Verslo inkubatoriai – perspketyvos ir galimybės verslui
5 (100%) 1 vote

Verslo inkubatoriai – perspketyvos ir galimybės verslui

„Verslo inkubatoriai-perspektyvos ir galimybės verslui“

TURINYSĮVADAS 3

1. Verslo inkubatorių istorija 4

2. Verslo inkubatorių rūšys 5

3. Verslo inkubatorių patyrimas 5

4. Verslo inkubatorių veiklos tikslai 7

5. Inkubuojami subjektai 7

6. Verslo inkubatoriai Lietuvoje 9

6.1 Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius

13

6.2 Telšių apskrities verslo inkubatorius 16

6.3 Vilnijos verslo inkubatorius 18

6.4 Alytaus verslo inkubatorius 19

6.5 Šiaulių verslo inkubatorius 20

6.6 Kazlų Rūdos verslo inkubatorius 23

6.7 Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius 24

IŠVADOS 29

LITERATŪROS SĄRAŠAS 30

ĮVADASVerslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams

palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas

(informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant

finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir moks Verslo

inkubatorių tėvyne laikomos Jungtinės Valstijos. 1959 m. uždarytuose

fabrikuose darbą praradę žmonės pradėjo steigti mažas įmones. Šis verslo

metodas pasirodė esąs labai sėkmingas – kūrėsi naujos darbo vietos, didėjo

gyventojų užimtumas. Mokslininkų sukurtos naujovės per verslo inkubatorius

patenka į pramonę ir yra komercializuojamos. Todėl JAV valdžia šią idėją

šalyje skatino ir plėtojo naujoves versle.

Verslo inkubatoriai padeda jaunoms įmonėms integruotis į rinką.

Technologinio pobūdžio įmones remiantys inkubatoriai dažnai vadinami

technologijų centrais. Tokius centrus dažniausiai kuria valstybė,

aukštosios mokyklos arba įvairios inovacinės kompanijos tikslu – skatinti

mokslo rezultatų panaudojimą pramonėje ir sudėtingos technologijos gaminių

kūrime bei tobulinime. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis

finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

1. Verslo inkubatorių istorija

Inkubatoriaus terminas ir jo koncepcija atsirado apie 1959 metus, kai

Niujorko valstijos Batavijos mieste atsidarė Industrinis Centras. Viena iš

inkubavimo pradininkių buvo žymi JAV kompanija Fairchild Corporation, kuri

1957 – 1970 metais tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojo 35 firmų įsteigimą,

įskaitant tokių dabar žymių kaip kompiuterių įrangos lyderė Intel ir

puslaidininkių gigantas – National Semiconductor . Lietuvoje gerai žinoma

firma NOKIA savo kelią taip pat pradėjo viename iš Suomijos inkubatorių.

1964 metais inkubatoriais buvo vadinamos firmos, užsiimančios išradimų ir

naujausių technologijų komercializavimu.

Aštuntajame dešimtmetyje pastebėta, kad mažosios ir vidutinės įmonės

pagamina didžiąją dalį nacionalinio produkto ir sukuria daugiausiai naujų

darbo vietų. Todėl naujai steigiamų inkubatorių tikslas buvo paremti į

augimą ir pelną orientuotas firmas. Nuo 1973 JAV pradeda kurtis Inovaciniai

centrai, kuriuose išradimai turėjo pavirsti naujomis medžiagomis,

technologijomis ir produktais. 1984 metais JAV buvo tik 26 inkubatoriai,

tačiau dėka valstybės paramos ir visuomenės padrąsinimo kurti naujas darbo

vietas, prasidėjo tikras inkubatorių bumas: jau 1990 sausio mėnesį JAV buvo

385 inkubatoriai. Jų dėka 4000 firmų „atsistojo and kojų“ ir pradėjo

savarankišką gyvenimą. 1998 metais JAV ir Kanadoje veikė 587 inkubatoriai,

kuriuose įsikūrė daugiau nei 9000 inkubuotų firmų. NBIA (National Business

Incubation Association) duomenimis inkubatoriai inicijavo 19 000 firmų

įkūrimą ir sukūrė 245 000 naujų darbo vietų. Informaciją apie JAV ir

Kanados inkubatorių asociacijos NBIA veiklą rasite adresu:

http://www.nbia.org/ Europoje verslo inkubatoriai, kartais vadinami

valdomais darbo vietų centrais, dėl didelio nedarbo pradėjo sparčiai plisti

nuo 1980 metų. 1997 metais Europoje veikė apie 2500 įvairaus profilio

inkubatorių, o pasaulyje jų yra ~ 5000. Dėl tos pačios priežasties ypač

sparčiai inkubatorių tinklas vystosi Centrinės ir Rytų Europos šalyse,

įskaitant ir Rusiją. Lenkijoje šiuo metu sėkmingai veikia virš 35 įvairaus

pobūdžio inkubatorių. Europos technologiniai parkai ir inkubatoriai yra

susijungę į Asociaciją.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad inkubatorių būtinumas paremtas

trimis veiksniais:

• Pradedantieji verslininkai, mažos ir silpnos firmos neturi

reikiamų lėšų būtiniausiai biuro technikai, patalpų remontui

arba jų nuomai rinkos kainomis. Todėl joms inkubatorius –

nebrangi ir saugi vieta pradėti verslą.

• Inkubatoriai suteikia galimybę įvairioms kitoms verslo vystymo

agentūroms teikti konsultacines paslaugas.

• Smunkant gamybai įgalina racionaliai panaudoti nenaudojamas

patalpas pramoninėje zonoje ir paskatina kvalifikuotą darbo jėgą

imtis nuosavo verslo.

2. Verslo inkubatorių rūšys

Iš esmės, inkubatoriaus paslauga sukurta tam, kad jaunos ir

perspektyvios
technologiniame sektoriuje dirbančios įmonės sulauktų

pagalbos, kurdamos bei vystydamos savo verslą. Tarptautinėje praktikoje

verslo inkubatoriai padeda interneto, biotechnologijų, bevielių

telekomunikacijų ir kitoms sparčiai augančiose rinkose dirbančioms

bendrovėms pasiekti norimą tikslą ir tapti pirmaujančiomis įmonėmis savo

veiklos srityse.

Yra dvi verslo inkubatorių rūšys:

• gamybinių – paslaugas teikiančių ūkio subjektų inkubatoriai

(toliau – gamybiniai – paslaugų inkubatoriai). Vienu iš jų

steigėjų turi būti miesto ar rajono savivaldybės taryba. Juose

inkubuojami verslo subjektai, vykdantys gamybinę veiklą,

mažmeninę prekybą, teikiantys paslaugas;

• technologiniai inkubatoriai. Vienu iš jų steigėjų turi būti

Lietuvos Respublikos mokslo ir/ar studijų institucija.

Technologiniuose inkubatoriuose inkubuojami ūkio subjektai,

teikiantys taikomųjų tyrimų, mokslo naujovių, inovacijų

panaudojimo versle paslaugas, kuriantys naujus produktus ar

kaip kitaip komercializuojantys intelektinę produkciją.

3. Verslo inkubatorių patyrimas

Verslo inkubatorius – tai organizacija, siekianti patenkinti naujų

firmų poreikius: suteikia nedideles patalpas lengvatinėmis sąlygomis ir

platų verslo vystymo paslaugų spektrą. 

Verslo inkubatoriaus siūlomų paslaugų paketas skirtas skatinti naujų

įmonių augimą, jų efektyvumo lygį ir tuo pačiu didinti jų įnašą į regiono

ekonominį vystymąsi.

Naujos įmonės vystymui verslo inkubatoriai naudoja sisteminį priėjimą,

apibūdinamą penkiais pagrindiniais faktoriais:

1. įmonės vystymas;

2. verslo konsultacinis tinklas;

3. verslo sinergija (verslo pastangų suvienijimas) 

4. lanksti ir pakankama darbo vieta;

5. bendrosios ofiso paslaugos;

1. Inkubuotos įmonės vystymas: inkubatoriaus vadybininkai –

konsultantai gali suvaidinti svarbų vaidmenį padėdami savo klientams

pradėti ir vystyti verslą. Jų patirtis, ypač ankstyvoje firmos gyvavimo

stadijoje, yra reikšminga. Įprasta, kad inkubatoriaus vadybininkai

dalyvauja inkubuotų įmonių strategijos planavime ir perteikia savo patirtį,

o jų kontaktai su verslo visuomene, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo

šaltiniais, ryšiai su konsultantais ir informacijos šaltiniais gali iš

esmės pagerinti inkubuojamos įmonės veiklą.

2. Inkubatoriaus konsultacinį tinklą sudarys aukštos klasės verslo

profesionalai ir dėstytojai, norintys padėti plėtoti verslą ir galintys

perteikti savo žinias inkubuojamoms įmonėms. Inkubatorius gali parinkti

labiausiai tinkamą specialistą duotosios firmos problemoms spręsti. Dauguma

pasirinktų konsultantų turėtų vertinti dalyvavimą šioje veikloje, nes

atsiliepimai apie jų patirtį ir žinias populiarins jų vardą. 

3. Inkubatoriuje įsikūriančioms firmoms atsiranda unikali galimybė

sukurti juos vienijančią aplinką, kur verslininkai kartu naudojasi

resursais ir patirtimi, mokosi vieni iš kitų, keičiasi verslo kontaktais ir

sukuria verso partnerystės ryšius. Ne mažiau svarbus veiksnys, kurį

suteikia buvimas inkubatoriuje – tai vienišumo jausmo „laisvoje rinkoje“

įveikimas. 

4. Inkubatoriaus lankstumas, suteikiant verslui reikalingą plotą, kyla

iš galimybės pasiūlyti nuomai įvairaus dydžio biurus, dažniausiai trumpam

laikotarpiui ir su nesudėtinga nuomos pratęsimo arba atsisakymo procedūra,

kuri pašalina visus sunkumus ir laiko sąnaudas, sutinkamas įprastų nuomos

sutarčių atvejais. Pradedančios firmos matys, kad nuomos sąlygos yra

palankios, o sutarties sudarymo ir nutraukimo procedūros – aiškios ir

paprastos. Jeigu inkubuojama firma žlunga, ji pasitraukia iš inkubatoriaus

greitai ir su minimaliais nuostoliais, o į jos vietą galės ateiti nauja.

Firmos, ateinančios į inkubatorių, įvertins šį pranašumą. Be to, firmai

augant, inkubatoriuje žymiai paprasčiau gauti reikiamą papildomą plotą. 

5. Bendrosios ofiso paslaugos apima inkubatoriaus turimas biuro

techninės įrangos galimybes, būtent: faksimilinio ryšio, kopijavimo ir

skanavimo, dauginimo ir įrišimo, priimamojo ir korespondencijos tvarkymo

paslaugas, derybų vertėjavimo ir pan. Pradedančioms firmoms tokių paslaugų

reikia, tačiau jos yra per mažos, kad pačios galėtų apsirūpinti visa

reikiama technika pradinėje stadijoje. Todėl firmos, gaudamos šias

paslaugas inkubatoriuje, gali visą savo dėmesį ir lėšas nukreipti savo

išlikimo ir augimo kryptimis, o jų įvaizdis klientų akyse – dėka moderniai

vedamos korespondencijos – išlieka pozityvus. 

Pasak JAV ir Kanados organizacijos „National Business Incubation

Association“ (NBIA) -labiausiai inkubatoriai skiriasi nuo nekilnojamo turto

akcinių bendrovių (taip pat teikiančių nuomos paslaugas) tuo, jog

inkubatoriuose teikiama mažiausiai viena iš žemiau išvardintų paslaugų:

• inkubatoriaus vadybininkai skatinama naują firmą įsilieti į verslo

tinklą;

• vadybos ar
ekspertinė parama suteikiama vietoje ir/arba

regiono verslo bendruomenės parama 

• inkubatoriaus parama ieškant ir gaunant finansavimą;

• inkubatoriaus nuomininkų ir verslo klientų aptarnavimas už

inkubatoriaus ribų 

Tokiu būdu inkubatorių teikiamos vadybos ir marketingo konsultacinės

paslaugos inkubuotose firmose sukuria pridėtą vertę, atsispindinčią jų

veiklos rezultatuose. Varančioji (inkubatoriaus programų) jėga yra

patirties, kapitalo ir paramos perteikimas, siekiant užpildyti verslininko

ar inkubuotos firmos kompetencijos ir galimybių spragas

4. Verslo inkubatorių veiklos tikslai

Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius

verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių

įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet

finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai

užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Tam, kad išvengtų

nesėkmių, daugelis naujai įsteigtų įmonių yra finansiškai ne pajėgios

įsigyti gyvybiškai reikalingų bei profesionalių teisės, finansų, darbuotojų

paieškos ar rinkodaros paslaugų.

Verslo inkubatoriuose laukiami visi, turintys originalių ir naujoviškų

verslo idėjų. Mes konsultuojame, padedame parengti verslo planą, atliekame

rinkos analizę. Įvertinusi verslo planą komisija nusprendžia, ar priimti

įmonę į verslo inkubatorių.

Verslo inkubatorių pradinė veikla subsidijuojama valdžios lėšomis;

jie steigiami prie pramoninių kompanijų, mokslo ir mokymo įstaigų, įvairių

fondų. Vėliau jie išsilaiko iš inkubatoriaus klientų nuomos mokesčio,

kartais iš dalinių atsiskaitymų iš pelno, kurį gauna mažos įmonės,

išėjusios iš Verslo inkubatorių.

Įgyvendindami šį tikslą, verslo inkubatoriai vykdo atitinkamą

ekonominę veiklą:

• lengvatinėmis sąlygomis nuomoja savo turtą;

• teikia konsultacijas verslo finansavimo ir planavimo klausimais;

• teikia buhalterinės apskaitos (inkubuojamoms įmonėms) ir finansinių

konsultacijų paslaugas;

• teikia reklamos paslaugas, rengia parodas, prezentacijas;

• tarpininkauja santykiuose su finansiniais donorais, užsienio

partneriais;

• teikia juridinių konsultacijų paslaugas;

• teikia telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo,

internetinio ryšio paslaugas ir pan.

5. Inkubuojami subjektai

Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai:

• fiziniai asmenys, įsigiję patentą (verslo liudijimą), šio patento

galiojimo laikotarpiu;

• mikroįmonės;

• smulkios įmonės;

• vidutinės įmonės.

Sprendimą dėl įmonės priėmimo į inkubatorių priima verslo

inkubatoriaus Taryba. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys, ar įmonė bus

priimta į verslo inkubatorių, yra šie:

• įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus mieste ar

rajone bus diegiamos naujos verslo rūšys, teikiamos naujos paslaugos;

• įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono

gyventojams aktualias paslaugas;

• kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;

• įmonė užsiima veikla, įgalinsiančia kurti naujas darbo vietas;

• įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines

inovacijas (šis reikalavimas yra pagrindinis technologiniuose

inkubatoriuose).

Be minėtų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, kuriuos nustato

verslo inkubatoriaus Taryba ar kurie yra nurodyti atitinkamo verslo

inkubatoriaus įstatuose.

Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis

nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje

numatytam inkubacijos laikotarpiui, įmonė turi palinkti inkubatorių. (Kai

kurie verslo inkubatoriai, inkubatoriaus Tarybos nutarimu, įmonėms,

perėjusioms inkubacinį laikotarpį, suteikia asocijuotų narių statusą.

Asocijuotieji verslo inkubatorių nariai ir toliau gali naudotis daugeliu

inkubatorių teikiamų paslaugų, kaip ir tikrieji nariai, jiems taip pat

taikomos lengvatos. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taip pat gali

tapti ir ūkio subjektai, potencialūs verslo inkubatoriaus nariai, bei

naudotis verslo inkubatoriuje teikiamomis paslaugomis prieš tampant

tikruoju verslo inkubatoriaus nariu.)

Su valstybės parama įsteigti verslo inkubatoriai yra viešosios

įstaigos ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų

įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.

Valstybės remiami gamybiniai – paslaugų verslo inkubatoriai steigiami

įvertinus nedarbo lygį mieste ir/ar rajone, prioritetą teikiant miestams

ir/ar rajonams su didžiausiu nedarbo lygiu. Taip pat labai svarbus yra

savivaldybės ar kitų gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigėjų

suinteresuotumas, aktyvumas, finansinės galimybės remti inkubatoriaus

steigimą ir plėtojimą. Atsižvelgiama ir į gamybinio – paslaugų

inkubatoriaus
verslo planą, miesto ir/ar rajono ekonominio – socialinio

vystymo planą.

Valstybės remiami technologiniai inkubatoriai steigiami mieste,

turinčiame mokslo ir/ar studijų instituciją. Šiuo atveju taip pat labai

svarbus mokslo ir/ar studijų institucijos ir kitų technologinio

inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas ir finansinės galimybės remti

inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą.

6. Verslo inkubatoriai Lietuvoje

Šiuo metu daugelis ekonomiškai išsivysčiusių šalių jau yra įsteigusios

ir steigia mokslo ir technologijų parkus bei remia jau veikiančių parkų

veiklą. Tuo skatindama šalies mokslinė ir technologinė pažanga, didindamas

pramonės konkurencingumas, sprendžiamos socialinės užimtumo problemos.

Tarptautinės Mokslo parkų ir inovacinių centrų asociacijos (Science Parks

and Innovation Centres Association) duomenimis, mokslo ir technologijų

parkai, technologijų centrai ir verslo inkubatoriai veikia 67 šalyse

visuose kontinentuose. Iš viso priskaičiuojama 2150 verslo inkubatorių, 430

technologijų parkų ir 59 juos vienijančios asociacijos. Jų jau yra ir

Lietuvoje.

1998 metai – verslo inkubatorių steigimo pradžia Lietuvoje. 1998 m.

sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros programos nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių“

buvo nuspręsta steigti verslo inkubatorius, parengti bendrą verslo

inkubatorių steigimo ir plėtojimo schemą, parengti valstybės finansinės

paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarką (taisykles)

bei parengti tipinius verslo inkubatorių steigimo įstatus. 1998 m. birželio

26 d. Verslo plėtojimo tarybos posėdyje buvo patvirtinta „Bendra verslo

inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės finansinės paramos

verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka“.

1998 m. birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius

– Kauno verslo inkubatorius (dabar vadinamas „Kauno technologijos

universiteto regioninis verslo inkubatorius“). Tų pačių metų lapkričio mėn.

įregistruoti Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio

mėn. – Alytaus verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. įregistruotas

Šiaulių verslo inkubatorius, kovo mėn. – specializuotas verslo inkubatorius

verslininkams su regėjimo negalia – Fondo M95 verslo inkubatorius (šis

inkubatorius daugelyje šaltinių yra neįvardijamas, todėl kalba apie 7

verslo inkubatoriai neskaitant šio), o 2000 m. rugpjūčio mėn. – Kazlų Rūdos

verslo inkubatorius. 2003 m. kovo mėn. įregistruotas ir 2004 m. pradėjo

veikti septintasis valstybės remiamas verslo inkubatorius šalyje –

Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius

Valstybės finansinės lėšos, skiriamos iš SVV skatinimo fondo, verslo

inkubatorių steigimo ir veiklos išlaidoms padengti, teikiamos remiantis

Verslo plėtojimo tarybos 1998 m. birželio 26 d. posėdyje patvirtinta

„Bendra verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės

finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka“

ir 1999 m. birželio 24 d. posėdyje patvirtinta „Lėšų, skirtų verslo

inkubatorių ir technologinių parkų steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms

iš dalies dengti, naudojimo tvarka“. Nuo 2002 m., Ūkio ministro įsakymu Nr.

373, verslo inkubatorių steigimui valstybės finansinės lėšos skiriamos iš

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo

specialiosios programos lėšų.

Nuo 2003 m. pradžios verslo inkubatorių veikla organizuojama bei

finansavimas skiriamas remiantis dviem Ūkio ministro įsakymais: 2003 m.

vasario 24 d. įsakymu Nr. 4 – 74 „Dėl paslaugų smulkiam ir vidutiniam

verslui įstaigų tinklo formavimo, valdymo ir finansavimo pagrindinių

principų“ bei 2003 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4 – 75 „Dėl paslaugų

smulkiam ir vidutiniam verslui įstaigų finansavimo“ (Žin., 2003, Nr. 22-

929). Vadovaudamiesi pastaruoju įsakymu, verslo inkubatoriai vykdo paslaugų

verslui programą, kuri numato patalpų, techninės bei biuro įrangos nuomą

lengvatinėmis sąlygomis, verslo informacijos sklaidos renginių organizavimą

bei verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugų teikimą

inkubuojamoms įmonėms ir kitiems regiono verslininkams.

Pagal 2003 m. Ūkio ministro įsakymus Nr. 4 – 74 ir Nr. 4 – 75

kiekvienais metais patvirtinami metiniai verslo inkubatorių finansavimo

normatyvai, kuriais remiantis verslo inkubatoriams gali būti iš dalies

dengiamos paslaugų verslui programos vykdymo išlaidos.

Valstybės finansinės lėšos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti

skiriamos dviem etapais.

• Pirmasis etapas apima dalinį verslo inkubatoriaus steigimo ir

įsikūrimo lėšų subsidijavimą. Valstybės finansinės paramos dydis

gamybiniams – paslaugų verslo inkubatoriams priklauso nuo

nedarbo lygio tame mieste ir/ar rajone, kur steigiamas verslo

inkubatorius. Finansinė parama svyruoja nuo 70 iki 20 procentų

gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigimo
išlaidų.

Technologiniams verslo inkubatoriams steigti valstybės parama

gali sudaryti iki 50 procentų technologinio verslo inkubatoriaus

steigimo išlaidų.

• Antrajame etape valstybės lėšos skiriamos daliniam verslo

inkubatorių veiklos išlaidų padengimui. Inkubuojamų įmonių

išlaidos už patalpų nuomą, naudojimąsi bendro naudojimo

patalpomis, ryšio paslaugas, elektros energiją ir šilumą gali

būti dengiamos tris metus. Pirmaisiais metais valstybės lėšomis

subsidijuojama 75 procentai, antrais metais – 50 procentų,

trečiais metais – 25 procentai inkubuojamų ūkio subjektų

išlaidų, susijusių su patalpų nuoma ir bendro naudojimo patalpų

eksploatacija.

Paraiškas dėl naujų verslo inkubatorių steigimo finansavimo gali

teikti savivaldybės apskričių viršininkų administracijos. Ūkio ministerijos

skiriamos lėšos, steigiant naują verslo inkubatorių, priklauso nuo verslo

inkubatoriui skiriamų patalpų dydžio ir pritaikymo įstaigos veiklai.1 lentelė. Verslo inkubatorių įsikūrimo išlaidų struktūra nuo

įsteigimo iki 2001 metų sausio 1 dienos (tūkst. Lt):

|Verslo |Patalpų |Ilgalaikia|Veiklai|Iš |Iš to skaičiaus iš|

|inkubatorius |remontui|m turtui | |viso |SVV skatinimo |

| | | | | |fondo |

|Kauno |1758 |217 |656 |2631 |2159 |

|technologijos | | | | | |

|universiteto | | | | | |

|Telšių apskrities|888 |210 |270 |1368 |1191 |

|Vilnijos |448 |199 |282 |929 |843 |

|Alytaus |448 |327 |439 |1214 |1039 |

|Šiaulių |1697 |312 |281 |2290 |1924 |

|Fondo M-95 |247 |149 |128 |524 |380 |

|Kazlų Rūdos |581 |101 |54 |736 |685 |

|Iš viso: |6067 |1515 |2110 |9692 |8221 |

Duomenų šaltinis: Ūkio ministerija, Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos ekonomikos apžvalga 2001 m.

gegužė. N1. Vilnius, 2001.Kaip matyti, lėšos, gautos iš SVV skatinimo fondo, svyruoja nuo 73

proc. (Fondas M-95) iki 93 proc. (Kazlų Rūdos verslo inkubatorius).

Santykinį šių lėšų dydį sąlygoja savivaldybių, apskričių, tarptautinių

fondų pritrauktos lėšos ir už patalpų nuomą, paslaugas bei kitą

inkubatoriaus veiklą gautos pajamos.

2 lentelė. Verslo inkubatorių įvairių rodiklių kitimo tendencijos

|Verslo |Įregistra|Verslo |Inkubuojam|Įmonių |Sukurta |

|inkubatoriaus |vimo data|inkubatori|ų įmonių |skaičius |naujų darbo|

|pavadinimas | |aus |skaičius |(inkubuotų ir |vietų nuo |

| | |darbuotojų|veiklos |inkubuojamų) |įregistravi|

| | |skaičius | pradžioje|nuo jų |mo iki 2004|

| | | | |įregistravimo |m. sausio 1|

| | | | |iki 2004 m. |d. |

| | | | |sausio 1 d. | |

|KTU regioninis |1998 06 |17 |6 |76 |283 |

|VI |11 | | | | |

|Telšių |1998 11 |4 |10 |32 |319 |

|apskrities VI |09 | | | | |

|Vilnijos VI |1998 12 |5 |5 |38 |100 |

| |13 | | | | |

|Alytaus VI |1998 12 |5 |4 |22 |118 |

| |13 | | | | |

|Šiaulių VI |1999 01 |5 |4 |46 |400 |

| |08 | | | | |

|Kazlų Rūdos VI |2000 08 |5 |0 |26 |123 |

| |03 | | | | |

|Iš viso | |41 |29 |240 |1343 |

Iš pateiktų duomenų matyti, kad inkubuojamų įmonių skaičius nuo

inkubatorių įsteigimo iki 2004 m. pradžios gerokai išaugo. Ypač aktyviai

veikė Kauno regioninis bei Šiaulių verslo inkubatorius. Iki 2004 m. sausio

1 d. inkubuojamose įmonėse sukurtos 1343 naujos darbo vietos.

2000 m. kovo – lapkričio mėn. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo

plėtros agentūra įgyvendino ES PHARE smulkaus ir vidutinio verslo plėtros

projekto Lietuvoje Paramos verslo inkubatoriams programą. Šioje programoje

galėjo dalyvauti valstybės remiami verslo inkubatoriai, įregistruoti iki

2000 m. kovo 15 d. Šešiems verslo inkubatoriams pagal šią programą buvo

suteikta techninė (konsultacijos ir mokymai) bei finansinė parama.

3 lentelė. Verslo inkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių

2004 m. spalio 1 d., į inkubatorius priimtų ir
palikusių įmonių

skaičių bei inkubuojamose įmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per

2004 m. I-III ketv.

|Verslo inkubatoriaus|Bendras |Į |Inkubatorių |Inkubuojamose|

|pavadinimas |inkubuojamų |inkubatorių|palikusių |įmonėse |

| |įmonių |priimta |įmonių |sukurta |

| |skaičius |naujų |skaičius |naujų darbo |

| |2004 m. |įmonių |per 2004 m. |vietų |

| |spalio 1 d. |per 2004 m.|I-III ketv. |per 2004 m. |

| | | | |I-III ketv. |

| | |I-III ketv.| | |

|Alytaus VI |14 |6 |6 |33 |

|Ignalinos AE regiono|13 |18 |6 |31 |

|VI | | | | |

|KTU regioninis VI |64 |23 |3 |22 |

|Kazlų Rūdos VI |10 |5 |5 |13 |

|Šiaulių VI |33 |9 |6 |127 |

|Telšių apskrities VI|21 |12 |15 |35 |

|Vilnijos VI |27 |17 |11 |23 |

|Iš viso |187 |90 |52 |284 |

Per 2004 m. I-III ketv. daugiausia naujų įmonių (23) priėmė Kauno

technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius. Dauguma šių

įmonių įsikūrė 2003 m. gruodžio mėn. oficialiai atidarytame naujame šio

verslo inkubatoriaus pastate.

Atsižvelgiant į tuo metu Lietuvoje veikiančių verslo inkubatorių

patalpų plotą, turimą techninę įrangą, kiekviename jų gali būti inkubuojama

apie 20 įmonių. 2 lentelėje pateikti pagrindiniai verslo inkubatorių

veiklos rodikliai nuo jų įsteigimo iki 2001 metų sausio 1 dienos.

4 lentelė. Pagrindiniai verslo inkubatorių rodikliai nuo įsteigimo iki

2001 m. sausio 1 d.

|Verslo |Įsteigim|Inkubuojam|Darbo vietų|Naujai |Persona|Bus |

|inkubatorius |o data |ų įmonių |skaičius |sukurtų |lo |sukurta |

| | |skaičius |darbo |darbo |skaičiu|naujų |

| | | |pradžioje |vietų |s |darbo |

| | | | |skaičius | |vietų per |

| | | | | | |2001 metus|

|Kauno |1998 06 |20 |80 |123 |10,5 |20 |

|technologijos |11 | | | | | |

|universiteto | | | | | | |

|Telšių |1998 11 |10 |49 |104 |4 |25 |

|apskrities |09 | | | | | |

|Vilnijos |1998 12 |11 |25 |32 |6 |21 |

| |13 | | | | | |

|Alytaus |1998 12 |8 |7 |4 |7 |39 |

| |13 | | | | | |

|Šiaulių |1999 01 |18 |101 |40 |5 |40 |

| |08 | | | | | |

|Fondo M-95 |1999 03 |6 |8 |1 |6 |5 |

| |15 | | | | | |

|Kazlų Rūdos |2000 08 |9 |9 |15 |7 |27 |

| |03 | | | | | |

|Iš viso | | |279 |319 |46,5 |177 |

Duomenų šaltinis: Ūkio ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės. Lietuvos ekonomikos apžvalga 2001 m. gegužė. N1.

Vilnius, 2001.Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių verslo inkubatoriai tuo

metu maksimaliai išnaudoja savo galimybes inkubuoti 20 įmonių. Tačiau buvo

tendencija papildyti ir kitus verslo inkubatorius. Buvo atrinkta nemažai

įmonių, potencialių tapti Vilnijos, Alytaus, Kazlų Rūdos verslo inkubatorių

narėmis. Verslo inkubatoriuose, nuo jų įsteigimo pradžios, iki 2001 m. buvo

sukurta 319 naujų darbo vietų. Buvo planuota inkubuoti dar apie 40 įmonių,

sukurti 177 naujas darbo vietas, kaip matome šie planai buvo įgyvendinti.

6.1 Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius

Istorija

Verslo inkubatoriai (VI), kaip smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo

forma, buvo pradėti steigti 1970 metais JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvoje VI užuomazgos ėmė rastis 9-ojo dešimtmečio viduryje, kuomet Kauno

technologijos universiteto Inovacijų centras, vadovaujamas dr. P. B.

Miliaus, pradėjo puoselėti šią idėją, kol galiausiai parengė Verslo

inkubatoriaus projektą.

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija kartu su Lietuvos Smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros agentūra parengė viešosios įstaigos – Verslo

inkubatoriaus – pavyzdinį įstatų projektą. Be to, LR Ūkio ministerija,

suvokdama šio projekto svarbą šalies ūkio plėtotei, tapo pirmojo Lietuvoje

Verslo
inkubatoriaus steigėjais. Tokiu būdu 1998 metų birželio 11 d.,

pasirašius steigimo sutartį, gimė viešoji įstaiga „KTU regioninis verslo

inkubatorius“. Kauno technologijos universitetas suteikė patalpas studentų

miestelyje, o Ūkio ministerija skyrė daugiau nei 2 mln. Lt. iš Smulkaus ir

vidutinio verslo rėmimo fondo lėšų gautoms patalpoms rekonstruoti.

Aukščiausias KTU verslo inkubatoriaus valdymo organas – Taryba, į

kurią išrinkta po 2 atstovus iš kiekvieno steigėjo pusės. Šiuo metu Tarybai

vadovauja Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vyr.

specialistė Janina Veličkaitė. Tarybai pavesta spręsti ne tik svarbiausius

Verslo inkubatoriaus veiklos klausimus – ji taip pat atsakinga už naujų

narių, įmonių, pretenduojančių tapti Verslo inkubatoriaus klientais,

priėmimą.

KTU regioninis verslo inkubatoriaus misija:

• Remti inovatyvų ir į technologijas orientuotą Smulkų ir vidutinį

verslą Kaune ir Kauno regione;

• Skatinti mokslo pasiekimų diegimą pramonėje.

Tikslai:

• Skatinti SVV įmonių plėtrą Kaune ir Kauno regione; 

• Sukurti patrauklią verslui ir inovacijoms aplinką;

• Mokslo ir technologijų pasiekimus panaudoti regiono plėtrai;

• “Išugdyti” konkurentabilias ir atsparias rinkos pokyčiams įmones;

• Skatinti verslumą aukštų technologijų srityje;

• Skatinti naujų verslų ir naujų darbo vietų kūrimą.

Teikiamos paslaugosVerslo inkubatoriaus paslaugų paketas yra formuojamas atsižvelgiant

į pradedančiųjų veikti firmų poreikius bei problemas. Šios paslaugos turėtų

padėti naujai susikūrusioms firmoms įveikti pirmųjų veiklos metų sunkumus

bei sėkmingai augti, įgyvendinant savo idėjas.

VšĮ „KTU verslo regioninis inkubatorius“ klientams teikia tokias paslaugas:1. Lengvatinė patalpų nuoma biurams ir laboratorijoms

2. Konferencijų salės nuoma prezentacijoms, mokymams ir pan.

3. Nemokamos konsultacijos ir seminarai, kurių temos parenkamos pagal

klientų pageidavimus ir poreikį:

• Verslo plano parengimas;

• Rinkodaros konsultacijos, rinkos tyrimai;

• Konsultacijos vadybos klausimais;

• Teisinės bei patentavimo paslaugos;

• Finansų valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugos;

• Techninės konsultacijos ir kt.

Verslo inkubatorius nuolatos atnaujina ir realizuoja seminarų ir

konferencijų programą, kurią įgyvendinant pasitelkiami kompetentingi

specialistai iš KTU bei konsultacinių firmų.

4. Nemokamas greitaeigis INTERNET ryšys

5. Lengvatinės sekretoriato paslaugos:

• Priimamasis;

• Telefoninio ryšio paslaugos ir faksas;

• Kopijavimas, spausdinimas ir skenavimas;

• Kompiuterinės paslaugos;

• Dokumentų paruošimas ir įrišimas;

• Pašto paslaugos ir kt.

• Firmų gaminių pristatymas tarptautinėse ir vietinėse parodose;

• lengvatinių kelionių į tarptautinius renginius organizavimas;

• Tarpininkavimas ieškant užsienio partnerių bendrai veiklai;

• Techninė – mokslinė biblioteka, kurios kūrimas jau įgauna pagreitį;

• Centralizuotas kanceliarinių prekių tiekimas.

Patalpos ir įranga

Nuo 2003 m. gruodžio mėn. VšĮ „KTU regioninis verslo inkubatorius“

siūlo galimybę pasirinkti patalpas KTU studentų miestelyje – Studentų g. 65

arba patrauklioje vietoje miesto centre – K.Petrausko g. 26.

Studentų g. 65 verslo inkubatorius yra įsikūręs 3 penkiaaukščio

pastato aukštuose, kur užima 1 400 m2 ploto, iš kurių – 890 m2 skirti

inkubatoriaus klientams. K.Petrausko g. 26 pastato bendras plotas yra 2 920

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3837 žodžiai iš 7669 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.