I Įvadas 2
II Oro tarša 3
1 “Šiltnamio efektas“ 5
2 “Rūgštūs lietūs“ 5
3 Poveikis žmogaus sveikatai 6
Įvadas
Ilgą laiką buvo įtikinėjama, kad žmogus yra žemės šeimininkas, kad jam turi paklusti visa gamta. Kad mes negalime laukti malonių iš gamtos, o turime jas pasiimti patys. Ir buvo imama be atodairos ir nesusimąstant, kad mažai kas kompensuojama. Žmogus glaudžiais abipusiais ryšiais susijęs su aplinka, kurioje gyvena. Ir natūraliose ir dirbtinai, paties žmogaus sukurtose, ekosistemose veikia grįžtamieji ryšiai, versdami brangiai mokėti už neapgalvotus veiksmus, juolab, kad ryšiai tarp atskirų sistemos elementų yra sudėtingi, todėl pasekmės ne visada nuspėjamos Padaryta daug klaidų, kurių nemaža dalis jau nepataisomos. Tūkstančius metų žmogaus veikla nedarė didelės žalos gamtai. Kai kurioje nors vietovėje maisto ištekliai išsekdavo, žmonės persikeldavo į kitą vietą, ten išdegindavo mišką ir įdirbdavo žemės sklypą, medžiodavo arba kokiu nors kitu būdu prasimanydavo sau maisto. Jų apleisti sklypai greitai vėl apaugdavo mišku, kuriame padaugėdavo žvėrių. Medžiotojų ir maisto rinkėjų bendruomenėje žmogaus poreikiai atitiko gamtos galimybes. Gyvųjų sistemų plėtotė tuo metu harmoningai sutapo su aplinka – oru, dirva ir vandeniu.
Tačiau dabar gamindami mašinas, elektros energiją, statybines medžiagas, rūbus, maistą, namų apyvokos ir prabangos reikmenis, žmonės „gamina“ ir vis daugiau kenksmingų atliekų. Dujų, aerozolių, suodžių pavidalu jos patenka i atmosferą, o su pramonės nutekamaisiais vandenimis suplaukia į upes, ežerus ir jūras ant augalų. Sausumoje ir vandens telkiniuose kaupiasi gamtai svetimos, t. y. žmogaus sukurtos medžiagos – plastmasės, sintetinės skalbimo priemonės, pesticidai, tirpikliai, dažai, radioaktyvios medžiagos, įvairios šiukšlės. Kadangi sintetinių medžiagų bakterijos ir grybai nesugeba skaidyti arba, skaido labai sunkiai, jos išlieka gamtoje ilgai ir daugeliu atvejų yra labai pavojingos.
Dar ir dabar kai mokslas pažengias daug į priekį, mokslininkai bejėgiai užkirsti kelią teršalams kurie teršia orą, o vėliau ir augalus kuriuos vėliau mes naudojam maisto pramonėje, ar džiaugiamės jų grožiu. Per užterštą orą ir augalus patys savę žudome ir mes, padaugeja ligų kurios yra nekaskita, o tik užteršto oro padarinys.Jai ir toliau žmogus nesusimastydamas ims iš gamtos, nieko pats jai neduodamas, mūsų provaikaičiai matys nebetokį spalvotą, pilną augalijos pasaulį, jis bus nykus ir šaltas.
Užteršto oro poveikis augalams
Oras – Ozonas (gr. ózō – kvepiantis) – O3, yra itin svarbus klimatą formuojantis atmosferos elementas, nors sudaro tik milijoninę jos dalį. Jo daugiausia susidaro per elektros iškrovas (žaibo metu) arba fotochemines reakcijas, veikiant Saulės ultravioletiniams spinduliams 20-30 kilometrų aukštyje, kai susidaro sąlygos atominiam deguoniui jungtis su molekuliniu deguonimi. Ozono apvalkalas aplink žemę primena pailgą kreivą pripūstą balioną: ties pusiauju jo bene mažiausia ir aukščiau kaip 15 kilometrų beveik nerandama, o poliarinėse srityse jo viršutinė riba pakyla į 60 kilometrų aukštį. Dėl intensyvaus Saulės spinduliavimo dar aukščiau ozonas yra, ir aukščiau kaip 80 kilometrų jo praktiškai nėra.
Nuo sugeriančio Saulės ultrvioletinius spindulius ozono sluoksnio priklauso Žemės paviršiaus optimalus apšvietimas ir terminis težimas, tinkamas gyviems organizmams gyventi. Šios dujos kaip filtras sulaiko didelę dalį trumpabangių Saulės spindulių, pasiekiančių mūsų planetą. Trečioji šių svarbių dujų savybė – sulaiko apie 20% Žemės spinduliuojamų infraraudonųjų spindulių ir kartu mūsų planetos šilumą.
Atmosferos pažemio sluoksnyje ozono koncentracija nedidelė. Dideliuose miestuose, kur automobiliai išmeta daug dujų, dėl fotocheminių reakcijų ozono padaugėja. Žmogaus organizmą ozonas veikia neigiamai, nes, intensyviai oksiduodamasis, kraujyje ardo hemoglobiną.
Orą labiausiai teršia deginamas organinis kuras – nafta ir anglys. Joms degant, susidaro anglies oksidai
Sieros dioksidas ir rūgštūs lietūs labai pavojingi augalams. Mat jų lapai, panašiai kaip žmogaus plaučiai, tiesiogiai dalyvauja dujų apykaitoje. Užterštame ore medžiai netenka atsparumo ligoms, jų lapai patamsėja, spygliai sudžiūsta „nudega“ pušų viršūnės. . Rūgštūs lietūs kenkia daržovėms: kopūstams, burokėliams, agurkams. Pažeistų medžių mediena būna trapi, netinkama baldų gamybai ir statyboms.