TurinysTurinys 1
ĮVADAS 2
1. Apskaitos samprata 3
1.1.Informacija valdymo sistemoje 3
1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai 4
1.3.Apskaitininko profesija 5
2. Apskaitos principai 7
2.1. Bendrieji apskaitos principai 7
Išvados 14
Literatūra 15
ĮVADAS
Pats žodis „apskaita“ nusako ekonominę savo reikšmę. Ji atlieka svarbų
vaidmenį žmogaus gyvenime, gamyboje ir valstybėje. Be apskaitos neįmanoma
jokia gamyba. Žmogus nuo pat gyvenimo pradžios mokosi apskaitos pradmenų.
Pavyzdžiui, jau vaikai žino, kiek ir kokių turi žaislų; šeima skaičiuoja
savo pajamas ir išlaidas, svarsto jų naudojimą ir t.t.
Apskaita dažnai vadinama universalia, tarptautine verslo kalba, tuo
pabrėžiant jos svarbą ekonominiame procese. Kaip ir kiekviena kita kalba,
apskaita naudojama perduoti informacijai, šiuo atveju – finansinei
informacijai. Ši kalba turi specialų žodyną, dėsningumus ir ribojimus,
normas ir taisykles. Jos paskirtis – periodiškai nustatyti ir parodyti
turto ir finansinių interesų į H ryšį.
Apskaitos budus pirmasis paskelbė pranciškonų vienuolis italas Luca
Pačiolis, gyvenęs Italijoje XV amžiuje; tačiau jo atradimas išlaikė
šimtmečių bandymus ir sėkmingai naudojamas mūsų laikais. Tiesa, jis tapo
kur kas sudėtingesnis ir tobulesnis.
Darbo tikslas – išanalizuoti apskaitos samprata ir principus.
Darbo uždaviniai:
➢ Apskaitos samprata;
➢ Svarbiausi apskaitos organizavimo principai.
1. Apskaitos samprata
Apskaita (accounting) – tai įmonės (firmos) ar kito kokio nors
ekonominio objekto finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo ir
kaupimo procesas; tai skaitinių duomenų rinkimas ir tvarkymas.
Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę
sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė
informacija apie tam tikrą ekonominį subjektą. Požiūris į apskaitą, kaip į
informacinę sistemą. Kaip matome, apskaita, kaip grįžtamas ryšys, jungia
ūkinę veiklą ir asmenis, priimančius sprendimus. Būtent apskaita suteikia
reikalingą informaciją sprendimams priimti. Apskaitą sudaro šie trys
pagrindiniai elementai:
➢ Matavimas – atliekamas registruojant visas finansines operacijas
(transakcijas’);
➢ Apdorojimas – atliekamas saugant finansinių operacijų ir jų
apdorojimo duomenis;
➢ Perdavimas – atliekamas ruošiant finansines ataskaitas asmenims,
priimantiems sprendimus.
Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,
reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:
➢ Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir
vidinę atskaitomybę. Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.
➢ Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą
informacijos kiekį, tinkamai organizuojant ir mechanizuojant
apskaitą.
➢ Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams,
organizuojant optimalius informacijos srautus, tinkamai ją
apdorojant ir perdirbant.
1.1.Informacija valdymo sistemoje
Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas
informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas
tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija reikalinga
sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu
praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei šito nė nereikia, jei valdymo aparato
darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų
susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų pakankamai
apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.
Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją, ir
dažnai net nesąmoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai
tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Žmonėms kuriantiems
ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet būtina žinoti, kad
informacijos kaip ir visų kitų vertybių (netgi pinigų) gali būti per daug.
Popierinių pinigų perteklius valstybėje gali sukelti infliaciją. Savotiški
“infliaciniai” procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia
kibernetikai, nieko, išskyrus duomenų apdorojimą bei jų judėjimą, ir nėra.
Beverčiai duomenys ne tik nenaudingi menedžeriams, bet ir žalingi, nes
užgožia vertingas žinias.
Žmonės palyginti lengvai įsivaizduoja materialinių vertybių judėjimą,
tačiau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, iš jų ir informacinius,
srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities darbuotojas turi aiškiai
suvokti duomenų judėjimą įmonėje, ir suprasti valdymui naudingos
informacijos formavimo dėsningumus.
2 Apskaitos informacija ir jos vartotojai
Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai
užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos
naudoja
savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės, jų valdymo procese, arba kurie
potencialiai ir ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems
apskaitos informacijos vartotojams.
Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas
nuo kitų įmonių ir savininkų.
Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra
verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo
sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai
paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti
su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonės
steigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą
pinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia
apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio mato
pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie
įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės
veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų
savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.
Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa
ir įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdoma
kiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančiose
įmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį
laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiu
turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybišką
apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų tokią įmonę. Kalbant
apie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinės
atskaitomybės vartotojai.
Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai
suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės
savininkai (AB-se – akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja
prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik
įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma,
taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia
vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti
arba neparduoti turimas akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar
verta įsigyti šių arba įmonės išleistų naujų akcijų.
Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi
akcininkai, yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai
numato ir verslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija
per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka
įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės
atskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytas
auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai
informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos
įmonės komercinės paslaptys.
Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems
pateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę
jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinama
informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonės
tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybių