SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO
PLĖTRA REGIONUOSE
2004
TURINYS
ĮVADAS
1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI
2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS
3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė
3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE
3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA
3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS
3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA
3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE
3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA
3.6.1 EKSPORTAS
3.6.2. IMPORTAS
4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ
5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA
6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ
IŠVADOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
ĮVADAS
Regioninės politikos pagrindinis tikslas yra skatinti tolygią
ekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus skirtinguose šalies
regionuose. Vienas svarbiausių instrumentų, pripažįstamų tiek mokslininkų,
tiek politikų, užtikrinančių efektyvią ekonomikos plėtrą, yra stiprus
smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorius.
Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse sukuriama daugiausiai naujų
darbo vietų, užtikrinančių ekonomikos stabilų augimą. Mažos ir vidutinės
įmonės (MVĮ) pasižymi lanksčiu naujovių diegimu ir kūrimu bei aukštų
technologijų verslų įsisavinimu. Taigi, SVV tampa regioninės politikos
pagrindu.
Smulkaus ir vidutinio verslo, kaip pagrindinės privačios
iniciatyvos išraiškos formos, reikšmė Lietuvos ekonomikai nuosekliai
auga.
99,4% visų Lietuvos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės,
kurios yra įdarbinusios 64,8% visų šalies dirbančiųjų
1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI
Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos
Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC),
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos
Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją,
kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV
subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, jiems
teikiamos valstybės pagalbos formos ir kitos šiam verslui svarbios
nuostatos.
1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31
d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų
samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.
1 lentelė
* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas,
kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių
priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės
įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms
bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems
rizikos kapitalą į SVV.
2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS
Rinkos sąlygomis yra labai svarbi valstybės parama smulkiam ir
vidutiniam verslui. Palankiai verslo aplinkai formuoti rengiamos ir
įgyvendinamos valstybinės SVV rėmimo sistemos. Nuo šių sistemų efektyvumo
priklauso nacionalinio verslo plėtojimas, naujų darbo vietų kūrimas ir
žmonių gyvenimo lygio augimas.
Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
teikimas:
1. Pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir
vidutinio verslo plėtros programas.
2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir
įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei
piniginių fondų lėšų.
3. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros
programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas
mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios
valstybės pagalbos formos:
1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų
lengvatos.
2. Finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar
visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos
kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų
(steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės
sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo
vietoms kurti.
3. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų
konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos
lengvatinėmis sąlygomis.
4. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių
parkų steigimas
ir jų teikiamos paslaugos*.
* Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių
savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems
ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei
verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.),
tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir
mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis
finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.
Verslo inkubatorių įregistravimo datos, darbuotojų skaičius,
inkubuojamų įmonių bei sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus kitimo
tendencijos pateiktos pirmoje lentelėje.
1
lentelė
|Verslo inkubatoriaus pavadinimas |
|Įregistravimo data |
|Verslo inkubatoriaus darbuotojų skaičius |
|Inkubuojamų |
|įmonių skaičius veiklos pradžioje |
|Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo jų įregistravimo iki 2004 m. |
|sausio 1 d. |
|Sukurta naujų darbo vietų nuo įregistravimo iki 2004 m. sausio 1 d. |
| |
|KTU regioninis VI |
|1998 06 11 |
|17 |
|6 |
|76 |
|283 |
| |
|Telšių apskrities VI |
|1998 11 09 |
|4 |
|10 |
|32 |
|319 |
| |
|Vilnijos VI |
|1998 12 13 |
|5 |
|5 |
|38 |
|100 |
| |
|Alytaus VI |
|1998 12 13 |
|5 |
|4 |
|22 |
|118 |
| |
|Šiaulių VI |
|1999 01 08 |
|5 |
|4 |
|46 |
|400 |
| |
|Kazlų Rūdos VI |
|2000 08 03 |
|5 |
|0 |
|26 |
|123 |
| |
|Iš viso |
| |
|41 |
|29 |
|240
|
|1343 |
| |
| |
| |
| |
| |
2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo
inkubatorius šalyje – Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius.
Antroje lentelėje pateikiame verslo
inkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių 2004 m. liepos 1 d., į
inkubatorius priimtų ir juos palikusių įmonių skaičių bei inkubuojamose
įmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per 2004 m. I pusmetį
2
lentelė
|Verslo inkubatoriaus |
|pavadinimas |
|Bendras |
|inkubuojamų |
|įmonių skaičius |
|2004 m. liepos 1 d. |
|Į inkubatorių |
|priimta naujų įmonių |
|per 2004 m. |
|I pusmetį |
|Inkubatorių |
|palikusių įmonių |
|skaičius |
|per 2004 m. I pusmetį |
|Inkubuojamose |
|įmonėse sukurta |
|naujų darbo vietų |
|per 2004 m. I pusmetį |
| |
|Alytaus VI |
|13 |
|2 |
|3 |
|18 |
| |
|Ignalinos AE regiono VI |
|14 |
|15 |
|2 |
|22 |
| |
|KTU regioninis VI |
|56 |
|17 |
|1 |
|10 |
| |
|Kazlų Rūdos VI |
|10 |
|3 |
|3 |
|11 |
| |
|Šiaulių VI |
|33 |
|6 |
|3 |
|91 |
| |
|Telšių apskrities VI |
|19 |
|9 |
|14
|
|12 |
| |
|Vilnijos VI |
|25 |
|13 |
|10 |
|11 |
| |
|Iš viso |
|170 |
|65 |
|36 |
|175 |
| |
| |
| |
Verslo informacijos centras – tai vienos ar
kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos
teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia verslo
informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos
renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės
steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,
buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).
Lietuvoje šiuo metu verslo informacijos centrai veikia: Vilniuje,
Kaune, Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kaišiadorys,
Lazdijuose, Pakruojyje, Raseiniuose, Skuode, Šakiuose, Šilutėje;
Švenčionėliuose, Tauragėje, Zarasuose, Jonavoje, Kelmėje, Kupiškyje,
Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Rokiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose,
Šalčininkuose, Šiauliuose, Druskininkuose, Molėtuose, Joniškyje, Šilalėje,
Širvintuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Radviliškyje,
Kretingoje. 20 iš jų veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, 13 centrų
buvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.
Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Verslininkai
noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų
veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos
pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.
Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikia
nemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginius
gali būti imamas mokestis.
Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugų
taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,
spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šios
paslaugos yra mokamos.
Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje kol kas
labai menka. Vilniaus mokslinis technologinis parkas, jungia 35 smulkias ir
vidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinką
inovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymo
konsultacijas ir pan.
LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis – kelti kaimo kultūros
lygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas,
tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti
kaimo verslų plėtojimą.
Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būti
žymiai didesnė. Problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojant
technologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo iki
aukštų technologijų vystymo ir jų diegimo.
5. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos
kitos pagalbos formos.
Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
apribojimai:
1. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
formos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:
1.1. valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms;
1.2. įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau
kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;
1.3. įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš
valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių
finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais,
kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti
ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės
neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
2. Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
teikiama
nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės
įstatymo nustatytų apribojimų.
3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė
3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių
rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriaus
ekonominės veiklos rezultatyvumą.
BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per
ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklos
rezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos
pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį
vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšių
bendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis,
pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.
1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis,
sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % [pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
* – ekonometrinis įvertis
2003 m. MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė
99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% viso
šalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvo
tolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.
MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui,
2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.
2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,
tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
2 paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m.
didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas,
pagerėjusi mažų ir vidutinių įmonių vadyba.
Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ,
pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslas
vystomas netolygiai.
3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,
tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt
[pic]
Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“
2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienam
gyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse.
Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, o
Utenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurto
BVP vienam gyventojui.
Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos
bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė,
skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjo
nuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.).
4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt [pic]
Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m.,
bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje,
elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.
5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė
2000–2002 m., mlrd. Lt
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
Palyginę 4 ir 5 paveikslus matome, kad MVĮ sukurtos
bendrosios pridėtinės vertės dinamika 2000–2002 m. atitiko visų šalies
įmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės kitimo tendencijas.
Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosios
pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos
rūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios pridėtinės
vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų MVĮ.
6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė
pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės
pasiskirstymą pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiai
pastebime, jog didžiausią MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė
uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir akcinės bendrovės (AB) –
78,1%. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuo
kuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visos
MVĮ sukurtos bendrosios
pridėtinės vertės. Kitų teisinių formų įmonių
vaidmuo buvo mažai reikšmingas.
7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė
pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m., %
[pic]
Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
VšĮ „Statistikos tyrimai“
3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA
2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1
km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis
bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė
99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.
8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame
veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2003 m., %
[pic]
Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“
MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m.
pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančių
įmonių skaičiaus.
Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome,
kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mikroįmonių dalis, auga
mažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris.
9 pav. Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., %
[pic]
Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“
Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės
veiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet
nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė
konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to,
prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visų
Lietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančių
prekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybos
sektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visų
prekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%. Mažoms regionuose
veikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunku
konkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiais
mažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmonių
dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarp
visų MVĮ.
Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m.,
paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir
sudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914
paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje
2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ –
atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-
2003 m. didelės įtakos turėjo viešbučių statybos bumas. Dėl
šių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečių
skaičius, augo konkurencija.
2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai)
augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pramonės MVĮ