Svv pletra
5 (100%) 1 vote

Svv pletra

TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………………………………………..2

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTOJIMO PROBLEMOS………………………………………………………………………………….….3

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO BŪKLĖ BEI JO PLĖTROS TENDENCIJOS…….5

2.1. Smulkiose ir vidutinėse įmonėse sukurta BVP dalis………………………………….……5

2.2. Smulkių ir vidutinių įmonių vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje…………………5

2.3. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos…………………….6

3. REGIONINIO SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS KRYPTYS LIETUVOS PRIORITETUOSE………………………………………..………….…9

3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas…………….……12

3.2. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugu teikimas…………………….……13

3.3. Inovacijų bei informacijos technologijų naudojimo SVV skatinimas………………………14

3.4. Institucinės verslo infrastruktūros tobulinimas………………………………………………15

4. SMULKAUS VERSLO PLĖTRA TARPTAUTINĖSE RINKOSE…………………………..16

5. PIRMIEJI SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METAI…………………………………………………………………..……19

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………….24

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………….25

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………………..26

ĮŽANGA

Verslas – tai ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą ir komerciją, bei jų tarpusavio sąveiką. Kadangi, verslas yra palaikomas darbo jėgos, kurio indėlis turi būti išreikštas vertine išraiška, mes neišvengiamai susiduriame su kaštais, darbo ir socialiniais. Pagrindinis referato tikslas – atskleisti problemas, kylančias smulkiems ir vidutiniams verslininkams.

Vykstant sparčiam eurointegraciniam procesui, tiek stambaus, tiek smulkaus Lietuvos verslo atstovai priversti galvoti apie įsiliejimą į tarptautines rinkas. Todėl labai aktualus ir pakankamai opus klausimas iškyla smulkioms įmonėms. Tik veikdamos tarptautinėse rinkose jos gali sustiprinti savo konkurencingumą ar apskritai garantuoti tolesnę verslo egzistenciją.

Žvelgdami į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos – pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Pagrindinės SVV problemos yra šios: riboti finansiniai ištekliai, stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje, papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje, papildomų mokesčių įvedimas, darbo jėgos kainos augimas, įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas, patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai ir t.t.

Pagal statistikos departamento duomenis, šiuo metu Lietuvos rinkoje yra įregistruota 96 proc. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų.

Pastaruoju metu SVĮ sumažėjo. Apskrityse SVĮ pasiskirstymas yra nevienodas

Kad SVĮ padėtis pagerėtų, reiktų: stiprinti verslo augimą ir konkurencingumą žiniomis paremtoje tarpautinėje ekonomikoje, suteikti pakankamai platų įgūdžių diapazoną, orientuotą į smulkaus verslo poreikius, plėtoti naujų informacijos ir komunikacijų technologijų panaudojimą, didinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, verslo informacijos, teikti mokymo ir konsultavimo paslaugas, tobulinti institucinėę verslo infrastruktūrą.

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTOJIMO PROBLEMOS

1999 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nustato SVV subjektus bei jiems taikomas paramos formas.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie: fiziniai asmenys; mikro įmonė; smulki įmonė; vidutinė įmonė.

Europos Komisijos (EK) rekomenduojamas SVĮ apibrėžimas remiasi šiais krierijais: įmonės darbuotojų skaičiumi, apyvarta arba balansine turto verte, nepriklausomumu. Įmonės nepriklausomumas suprantamas, jog ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ kriterijų. EK siūlymu SVV subjektai apibrėžiami taip:

Ų mikro įmonė – įmonė, kuriojr dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų;

Ų smulki įmonė – įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 7 mln. ECU arba balansinė turto vertė sudaro iki 5mln. ECU, ne daugiau kaip 25
proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitnkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų;

Ų vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 40 mln. ECU arba balansinė turto vertė sudaro ne daugiau kaip 27 mln. ECU , ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų.

ES šalių ekonomikoje smulkios ir didelės įmonės viena kitą papildo. Jos padeda ekonomikai greitai keistis. Didžiausią kasmet naujai įkuriamų įmonių rodiklį pastaraisias metais turėjo Vokietija, o Didžioji Britanija – tokių įmonių kasmetinio įkurimo rodiklį.

Europos Komisija rekomenduoja kreiptį dėmesį į smulkaus ir vidutinio verslo ugdymo problemas dėl makro ir mikro pobūdžio priežasčių.

Makro priežastys:

· smulkių įmonių buvimas – tai augančios ekonomikos požymis;

· jos pritraukia dinamiškesnius žmones – verslininkus;

· lanksčiau reaguoja į rinkos pokyčius;

· kuria stipresnius nacionalinio ūkio pagrindus;

· tai būsimos stambios firmos;

· tai vienas iš esminių sveikos ekonomikos elementų;

Mikro priežastys:

· trumpas smulkių įmonių “gyvenimo ciklas”;

· aukšti gamybos kaštai dėl nedidelių gamybos apimčių;

· neturi lėšų vykdyti inžinierinius tyrimus;

· nepakanka lėšų technikai, technologijoms atnaujinti;

· nepakanka lėšų organizuoti marketingo tyrimus, reklamos kampanijas;

· dėl padidintos rizikos kreditai mažoms įmonėms brangiai kainuoja.

Dėl šių priežasčių Europos valstybės siekia sukurti vienodas, o kartais ir palankesnes konkurencijos rinkoje sąlygas pradedantiems smulkiems verslininkams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertindama smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ūkyje, savo veiklos programoje vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių numato smulkaus ir vidutinio versli plėtros skatinimą.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos misija yra skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimąsi bei plėtrą panaudojant galimus resursus, pažangias technoligijas ir įgūdžius, siekiant Lietuvos ekonomikos augimo ir nuoseklios pažangos integruojantis į ES.

Formuojant smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strategines kryptis iki 2003 m. vadovautasi SVV plėtros vizija ilgalaikiam laikotarpiui. Joje akcentuotas dinamiško SVV sektoriaus, gaminančio prekes ir teikiančio paslaugas, kurios gali konkuruoti vidaus ir tarptautinėje rinkoje, sukūrimas.

SVV plėtros pagrindiniai strateginiai tikslai yra:

· paruošti SVV sektorių narystei ES;

· suformuoti palankią teisinę ir ekonominę SVV aplinką; stiprinti inovacinį SVĮ potencialą;

· pagerinti SVV subjektų finansines galimybes;

· padidinti verslo informacijas bei mokymą ir konsultacinių paslaugų SVV subjektams prieinamumą;

· užtikrinti subalansuotą ir efektyvią SVV plėtrą regionuose.

SVV plėtros strateginės kryptys iki 2003 metų parengtos atsižvelgiant į Nacionalinį plėtros planą, Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategiją integracijos į ES kontekste, esamas atskirų ūkio sektorių ir šakų programas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl SVV plėtros Baltijos regiono šalyse.

SVV pagrindinės gamybinio sektoriaus problemos:

· gamybos vystymas (papildomo finansavimo šaltinių stygius; sunkumai, surandant rinkas; pasenę įrengimai ir technologijos ir pan.);

· įmonės finansavimas ir santykiai su bankais (įmonės linkę orientuotis į vidutinius finansavimosi šaltinius; bankų paslaugos teikiamos su daugeliui ūkio subjektų dar per dideliais palūkanų procentais; procedūros paskolai gauti ilgos ir per daug sudėtingos; sunku gauti ilgalaikius kreditus ir pan.);

· apsirūpinimas darbo jėga (problemos ieškant lėšų aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui ar jų kvalifikacijos kėlimui apmokėti);

· produkcijos realizavimas (mažos galimybės konkuruoti užsienio rinkose; vidaus rinkoje gausu pigių užsienietškų prekių ir pan.);

· Lietuvoje nesukurta stabili teisinė aplinka;

· Ekonominė aplinka neskatina verslo plėtros ir kt.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO BŪKLĖ BEI JO PLĖTROS TENDENCIJOS LIETUVOJE

2.1. Smulkiose ir vidutinėse įmonėse sukurta BVP dalis

Statistikos departamentas daug dėmesio skyrė skaičiavimams dėl BVP dalies nustatymo pagal apskritis. Šie duomenys yra labai vertingi formuojant šalies regioninės plėtros politiką, kurioje svarbus vaidmuo tenka SVV plėtrai (žiūrėti 1 priedą).

Labai reikšmingi SVV analizei ir tuo pačiu jo plėtros strategijos formavimui yra skaičiavimai dėl SVV sektoriuje sukurtos BVP dalies pagal apskritis (šiuose skaičiavimuose taip pat pateikiama orientacinė BVP dalis, sukurta SVV sektoriuje).

2000 m. sukurto BVP apimtys apskrityse, lyginant jas su ta dalimi, kuri buvo sukurta SVV sektoriuje ankstesniais metais, parodė kai kurias reikšmingas tendencijas, kurios matyti iš 2 paveiksle (žiūrėti 2 priedą) pateiktų duomenų.

2.2. Smulkių ir vidutinių įmonių vieta bendroje Lietuvos įmonių sandaroje

Analizuojant statistinius duomenis, galima pastebėti, kad iki 1999 m. pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių
įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 79,5 proc. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje — nuo 11,4 proc. 1999 m. iki 16,4 proc. 2002 m. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m. pateikiama 3 paveiksle.

3 paveikslas. Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 1999-2002 m., (proc). (Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”)

4 paveikslas. Dirbančiųjų dalis atskirose įmonių grupėse Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 2000 m., (%). (Duomenų šaltiniai: VšĮ “Statistikos tyrimai”; Structural Business Statistics, Eurostat)

Nagrinėjant 3 ir 4 paveikslus galima pastebėti, jog didžioji dalis dirbančiųjų dirba nedidelėje (procentiniu atžvilgiu) didelių įmonių grupėje. Tai galima pastebėti analizuojant SVV problematiką ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose besivystančios ekonomikos, o taip pat ir išsivysčiusiose šalyse.

2.3. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos

Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužės mėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti. 2000 m. pabaigoje ji pasiekė 95,6 proc., 2001 m. pabaigoje – 95,8 proc., o 2002 m. pabaigoje –95,7proc.lygį.

Pateikti duomenys rodo gana stabilią SVĮ dalį bendrame šalies veikiančių įmonių skaičiuje. Jie atspindi bendrą tendenciją – veikiančių įmonių kaitą (mažėjimą/didėjimą) visose įmonių grupėse.

SVĮ “svorį” bendrojoje įmonių skaičiaus dinamikoje lėmė įmonės, kuriose dirbo 1-9 darbuotojai. Tokių veikiančių įmonių skaičius išaugo nuo 43,0 tūkst. 2000 m. iki 44,3 tūkst. 2001 m. (visų veikiančių šalies įmonių skaičius buvo atitinkamai 54,4 tūkst. ir 56,5 tūkst.). Nors 2002 m. šių įmonių skaičius sumažėjo iki 33,9 tūkst., tačiau jos išlaikė dominuojančias pozicijas.

Nagrinėjant SVĮ skaičiaus pokyčius, matyti bendra tendencija – veikiančių SVĮ skaičiaus mažėjimas 1998-2000 m. ir 2001-2002 m. Šį SVĮ kaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 5 paveiksle (žiūrėti 3 prieda).

Iš pateiktų 5 paveiksle duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą – SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus. Galima teigti, kad SVĮ skaičiaus mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu įtakojo šie pagrindiniai veiksniai:

ü Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo”, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys);

ü Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);

ü Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);

ü Papildomų mokesčių įvedimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą”, pagal kurį įregistruotos įmonės buvo priverstos mokėti įmokas į Garantinį fondą);

ü Mokesčių naštos didėjimas (Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo” bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo”) Lietuvos individualių (personalinių) įmonių (IĮ) savininkus paskatino arba likviduoti smulkų verslą, arba IĮ pertvarkyti į uždarąsias akcines bendroves;

ü Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir kt.);

ü Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje (stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija, minimizavo veiklos sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo konkuruoti su tokiomis kainomis ir buvo priverstos nutraukti veiklą).

Kaip matyti iš 5 paveiksle pateiktų duomenų, 2001-2002 m. veikiančių SVĮ skaičius stabilizavosi, nors ir nepasiekė 1998-1999 m. lygio.

Dauguma jų, kaip matyti iš 6 paveikslo, vykdė veiklą Vilniaus ir Kauno apskrityse. Šiose apskrityse veikė apie 50 proc. visų veikiančių SVĮ.

6 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2002 m. pabaigoje. (Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”)

SVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad apskrityse, kuriose mažas nedarbo lygis, 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu apskrityse, kur nedarbo lygis yra didelis. 2002 m. pabaigoje pagal veikiančių SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 18,7 (nedarbo lygis – 9,9 proc.), Vilniaus – 18,7 ( nedarbo lygis – 8,2 proc.), Kauno – 16,0 (nedarbo lygis – 8,2 proc.) apskritys. Mažiausias šis rodiklis Utenos – 10,8 (nedarbo lygis – 10,7 proc.), Tauragės – 11,1 (nedarbo lygis – 14,3 proc.) ir Alytaus – 11,4 (nedarbo lygis – 14,4 proc.) apskrityse (žiūrėti 4 priedą).

3. REGIONINIO SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS STRATEGIJOS KRYPTYS LIETUVOS PRIORITETUOSE

Jau beveik pusšimtį metų Europos Sąjunga padeda gesinti konfliktus ir stiprina taiką, saugumą, teisingumą ir žmonių gerovę visoje Europoje. Nuo šių kandidačių pakvietimo tapti Europos Sąjungos narėmis plėtros procesas reikšmingai prisidėjo prie politinio stabilumo, ekonominės pažangos ir socialinio teisingumo. Stabilios institucijos , vyriausybių keitimas rengiant laisvus ir demokratiškus rinkimus, geresnė žmogaus teisių apsauga, įskaitant žmogaus teises, rinkos ekonomikos principai yra tiesiogiai susiję su ekonominiais kriterijais, t.y. tiek valstybės, tiek atskirų subjektų stabilumas priklauso iš dalies nuo materialinės gerovės, o valstybė, neturėdama pakankamai lėšų, nebus pajėgi užtikrinti pagrindinių laisvių. Dėl šios priežasties šiame skyriuje bus skiriamas didelis dėmesys ekonominei integracijai.

Sėkmingai integracijai užtikrinti šalys kandidatės turi atitikti Kopenhagos kriterijus, kurie buvo nustatyti 1993 m. Europos viršūnių taryba susirinkusi Kopenhagoje konstatavo, jos “narystė reikalauja, kad šalis kandidatė turėtų stabilias institucijas, garantuojančias demokratiją, teisėtumą, žmogaus teises ir mažumų pripažinimą bei apsaugą”. Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje nurodyta, kad “Sąjunga yra pagrįsta laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisėtumo principais”. Prieš šaliai pradedant derybas dėl narystės, ji turi atitikti politinius kriterijus1(žiūreti į paaiškinimus). Šis kriterijus apima reikalavimus, susijusius su demokratija, teisėsnormonis, žmogaus teisių apsauga ir mažumų apsauga. Ekonominis kriterijus reiškia, jog šalis kandidatė privalo sukurti efektyviai funkcionuojančią rinkos ekonomiką bei užtikrinti ekonominį stabilumą, konkuruojant ES vidaus rinkoje. Galiausiai, naujosios šalys narės privalo prisiimti ES narystės įsipareigojimus. Tai apima ES teisinių reikalavimų vertinimą, įgyvendinimą ir taikymą nacionalinėje teisėje.

Didžiausias krūvis šių kriterijų įgyvendinimui tenka Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui, t.y. valstybės priimti sprendimai bei teisės aktai tiesiogiai yra taikomi SVV. Ši verslo struktūra ir labiausiai nukentės dėl daugybės ruošiamų pokyčių, ei ai nebus suteikta parama valstybės mastu.

Šiuo metu pagal statistikos departamento duomenis Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sudaro 96 proc. visų rinkoje egzistuoančių verslo vienetų. Dėl šios priežasties visos valstybės pagalbos bei strateginės programos yra orientuojamos į šį verslo sektorių, kadangi smulkių ir vidutinių įmonių “įnašas į konkurencingumą, mokslinį tiriamąjį darbą, inovacijas, įgūdžius ir užimtumą yra reikšmingas”2. Tačiau būtent šios įmonės susiduria su ypatingomis problemomis. Logiška būtų manyti, jog šių problemų sprendimų palikimas pačioms įmonėms arba tikėjimasis, kad jos išsispręs savaime, palieka didelę rizikos tikimybę, kad neigiami rezultatai įmonių veikloje turės didelę, o kartais net ir lemiamą įtaką šalies ekonominei plėtrai. Tuo tikslu yra būtina priimti veiklos programą makr lygyje, siekiant užtikrinti, kad įmonių politikai ir jos tikslams pasiekti būtų skiriama pakankamai lėšų.

Iš esmės negalima tikėtis, jog tik pakankamų lėšų skyrimas galėtų išgelbėti įmones – pirmiausia turėtų būti sudaroma išsami ir reali veiklos strategija, skirta įmonių veiklai gerinti. Europos Taryba, remdamasi būtinybe ženkliai pagerinti inovacinių įmonių finansavimą ir finansinius instrumentus nukreipti verslą pradedančių įmonių, modernios technologijos firmų ir mikroįmonių rėmimui, priėmė sprendimą dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės programos3. Šioje programoje yra numatyti toliau pataikti tikslai4 bei iems įgyvendinti numatytos veiklos kryptys bei priemonės5:

1. stiprinti verslo augimą ir konkurencingumą žiniomis paremtoje tarpautinėje ekonomikoje:

ü gerinti konkurencingumą ir inovacijas;

ü palengvinti laisvą prekių judėjimą ir patekimą į rinką;

ü parengti įmones globalizacijai ir ypač skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą standartizacijos procese ir o įgyvendinime;

ü suteikti pakankamai platų įgūdžių
orientuotą į smulkaus verslo poreikius;

ü plėtoti naujų informacijos ir komunikacijų technologijų panaudojimą;

ü skatinti novatorišką praktiką;

ü skatinti subalansuotos plėtros integraciją.

2. skatinti verslininkystę:

ü padėti kurti ir perduoti verslą;

ü gerinti verslo mokymą;

ü padėti visuomenėje ugdyti verslo kultūrą;

ü nustatyti ir remti konkrečias MVĮ politikos kryptis.

3. supaprastinti ir pagerinti administracinę ir norminę bazę verslui, kad mokslinis tyriamasis darbas, inovacijos ir ypač verslo kūrimas galėtų klestėti, – o ypač bus siekiama:

ü toliau plėtoti poveikio verslui vertinimo sistemą inicijuojamose Bendrijos teisės aktuose;

ü geresnio reglamantavimo ir paprastesnės administracinės aplinkos.

4. pagerinti finansinę aplinką verslui, ypač MVĮ:

ü Europos investicijų fondo (EIF) vykdoma Europos technologijų priemonių (ETP) steigimo programa;

ü Europos investicijų fondo (EIF) vykdoma MVĮ garantijų priemonė;

ü EIF vykdoma Pradinio kapitalo įmonė;

ü Bendra Europos įmonė.

5. suteikti verslui lengvesnę prieigą prie Bendrijos paramos paslaugų, programų ir tinklų bei pagerinti šių priemonių koordinavimą:

ü skatinti įmonių prieigą prie Bendrijos programų ir užtikrinančius geresnį koordinavimą ypač su Europos Sąungos mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros bei demonstravimo 5-ąja bendrąja programa (FPRD).

ü gerinti Bendrijos tinklų, ypač Europos verslo informacijos centrų ir Europos infokorespondencinių centrų, veiklą, bendradarbiavimą ir koordinavimą;

ü skatinti Europartnerystės verslo bendradarbiavimo įvykių organizavimą;

ü skatinti pasinaudoti pranešimu “Europos mažųjų ir vidutinių įmonių observatorija”.

Šių tikslų įgyvendinimą įvertina Komisija bei pateikia ataskaitas, atsižvelgdama į įmonių politiką pagal Bendrijos politikos kryptis ir programas, Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimą bei nepriklausomo įvertinimo ataskaitą6.

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo paramą bando reglamentuoti LR Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas7, kuriame nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai bei jiems taikomos paramos formos. Iš esmės šiuo įstatymu vyriausybė bei jos įgaliotos institucijos, įpareigotos vystyti ir remti smulkų verslą, nesivadovauja praktikoje, tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, jog “vyriausybė arba jos įgaliota institucija kiekvienais metais atnaujina ir papildo smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemones”, kasmet įgyvendina. Toliau šiame referate norėtume trumpai pristatyti Vyriausybės patvirtintas smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategines kryptis. Kadangi verslo plėtros programa kiekvienais metais yra atnaujinama ir papildoma, tai palyginimui pateiksime 20038 ir 20049 metų strategines kryptis.

Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. 2003 metais buvo numatyta ilgalaikė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyva, kuri 2004 m. strategijoje apribota iki vidutinės trukmės. Pastaroji smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vizija, lyginant su 2003 m. SVV plėtros vizija, dar buvo papildyta dviem punktais, kurie yra numatyti Tarybos sprendime – informacinių technologijų naudojimas ir Lietuvos SVV integracija į Europos Sąjungos rinką.

Abiejų metų svarbiausieji strateginių krypčių formavimo ir įgyvendinimo principai išliko nepakitę, t.y. SVV subjektams teikiama valstybės pagalba yra decentrelizuojama atsižvelgiant į šių subektų veiklos specifiką; skatinamas SVV tarptautinis ir kooperacinis bendradarbavimas su stambiomis įmonėmis, siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir konkurencingumą atsižvelgiant į tai, kad šioms įmonėms būtina dirbti pagal šiuolaikiškus verslo standartus ir įsisverbti į tarptautines rinkas ir pan.

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV plėtros politikos pagrindas išliko nepakitęs – naujausių technologijų taikymas, kūrybiškumas, kvalifikuotų verslininkų gausėjimas. Iš esmės, tai antreprenerių skatinimas ir palankių iems sąlygų sudarymas.

Pereinant prie SVV plėtros strateginių tikslų, galima būtų užakcentuoti du aspektus:

1. 2004 m. strateginiai tikslai yra papildyti vienu nauu punktu, t.y. didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti nauas technologijas.

2. 2003 m. vienas iš tikslų buvo baigti formuoti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtros svarbiausias grandis – institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę. Lygiai toks pat tikslas yra pateiktas ir 2004 m. plėtros strategijoje. Iš to galime daryti prielaidą, jog iki 2003 m. šis tikslas nebuvo įgyvendintas, nors jo pabaigos terminas ir aiškiai suformuluotas.

3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas

Vėlgi, tiek 2003 m., tiek 2004 m. vienas iš pagrindinių SVV veiklos stabdžių – finansinių išteklių stoka. Institucija, kuri ruošė šią SVV plėtros strategiją, vertina, jog dėl šios problemos yra kalta finansų institucijų sistemos netobulumas bei kiti netobulai veikiantys finansinių struktūrų svertai. Manytume, kad svarbu atsižvelgti į dar vieną problemą, kuri galėtų būti susijusi su finansinių
išteklių stoka. Europos Komisijos strategijos dokumentuose bei ataskaitose apie šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei ES10 dažnai yra minimas administracinių gebėjimų trūkumas, kuris Europos Komisijos reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje11 yra “linksniojamas” nuo pat 1997 metų. Šioje srityje Lietuvos institucijos pasistūmėjo labai nedaug ir todėl labiausiai kenčia smulkus ir vidutinis verslas, kadangi šiandien galime drąsiai teigti, jog daugelis galimų finansinių išteklių yra nepaimamos iš Europos Sąjungos fondų dėl administravimo trūkumo arba nepasiruošimo dirbti su projekto pinigais, įgyvendinant proektų nubrėžtus prioritetus. Mūsų verslo pasąmonėje dar vis gajus supratimas, jog verslas yra trumpalaikis. Dėl šios priežasties verslininkai kreipiasi į fondus bei kitas programas dėl apyvartinių lėšų padidinimo arba savo šeimos narių kelionių apmokėimo. Aišku, šie pateikti pavyzdžiai daugiau yra kraštutinumai ir gali kiek drastiškai skambėti, tačiau realiai taip ir yra. Mažai kas gilinasi į Europos Sąungoje nustatytus veiklos prioritetus, t.y. socialinių problemų sprendimą, demokratijos užtikrinimą, ekonomikos augimą ir sėkmingą plėtrą. Tik visų šių kriterijų visuma gali garantuoti sėkmingą verslo augimą bei teigiamų rezultatų slaidą jį supančioje aplinkoje. Verslo vienetas, kuris siekia patenkinti tik konkrečius trumpalaikius tikslus, neatsižvelgdamas nei į savo įmonės strategiją, nei į rinkoje formuojamą veiklos strategiją, gavęs pinigus sukurs dar daugiau problemų, nes tinkamai neadministruojami pinigai gali įtakoti trumpalaikį šuolį, po kurio seks dar didesnis nuosmūkis.

Abiejų metų verslo plėtros strateginių krypčių programoje yra pažymėta, og tam, kad “valstybės finansinė parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams būtų gerai organizuota, turi būti numatomos laiku vykdomos ir pagrįstos priemonės, užtikrintas šių priemonių įgyvendinimo kompleksiškumas, tęstinumas, atitiktis Europos Sąjungos valstybių ir valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nuostatoms dėl valstybės pagalbos. Būtina užtikrinti valstybės paramos smulkios ir vidutinėms įmonėms skaidrumą, koordinavimą, nuolat analizuoti įvairios paramos efektyvumą, teikimo kontrolę ir vertinti poveikį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai”. Tačiau šiuo metu SVV paramos institucinė sistema dar galutinai nesukurta, o regionų projekto valdymo administraciniai gebėjimai nepakankami, todėl numatoma, kad artimiausioje ateityje dar išliks pakankamai centralizuotas finansavimas, kas sukuria poreikį stiprinti administracinius gebėjimus, “plėtojant efektyvų įvairių ministerijų veiklos koordinavimą ir sukuriant Bendrijos paramos planavimo ir įgyvendinimo struktūrą laikantis partnerystės principo”12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pagerinti SVV subjektų finansines galimybes, siūlo sekančias priemones:

1. 2003 m. plėtros strategijoje buvo siūloma skatinti vietines kreditines – finansines įstaigas remti SVV, t.y. teikti kreditus bei kurti pasitikėjimą kreditinėmis institucijomis per rizikos kapitalo fondų steigimą bei paskolų rizikos draudimą. Plati dirva buvo palikta ir ES valstybių finansinės paramos SVV praktikai, tačiau atsižvelgiant į tą pačią priemonę, numatytą ir 2004 m. galime spėti, jog šia praktika nebuvo pasinaudota arba ši praktika buvo pakankamai lanksti ta prasme, jog ją be jokių problemų buvo galima pritaikyti ir Lietuvos rinkos sąlygoms.

2. 2004 m. verslo plėtros strategijoje daugiau dėmesio skiriama verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšoms, skirtų išplėsti SVV finansines galimybes bei koordinuoti institucijų, tiekiančių paramą, veiklą. Pinigų panaudojimo prioritetai taip pat nėra trumpalaikiai – pradinio kapitalo formavimui, naujoms technologijoms ir inovacijoms versle įdiegti.

3.2. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugu teikimas

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. strateginių krypčių programoje buvo nurodyta, jog “verslo informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugų rinka Lietuvoje plėtoama palyginti lėtai”. Abiejose programose buvo prieita nuomonės, jog ”valstybės parama šioe srityje yra butina”. 2004 m. programoje yra įvardintos ir šios rinkos plėtros stbdžiai – smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti SVV steigima ir veikiančiųjų imonių plėtra, turėtų sudaryti ypač palankias sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. 2003 m. programoje buvo nurodytas ir šios finansinės pagalbos motyvas – “labai greitai atsiperka”. 2004 m. programoje šios prielaidos buvo atsisakyta, pakeičiant ją labiau apibrėžta – “nes sunkaus ir vidutinio verslo subjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgia sumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos”. Šia prielaida remiantis ir buvo suformuluotas tikslas užtikrinti, kad “smulkaus ir vidutinio verslo sujbektai laiku gautu išsamią ir nebrangai verslo informaciją”. Šiam tikslui pasiekti yra numatytos sekančios priemonės:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4190 žodžiai iš 8348 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.