7 dienu marsrutas po svedija
5 (100%) 1 vote

7 dienu marsrutas po svedija

TURINYS

Įvadas 2

Bendra informacija apie Švediją 3

I Kainos 5

Gantos resursai 6

I Klimatas 6

II Vidaus vandenys 6

III Kraštovaizdis, iškasenos 7

IV Istorinė praeitis 8

V Valdymas 8

Kelionės organizavimas 9

I Lėktuvu 9

II Autobusu 9

III Privatūs pervežimai 9

IV Keltų linijos 9

V Apgyvendinimas 10

Siūloma ekskursija 11

Lankytinos vietos 14

I Stokholmas 14

II Jončiopingas 15

III Gioteborgas 15

IV Pagrindinės šventės 16

V Geriausias laikas aplankyti Švediją 16

Kas Švediją išskiria iš kitų ES šalių 17

Ar žinote, kad 17

Kas siejama su švedais 18

Išvados 19

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Pasaulyje nėra vietos, kurios neverta aplankyti. Juk kiekvienas miestas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo veidą. Tačiau kai kurios vietovės vertos ypatingo dėmesio.

Kiekvienas iš mūsų įvairių tautų atžvilgiu turime susikūrę vienokius ar kitokius stereotipus, pagal kuriuos esame įpratę šioms tautoms atstovaujančius žmones. Bet nepamirškime, kad šiame pasaulyje vis greitėjančiu tempu, neišvengiamai keičiasi ir žmonės, ir vienai ar kitai tautybei buvę būdingi bruožai. Nuotraukos padės jums susidaryti teisingą ir aiškų vaizdą apie Stokholmą.

Stokholmas yra miestas, pilnas istorijos ir prieštaravimų. Švedijos sostinėje siūloma geriausia iš to, kas geriausia. Kiekviename gatvės kampe rasite ką nors kiekvienam skoniui. Čia visada yra kas veikti ir už tai reikia dėkoti tame tarpe mūsų puikiai operai su didžiais pastatymais ir Skansenui, muziejui atvirame lauke, bei zoologijos sodui, kur galima pamatyti briedžius, lokius ir daug kitų gyvūnų. Užeikite i Karališkąją pilį, kurioje nuo XII amžiaus pradžios gyveno Švedu karaliai ir karalienės.

Noriu pasveikint atvykus į Stokholmą – miestą ant vandens!

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVEDIJĄ

Plotas 449,964 km²

Teritoriją sudaro miškai, 16% kalnai, 8% dirbama žemė, 9% vandens

telkiniai

Gyventojai 8,85 mlj. (tarp jų1 mlj. su viršum imigrantų)

Gyventojų tankumas 21 žmogus 1 km²

Sostinė Stokholmas (736,000 žmonių)

Pinigai Švedijos krona (SEK) (1SEK – apie 0,38 Lt.)

Matavimo sistema metrinė

Elektros sistema 220 V 50Hz

Valstybiniai herbai mažesnysis(trys auksinės karūnos mėlyname herbo skyde,

ant kurio uždėta dar viena karūna) ir didesnysis, daugiau

simbolikos apimantis herbas, vyriausybės ir parlamento

naudojamas ypatingomis progomis.

Aukščiausias kalnas Kebnekaizė 2111 m. (6,926 pėdos)

Ilgiausia upė Klarelvena-Geta elv 720 km. (446 mylios)

Didžiausias ežeras Venernas 5,585 km² (3,470 kv. mylių)

Žmonės 90% švedai, 3% suomiai, 0,15% sami (vietiniai čiabuviai)

Kalba švedų (yra suomiškai ir samiškai kalbančių mažumų),

anglų

Religija 87% gyventojų yra liuteronai ir priklauso Švedijos

liuteronų bažnyčiai

Valstybinė santvarka Konstitucinė monarchija

Valstybės vadovas Karalius Karlas XVI Gustavas (nuo 1973m.)

Nacionalinė diena Birželio 6-oji

Nacionalis ženklas SW

Daugiausia eksportuoja medieną, celiuliozę, popierių, kartoną, sunkvežimius,

lėktuvus, automobilius, elektros ir telekomunikacijos

įrangą

Daugiausia importuoja naftą, automobilius,mašinų įrengimus ir rūbus

ES narė taip



Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo Danijos. Švedija pasižymi nuostabiais šcheriais bei puikiomis pakrantėmis.

Švedija padalyta į 24 administracines sritis – lenus, bet ją sudaro trys istorinės-geografinės dalys:

1) pietinė – Jotlandas,

2) vidurinė – Sveatlandas,

3) šiaurinė – Norlandas, kuris apima 3/8 krašto ploto.

Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalauja pietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas – pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje. Didžiausios – Gotlandas ir Olandas.

Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.

2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgio tiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kuris yra trečias pagal dydį Švedijos miestas. (2)

KAINOS

Švedija laikoma brangia šalimi ne tik mums, bet ir kur kas labiau pasiturinčių šalių gyventojams. Pastaraisiais metais smarkiai kritus Švedijos kronos kursui, situacija tapo šiek tiek palankesnė. Ypač brangi yra šalies sostinė. Jei Stokholme norėsite apsistoti hostelyje, kur jūsų viename kambaryje gyvens dar bent 7 keliautojai, tai jums kainuos mažiausiai 150 SEK parai. Už dvivietį kambarį ir pusryčius hostelyje jau reikės mokėti 250 SEK žmogui, o viešbučių kainos auga tiesiog geometrine progresija. Stokholams yra verslo miestas, o tai
reiškia, kad savaitgaliais gyvenimas viešbutyje pigesnis nei paprastomis dienomis.

Dauguma visuomeninio transporto priemonių siūlo įvairias nuolaidas, priklausomai nuo bilieto užsakymo datos, keliaujančiojo amžiaus ar socialinės padėties, tai pat siūlomos nuolaidos specialiems maršrutams.

Muziejų

Muziejų kainos labai didelės. Įėjimas į muziejų jums kainuos 50-90 SEK. Daug kur galioja 10-30 SEK nuolaidos, pateikus tarptautinį studento pažymėjimą.

Maisto

Maitinimas šioje skandinavų šalyje taupiausia perkant maistą prekybos centruose, nes net ir pakelės motelio kavinėje nepapietausi be 60 SEK

Nemokama

Didžiuosiuose miestuose veikia turistų informavimo centrai, kur nemokamai suteikiama informacija ne tik apie miesto įžymybes ir lankytinas vietas, bet ir įvairias nuolaidų korteles, kurios pravers, jei ketinsite apsilankyti muziejuose ar renginiuose.

GAMTOS RESURSAI

KLIMATAS

Švedijos klimatas – vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Švedijos klimatą formuoja šiltos, drėgnos Atlanto ir šaltos bei sausos atkeliaujančios iš šiaurės oro masės. Krašto šiaurės vakarų daliai, atitvertai nuo Atlanto Skandinavijos kalnų, būdingas atšiauresnis žemyninis klimatas: ilgos šaltos žiemos ir trumpos vėsios vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra – -100, o už Poliaračio – -140. Vasarą – +14+160.

Kritulių, daugiausia sniego, iškrenta 400-600 mm. Tik Skandinavijos kalnų šlaituose iškrenta daugiau – iki 1000 mm. Sniegas šalies šiaurėje išsilaiko apie 7 mėnesius.

Pietų Švedija, atvira oro masėms, yra jūrinio klimato kraštas. Žiema ten trumpa ir šilta. Sausio mėnesio temperatūros vidurkis apie 00. Vasaros vėsios, vidutinė liepos mėnesio temperatūra apie +170. Iškrinta apie 700-900 mm kritulių.

Atvykėliui į šalį švedai kartoja priežodį: “ Švedijai Dievas nieko nepagailėjo, tik pamiršo gerą orą”.

VIDAUS VANDENYS

Dėl palyginti tolygaus kritulių pasiskirstymo per metus, drėgmės pertekliaus Švedijoje susidarė tankus upių tinklas. Upės, maitinamos sniego ir lietaus vandens, vandeningos visus metus. Vandeningiausios jų teka nuo Skandinavijos kalnų į Botnijos įlanką: umeelvenas (460 km ilgio), Luleelvenas Kolikselvenas (450 km ilgio). Ilgiausia upė – Dalelvenas (520 km).

Dauguma upių sraunios, slenkstėtos, jose gausu krioklių. Pagal hidroelektrinių pagaminamą energiją (80 mlrd, kWh per metus) Švedijai priklauso antra vieta Europoje.

Ežerai užima apie 9 % krašto ploto. Jie ypač būdingi vidurio Švedijos kraštovaizdžiui. Iš didžiųjų ežerų minėtinas Venernas (5585 km2), vienas didžiausių Europoje.

KRAŠTOVAIZDIS, IŠKASENOS

Švedija – tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Nuo Skandinavijos kalnų į Baltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės. Daugelis jų kerta daugybę didelių ir mažesnių ežerų.

Beveik 4/5 teritorijos plyti mažesniame kaip 400 m aukštyje. Vakarinėje Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 200 m. Jas dengia daugiamečiai sniegynai ir nedideli ledynai.

Nuo kalnų Botnijos įlankos link žemėja Norlando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę krašto ploto. Jo aukštis – 200-800 m. Plokščiakalnis suskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių slėnių.

Švedijos pajūriui būdinga daugybė šcherų – mažučių salų ir uolų, stūksančių netoli kranto. Pietinėje krašto dalyje yra daug įlankėlių, paplūdimių, kopų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1237 žodžiai iš 4049 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.