 105

2

Skerdenų klasifikacija pagal raumeningumą

Raumeningumo klasė Raumenų kiekis skerdienoje, proc

S 60 ir daugiau

E 55 – 59,9

U 50 – 54,9

R 45 – 49,9

O 40 – 44,9

P Mažiau nei 40

1.2 Kiaulių dauginimosi būdas

Užauginti 200 cnt / metus mėsos reikalinga 10 paršavedžių

Pažangiausias metodas yra sėklinimas , kuris dabar labai paplitęs . Veisiant šio metodu, galima greičiau patikrinti , juos pagal palikuonių brendimo greitį, pašarų sunaudojimą ir dukterų produktyvumą.

Kiaules sėklinsiu. Norint gauti gerus rezultatus apsėklinimo būtina atsiminti, kad:

Spermatozoidai įgauna apvaisinimo galią tik praėjus 7 val po sėklinimo

Spermatozoidai išlieka lytiškai gyvybingi 24 val

Subrendusių folikulų ovaliucija įvyksta praėjus 16 44 val nuo rujos pradžios

Kiaušialąstė gali būti apvaisinta tik per 5 val po ovuliucijos

Kergiant vienam kuiliui skiriama 10 – 15 paršavedžių, sėklinant -100.

Rujos ir tinkamiausio laiko nustatymas

Paršavedės dauginimosi fiziologinis ciklas kartojasi reguliariai kas 17-24 dienos. Visą ciklą galima suskirstyti į 5 viena po kitos einančias fazes: priešrujį, rują, porujį geltonojo kūno susidarymo ir ramybės.

Priešrujis trunka vidutiniškai dvi dienas. Šiuo laikotarpiu kiaušidėse bręstanrys folikulai išskiria daug estrogeninio hormono, kuris patekęs į kraują, stmuliuoja pirmuosius fizinius rujos požymius: išbuksta makšties gleivinė, kiaulė darosi nerami, neėda, bando užšokti ant kitų garde esančių kiaulių.

Ruja yra svarbiausia lytinio ciklo fazė. Ji trunka vidutiniškai dvi dienas. Rujos metu kiaušinėliai visiškai subręsta ir maždaug antroje rujos pusėje prasideda ovoliucija – plyšta Grafo folikulai., kiaušinėliai patenka į kiaušintakius.Veikiant estrogeniniams hormonams, padidėja kiaulės dirglumas lytiniams veiksniams: ji labai reaguoja į kuilio išvaizdą, jo

3

skleidžiamus kvapus, garsus. Spaudžiant ranka paršavedės nugarą ties kryžmeniu, ji ramiai

stovi. Lytinės lūpos būna šiek tiek mažiau pabrinkusios negu priešrujo metu ir raudonos. Iš stovėjimo reflekso galima spręsti, kad tai tinkamiausias sėklinimo laikas.

Porujo fazėje visi buvę lytnio dirglumo požymiai išnyksta, taigi šnyksta stovėjimo refleksas, kiaulės neprisileidžia kuilių. Kiaušidėse pradeda formuotis geltonasis kūnas. Porujis trunka tik vieną dieną. Išvardytos trys lytinio ciklo fazės dažnai vadinamos vienu pavadinimu – ruja.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1070 žodžiai iš 3467 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.