Įvadas 3
1. Apskaitos objektai……………………………………………………………………………………………………..4
1.1 Turtas………………………………………………………………………………………………………………….4
1.2 Nuosavybė …………………………………………………………………………………………………………5
2. Verslo organizavimo formos……………………………………………………………………………………….6
2.1 Vastybės ir vietos savivaldybės ……………………………………………………………………………..7
2.2 Individualioji (personalinė) įmonė…………………………………………………………………………7
2.3 Ūkinė bendrija……………………………………………………………………………………………………..8
2.4 Akcinės bendrovė…………………………………………………………………………………………………9
Išvados 12
Naudota literatūra 13
Priedų sąrašas
1 priedas. Pagrindiniai įvairių tipų įmonių bruožai
Įvadas
Svarbiausia buhalterinės apskaitos priedermė: padėti pažinti realų mus supantį pasaulį ir jį atspindėti universalia verslo kalba. Viena iš sėkmingų verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės reikšmės, įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Pirmiausia reikėtų žinoti apskaitos objektus. Todėl šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra apskaitos objektai ir kokios yra verslo organizavimo formos. Savo darbu bandysiu įrodyti, kaip svarbu tinkamai pasirinkti verslo organizavimo formą, nes kaip sakoma buhalterinės apskaitos įstatyme: „Apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma“ (Ivanauskienė A.,2004, p.263)
1 Apskaitos objektai
Kiekvienas tvarkingas žmogus savo daiktus atitinkamai suskirsto ir laiko jiems skirtose vietose. Taip elgiasi ir apskaitininkai. Prieš apskaitant kokį nors darbą, iš pradžių reikia žinoti, kas apskaitoma, ir tik tada galima pasirinkti ir atitinkamą to objekto apskaitos būdą.pagrindiniai apskaitos objektai yra klasifikuojami į dvi grupes: turtą (nuosavybės teise, įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis) ir nuosavybę.
1.1 Turtas
Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Apskaitoje turtu vadinamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja ir kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Ekonominiai ištekliais laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tačiau į apskaitą įtraukiami tik tie ekonominiai ištekliai, kurie turi konkretų savininką ir kuriuos įmonė įsigyja, sumokėdama už juos pinigus arba iškeisdama į kokį nors kitą savo turtą.
Visas turtas, kurį valdo ir kuriuo disponuoja įmonė, kaip žinoma, skirstomas į ilgalaikį (naudojamas ilgiau negu vienerius finansinius metus, jo įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nustatytą) ir trumpalaikį (sunaudojamas per vienerius finansinius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą).
Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį (žemė, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai), nematerialųjį (tyrinėjimo ir plėtojimo savikaina, įsigytos teisės, prestižas, kompiuterinės programos) ir įmonės formavimo ir reorganizavimo (formavimo savikaina, investicijos į kitas įmones, reorganizavimo savikaina).
Trumpalaikis turtas skirstomas materialų turtą ir skolas. Materialusis tai atsargos (žaliavos, nebaigta gamyba, pagaminta podukcija, pirktos prekės skirtos perparduoti, ateinančių laikotarpių sąnaudos), piniginės lėšos ir kitas trumpalaikis turtas (akcijos, sukauptos pajamos, terminuoti indėliai). Skolomis galime įvardyti įvairius išankstinius apmokėjimus, prekybos skolas ir kitas skolas. (šaltiniai: Adomaitienė G.,2006, p.11-13; Stačiokas R., 2003, p.50-51).
1 pav. Turto klasifikavimas buhalterinėje apskaitoje (Stačiokas R., 2003, p.51)
1.2 Nuosavybė
Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.
Nuosavybė skirstoma į savininkų (nuosavas kapitalass) ir skolintojų (skolintas kapitalas).
Nuosavas kapitalas skirstomas į kapitalą (valstybinį, akcinį), nepaskirstytąjį pelną (nuostolį), atidėjimus (prekių grąžinimui, garantiniam aptarnavimui).
Skolintas kapitalas skirstomas į ilgalaikes skolas (finansines, prekybos, piniginės garantijos) ir trumpalaikes skolas (trumpalaiės finansinės skolos gauti avansai, skolos darbo apmokėjmui ir socialiniam draudimui, mokėtini mokesčiai). (šaltiniai: Adomaitienė G.,2006, p.11-13; Stačiokas R., 2003, p.50-51).
2 pav. Turto, kuriuo disponuoja įmonė, priklausymas (Stačiokas R., 2003, p.51)
Apskaitos objektų klasifikavimą grafiškai galima pavaizdoti pagal G. Adomaitienės, A. Adomaitytės, J.D. Staliūnienės (2006) pateikiamą grafiką (p.12):
2 Verslo organizavimo formos
Didelę reikšmę
įmonių buhalternės apskaitos tvarkymo sistemos nustatymui ir pasirinkimui turi verslo organizavimo formos. Nuo senovės egzistuoja dvi pagrindinės nuosavybės formos: privati ir vadinama viešoji nuosavybė.
Viešąją nuosavybę valdo bei tvarko valstybė per savo institucijas. Todėl ji dažniausiai traktuojama tiesiogiai kaip valstybinė nuosavybė. (Stačiokas R., 2003, p.41)
Verslo organizavimo formų Lietuvoje yra tikrai nemažai, bet skiriamos tik trys pagrindinės privačio verslo organizavimo formos:
1. individualios įmonės;
2. partnerių firmos (ūkinės bendrijos);
3. akcinės bendrovės (korporacijos)
(Gineitienė Z.,2005, p.40)
Toliau bus plačiau apibūdinamos aukščiau paminėtos trys pagrindinės verslo organizavimo formos, o trumpą visų verslo organizavio formų palyginimą rasite 1 priede.
2.1 Valstybės ir vietos savivaldybės
Šios imonės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba atitinkamai vietos savivaldybei. Jos turi ribotos atsakomybės juridinio asmens teises. Valstybė neatsako pagal šių įmonių atsakomybę savo turtu už juridinio asmens prievoles, o minėtosios įmonės neatsako pagal valstybės prievoles. Valstybinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisę įgyvendina Respublikos aukščiausiosios ir vietinės valstybinės valdžios bei vykdomieji-tvarkomieji organai pagal LR konstituciją ir kitus įstatymus.