Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje

Įvadas

Siekdama sukurti daugiau naujų darbo vietų mikroversle ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vyriausybė teikia maksimalią paramą naujų ir besivystančių komercinių įmonių konsultavimo paslaugoms. Įgyvendinamos programos, skatinančios tradicinių vietinių amatų ir gamybos verslą.

2002 metais patvirtinta 1500 projektų, skirtų palengvinti vidutinio ir smulkaus verslo įmonių steigimą bei vystymą. Skolininkams su ribotais darbingumo sugebėjimais siūloma parama išsimokant paskolų palūkanas. Patvirtinti projektai, skirti bedarbiams ūkininkams pradėti ūkininkavimo verslą, jau suteikia galimybę padengti išlaidas, skirtas sėkloms, trąšoms, pasėlių apsaugai ir kt. Taip pat yra padengiamos papildomų išorinių paslaugų išlaidos pagal patvirtintus verslo projektus, vykdomus bedarbių asmenų, kurie pradeda savo verslą pasinaudodami gaunama kompensacija. Paskolos taip pat suteikiamos kvalifikacijai, reikalingai ateities verslui, įgyti bei kito bedarbio šeimos nario samdymui. Remiamas moterų ir jaunimo verslumas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje į verslo rėmimą žiūrima dvejopai. Vieni teigia, kad verslo visai nereikia remti. Derėtų tik sudaryti sąlygas jam normaliai vystytis, sumažinti įvairių apribojimų, nurodymų, tikrintojų. Kiti mano, kad verslą remti būtina. Ir iš karto yra priduria, kad remti reikia tik smulkų ir vidutinį verslą, o stambus pajėgus pats prasiskinti kelią. Kaip jau minėta, Lietuvoje didžiausią dalį verslo įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Todėl šiame darbe daugiau dėmesio bus skiriama smulkaus ir vidutinio verslo paramos įgyvendinimo priemonėms.

Temos aktualumas. Nors makroekonominė situacija Lietuvoje nuolat gerėja, sąlygos verslo plėtrai nėra palankios. Per pastaruosius metus verslas ne tik nebuvo išlaisvintas iš įvairių socialistinių reguliavimų, bet ir apaugo naujomis, sofistikuotomis valstybės kišimosi pinklėmis. Susidūrus su verslo plėtros Lietuvoje sunkumais, dažnai linkstama pasirinkti primityvų ir trumparegišką kelią – spręsti verslo problemas lengvatų, išimčių ir valstybės paramos forma.

Darbo objektas: verslo rėmimo ir skatinimo galimybės Lietuvoje.

Darbo tikslas: išnagrinėti verslo rėmimo ir skatinimo galimybes Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

ü aptarti pagrindinius paramos verslui šaltinius, formas ir priemones;

ü išsiaiškinti kas yra verslo inkubatoriai ir kokią veiklą jie vykdo;

ü apžvelgti pagrindinius verslo paramos fondus;

ü išnagrinėti galimą ES paramą Lietuvos verslui.

Darbo metodai: mokslinės literatūros bei internetinės medžiagos analizė.

1. Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai

Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai yra valdžia, stambusis verslas, specializuotos šalies ir tarptautinės organizacijos bei hipoteka (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.1. Valstybės parama

Nuo 2001 m. sausio 1 d. veikia Vyriausybės įkurta „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa“. Ji finansuojama iš biudžeto, metams skirta 7,2 mln. Litų. Pagrindinės verslo rėmimo ir šios programos kryptys: informacinių verslo centrų kūrimas ir išlaikymas, verslo inkubatorių bei technologinių parkų kūrimas ir išlaikymas, verslo plėtros tyrimų, konsultacijų, verslininkų kvalifikacijos kėlimo išlaidų padengimas.

Svarbi paramos verslui priemonė yra dotacijos. Tačiau dažniausiai jos yra skiriamos pradedantiesiems verslą arba bedarbiams, norintiems pradėti savo verslą (vietoj bedarbio pašalpos siūloma vienkartinė išmoka).

Administracinė parama siejama su verslininkų dalykinės kvalifikacijos kėlimu ir mokymu. Ji keliama per Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sistemą, vietos valdžios organus, verslo inkubatorius, mokymo įstaigas.

Verslo apsauga

Didžiausia valstybės parama yra verslo apsauga. Ji turi padėti plėtoti gamybą ir tyrimus, sukurti sistemą, skatinančią kurti smulkųjį verslą. Šios sistemos elementai būtų šie:

Verslininkystės įstatymų kompleksas;

· biudžetinis finansavimas;

· tiesioginių ir garantuotųjų kreditų sistema;

· vietiniams organams teikiamos skatinimo tesės;

· tyrinėjimų pagalba;

· konsultacinių paslaugų tinklo sukūrimas;

· informacinės, techninės, technologinės pagalbos sukūrimas;

· rizikos kapitalo fondų sukūrimas;

· kontraktų ir valstybinių užsakymų sistema.

Vyriausybė, norėdama sukurti verslui plėstis tinkamą aplinką, privalo numatyti trijų sričių politiką: 1) pagalbą įeinant į naujas rinkas; 2) padėti veikti pelningoje rinkoje; 3) vykdyti stabilią, verslą palaikančią politiką (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.2. Stambiojo verslo parama

Stambiajam verslui šiuo atveju priklausytų bankai ir paskolų draudimo bendrovės. LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas patvirtino užsienio paskolų ir kreditų naudojimo bei apskaitos tvarką. Ji gali būti išduodama tik tada, kai ūkio subjektas pateikia komercinio banko garantiją arba įformina turtinę atsakomybę už paskolą turto įkeitimo sutartimi arba pažadu negarantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių vykdymo.

Verslo plėtros programa patvirtina ir įgyvendina paskolų garantijų priemones. Verslo kreditavimą turi spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų draudimo bendrovės teikiamos garantijos, tolygios
bankų reikalaujamiems užstatams. Paskolų draudimo bendrovė draudžia paskolas fiziniams asmenims, AB ir UAB (didžiausias paskolos dydis – 800 tūkst. litų), kuriose dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metų apyvarta neviršija 40 mln. eurų, balansinis turtas – 27 mln. eurų.

Esminis verslo įmonių finansinio rėmimo sistemos elementas yra paskolos ir kreditai, skiriami prioritetinėms programoms įgyvendinti, taip pat įmonėms, kurios dėl objektyvių aplinkybių pateko į sunkią padėtį. Šią užduotį atlieka įvairūs fondai, paramos programos ir kai kurios organizacijos (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.3. Specializuotų šalies ir tarptautinių organizacijų parama

Baltijos ir Amerikos verslo fondas (Bal AEF). Investuoja į privačią akcininkų nuosavybę mažoms ir vidutinėms įmonėms kreditus teikia be tarpininkų. Domisi neseniai pradėjusioms veiklą, jau turinčiomis vietą rinkoje įmonėmis. Investuoja nuo 0,35 iki 2 mln. JAV dolerių 3 – 5 metams, prižiūri investicijas. Teikia garantuotas terminuotas paskolas (plačiau šis fondas aprašytas 2 skyriuje).

Baltijos smulkiojo kapitalo fondas (BSKF). Investuoja iki 0,4 mln. JAV dolerių ir disponuoja 25 – 49 proc. įmonės akcijų 3 – 7 metus. Investicijų sritis ribota (pavyzdžiui, neinvestuoja į įmones, kurios užsiima tabako, alkoholio ir pan. gamyba, teikia finansines paslaugas ir t.t.). BSKF ieško įmonių, kuriose dirba patyrę vadovai (vienoje įmonėje, jos sėkmingai veikia, turi rinką ir plėtros galimybes, jų gera produkcija ir pan. Dalyvavimo formos: aktyvus akcininkas, įvairi verslo parama (techninė, bankinio finansavimo suradimas, informacijos suteikimas ir pan.). Plačiau šis fondas aprašomas 2 skyriuje.

Lietuvos aplinkos apsaugos ir investicijų fondas (LAAIF). Finansuoja investicinius projektus, kurių tikslas sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai (taršos prevencija teritorijų valymas, atliekų surinkimas ir perdirbimas, nuotekų valymas ir kt.).

SAPARD programa. Ji susijusi su žemės ūkiu ir kaimo plėtra bei jų atitikimu ES reikalavimus. Kasmet skiriama iki 30 mln. eurų. Programa Įgyvendinama 2000 – 2006 m. (plačiau apie SAPARD programą rašoma 4 skyriuje).

Lietuvos verslo konsultacijų fondas (VKF). Padeda įmonėms finansuoti konsultacines paslaugas (iki 50 proc. konsultacijų kainos bet ne daugiau kaip 5000 eurų; iki 33 proc., bet ne daugiau kaip 6000 eurų, prekių kokybės ir kitų išlaidų). Paramos teikimas priklauso nuo: įmonės dydžio (ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 500 darbuotojų); savininkų (ne daugiau kaip 51 proc. nuosavybės turi būti privati); ribojamos veiklos sritys (neteikiama žemės ūkiui, ginklų, alkoholio gamintojams) ir t. t. (plačiau 3 skyriuje).

UAB draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (LEID). Teikia įvairias draudimo (eksporto kredito , prekių kredito SVV paskolų ir kt.) paslaugas. Ribojamos neskatintinos veiklos rūšys (alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, medžioklė, nekilnojamojo turto operacijos ir t. t.), įmonės pagal dydį (darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49) ir kt. Dažnai sunkiau pasiskolinti, jei bankui nėra tinkamo užstato. Šią problemą padeda išspręsti LEID nes ji apdraudžia paskolas SVV. Neturinti užstato paskola su LEID draudimu būna vienintelė veiklos plėtimo galimybė.

2002 m. pradėjo veikti valstybės valdoma garantijų institucija Investicijų ir verslo garantijos („Invega“), bankams užtikrinanti SVV subjektų paskolas, kurios gali būti naudojamos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Dažniausia garantuojama paskolos suma – 0,5 mln. litų. „Invega“ garantuoja bankams iki 80 proc. jų patirtų nuostolių. Ji taip pat numato teikti ir administruoti mikrokreditus SVV įmonėms (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.4. Hipotekos esmė versle

Praktiškai sunku rasti verslininką, kuris apsieitų be kredito, tačiau, norint gauti paskolą asmeninė garantijos pagrindu, paskolos prašytojas turi kelti pasitikėjimą kreditoriui. Jeigu jo finansinė padėtis neaiški ar bloga, pasitikėjimą tenka sustiprinti užstatant kokį nors turtą. Turto įkeitimo teisės institucija yra vadinama hipoteka. Hipoteka – tai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimas, užtikrinantis skolininko įsipareigojimų vykdymą. Juridiškai hipoteka – tai teisinis institutas, kuris reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, atsiradusius įkeitus turtą.

Dauguma Lietuvos verslininkų tebėra pradedantys ir nė vienas negali būti tikras, kad jų pasirinkta veikla ateityje bus tiek sėkminga, kad jie be jokių problemų sugebės grąžinti paskolą, tuo labiau ilgalaikę. Todėl rasti kreditorių, kuris be realių garantijų suteiktų kiek didesnę paskolą, daugeliui verslininkų bus sunku. Nemaža jų dalis mielai sutvirtintų paskolos grąžinimo garantiją užstatydami kokį nors savo turtą (namą, žemę, techniką). Lietuvoje 1997 m. priėmus LR hipotekos įstatymą ši įkeitimo sistema veikia, parengti turto įkeitimo teisiniai mechanizmai. Hipotekos rūšys: nekilnojamojo turto hipoteka; kilnojamojo turto hipoteka; kapitalo hipoteka.

2. Verslo paramos formos ir priemonės

Paminėtina šių formų parama verslui (Simanavičienė Ž., 2002):

· tiesioginė ir netiesioginė finansinė parama;

· teisinė parama;

· administracinė parama;

· parama per mokesčių
politiką;

· verslo inkubatoriai;

· antimonopolinė politika.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra išvardintos verslo rėmimo priemonės (1998m. lapkričio 24d. Nr. VIII-935):

· mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos;

· smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansine parama;

· Vyriausybės ir savivaldybių finansinė parama pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;

· konsultacinės ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;

· verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugos;

· Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama;

· kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;

· valstybės užsakymo preferencija;

· parama naujoms darbo vietoms kurti;

· mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą;

· pagreitintos amortizacijos taikymas.

(Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Prie Vyriausybės (ūkio ministerijos) ir savivaldybių yra įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. Jie lėšas naudoja lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, teikti mokestines paskolas, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, remti verslo plėtrą skatinančias priemones – konferencijų, mugių organizavimą, verslininkų išvykas verslo misijų tikslais, skatinti informacijos apie verslą sklaidą. 2001 m. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 2.8 mln. Litų 2002 m. savivaldybės SVV iš viso skyrė apie 2.9 mln. litų (Simanavičienė Ž., 2002).

2.1. Paskolų draudimas

Vyriausybė yra įsteigusi paskolų draudimo bendrovių, kurios teikia garantijas bankams dėl ūkio subjektams duodamų paskolų. Tai – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Verslo plėtros bendrovė“, UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (Verslo finansavimo galimybės, 2000).

Pagrindiniai duomenys apie šių bendrovių veiklą pateikiami 1 lentelėje.1 lentelė

Paskolų draudimo bendrovių pagrindiniai duomenys (http://www.svv.lt/index2.php?article=434#3)

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ UAB „Verslo plėtros bendrovė“ UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“

Tikslas Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eksportą, apdraudžiant eksportuojamų prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui imamas paskolas Teikti garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų

Įstatinis kapitalas 20 mln. litų 10 mln. litų 27,6 mln. lt 10 mln. lt

Paskolos trukmė 3 metai 3 metai Ne daugiau kaip 10 metų Vidutinės ir ilgalaikės trukmės

Didžiausia draudžiamos paskolos suma 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 1 mln. litų 900 tūkst. lt

Didžiausia draudimo suma vienam projektui 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 800 tūkst. lt 1200 tūkst. lt

2.2. Verslo inkubatoriai

Remiantis Lietuvos Vyriausybės patvirtintomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis, 1998 metais Lietuvoje pradėjo steigtis verslo inkubatoriai.

Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą (Verslo plėtojimo taryba, 1998.06.26).

Yra dvi verslo inkubatorių rūšys:

· gamybinių paslaugas teikiančių ūkio subjektų inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti miesto ar rajono savivaldybės taryba. Juose inkubuojami verslo subjektai, vykdantys gamybinę veiklą, mažmeninę prekybą, teikiantys paslaugas;

· technologiniai inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti Lietuvos Respublikos mokslo ir/ar studijų institucija. Technologiniuose inkubatoriuose inkubuojami ūkio subjektai, teikiantys taikomųjų tyrimų, mokslo naujovių, inovacijų panaudojimo versle paslaugas, kuriantys naujus produktus ar kaip kitaip komercializuojantys intelektinę produkciją.

Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje.

(http://www.svv.lt/verslo_zinynas/f_verslo_inkubatoriai.html)

Įgyvendindami šį tikslą, verslo inkubatoriai vykdo atitinkamą ekonominę veiklą (žr. 1 pav).

1 pav. Verslo inkubatorių vykdoma veikla (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai: fiziniai asmenys, įsigiję patentą (verslo liudijimą), šio patento galiojimo laikotarpiu, mikroįmonės, smulkios ir vidutinės įmonės.
įmonės priėmimo į inkubatorių priima verslo inkubatoriaus Taryba. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys, ar įmonė bus priimta į verslo inkubatorių, yra šie:

· įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus mieste ar rajone bus diegiamos naujos verslo rūšys, teikiamos naujos paslaugos;

· įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono gyventojams aktualias paslaugas;

· kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos;

· įmonė užsiima veikla, įgalinsiančia kurti naujas darbo vietas;

· įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas (šis reikalavimas yra pagrindinis technologiniuose inkubatoriuose).

Be minėtų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, kuriuos nustato verslo inkubatoriaus Taryba ar kurie yra nurodyti atitinkamo verslo inkubatoriaus įstatuose.

Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje numatytam inkubacijos laikotarpiui, įmonė turi palinkti inkubatorių. (Kai kurie verslo inkubatoriai, inkubatoriaus Tarybos nutarimu, įmonėms, perėjusioms inkubacinį laikotarpį, suteikia asocijuotų narių statusą. Asocijuotieji verslo inkubatorių nariai ir toliau gali naudotis daugeliu inkubatorių teikiamų paslaugų, kaip ir tikrieji nariai, jiems taip pat taikomos lengvatos. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taip pat gali tapti ir ūkio subjektai, potencialūs verslo inkubatoriaus nariai, bei naudotis verslo inkubatoriuje teikiamomis paslaugomis prieš tampant tikruoju verslo inkubatoriaus nariu) (Verslo finansavimo galimybės, 2000).

Su valstybės parama įsteigti verslo inkubatoriai yra viešosios įstaigos ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.

Valstybės remiami gamybiniai – paslaugų verslo inkubatoriai steigiami įvertinus nedarbo lygį mieste ir/ar rajone, prioritetą teikiant miestams ir/ar rajonams su didžiausiu nedarbo lygiu. Taip pat labai svarbus yra savivaldybės ar kitų gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas, aktyvumas, finansinės galimybės remti inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą. Atsižvelgiama ir į gamybinio – paslaugų inkubatoriaus verslo planą, miesto ir/ar rajono ekonominio – socialinio vystymo planą.

Valstybės remiami technologiniai inkubatoriai steigiami mieste, turinčiame mokslo ir/ar studijų instituciją. Šiuo atveju taip pat labai svarbus mokslo ir/ar studijų institucijos ir kitų technologinio inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas ir finansinės galimybės remti inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą.

1998 m. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu buvo nuspręsta iš Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo fondo lėšų iš dalies finansuoti pirmųjų šešių verslo inkubatorių Lietuvoje steigimą. 1999 m. buvo nuspręsta finansuoti ir dalį Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus steigimo išlaidų.

1998 m. birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius – Kauno technologijos universiteto verslo inkubatorius, lapkričio mėn. – Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. – Alytaus verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. – Šiaulių verslo inkubatorius, kovo mėn. – specializuotas verslo inkubatorius verslininkams su regėjimo negalia – Fondo M95 verslo inkubatorius. 2000 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apskrityje veiklą pradėjo Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.

Valstybės finansinės lėšos, skiriamos iš SVV skatinimo fondo, verslo inkubatorių steigimo ir veiklos išlaidoms padengti, teikiamos remiantis Verslo plėtojimo tarybos 1998 m. birželio 26 d. posėdyje patvirtinta „Bendra verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka“ ir 1999 m. birželio 24 d. posėdyje patvirtinta „Lėšų, skirtų verslo inkubatorių ir technologinių parkų steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms iš dalies dengti, naudojimo tvarka“. Šiuo metu Ūkio ministerijoje ruošiamas naujos verslo inkubatorių steigimo ir veiklos finansavimo iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų tvarkos projektas. Iki šiol valstybės finansinės lėšos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti buvo skiriamos dviem etapais.

Pirmasis etapas apima dalinį verslo inkubatoriaus steigimo ir įsikūrimo lėšų subsidijavimą. Valstybės finansinės paramos dydis gamybiniams – paslaugų verslo inkubatoriams priklauso nuo nedarbo lygio tame mieste ir/ar rajone, kur steigiamas verslo inkubatorius. Finansinė parama svyruoja nuo 70 iki 20 procentų gamybinio – paslaugų inkubatoriaus steigimo išlaidų. Technologiniams verslo inkubatoriams steigti valstybės parama gali sudaryti iki 50 procentų technologinio verslo inkubatoriaus steigimo išlaidų.

Antrajame etape valstybės lėšos skiriamos daliniam verslo inkubatorių veiklos išlaidų padengimui. Inkubuojamų įmonių išlaidos už patalpų nuomą, naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, ryšio paslaugas, elektros energiją ir šilumą gali būti dengiamos tris metus. Pirmaisiais metais valstybės lėšomis subsidijuojama 75 procentai, antrais metais – 50 procentų, trečiais metais – 25 procentai inkubuojamų ūkio subjektų išlaidų, susijusių su patalpų nuoma ir bendro
naudojimo patalpų eksploatacija (http://www.svv.lt/verslo_zinynas/f_verslo_inkubatoriai.html).

2.3. Finansinės paramos fondai

2.3.1. Baltijos ir Amerikos verslo fondas

Baltijos ir Amerikos verslo fondas (BalAEF) buvo įsteigtas 1989m. pagal JAV kongreso aktą dėl pagalbos rytų ir Vidurio Europos departamento plėtojimui (SEED – Support for Eastern European Democracy). Šio fondo misija yra remti Baltijos valstybių privataus sektoriaus plėtrą, tęsiant savo, kaip patikimo finansų partnerio verslininkams bei augimo siekiančioms privačioms įmonėms, veiklą. Bal AEF kapitalas yra 50 mln. JAV dolerių. Kreditai buvo teikiami smulkioms ir vidutinėms įmonėms tiesiogiai, nesinaudojant tarpininkų – komercinių bankų – paslaugomis. Nors BalAEF ir sėkmingai skolino smulkioms ir vidutinėms įmonėms, 1998m. buvo patvirtinta nauja strategija – numatyta investuoti į privačią akcininkų nuosavybę.

BalAEF domina įmonės, užimančios aiškiai apibrėžtą nišą vidaus ar užsienio rinkoje, turinčios kvalifikuotus vadovus, dideles augimo perspektyvas ir atitinkančios fondo reikalavimus apskaitos, atsargų bei finansų tvarkymo sistemas. Nors fondas siekia investuoti į bendroves, kurių finansinėse atskaitose atsispindi ilgesnė negu vienerių metų pelninga veikla, tačiau pasirengęs nagrinėti ir pradedančių įmonių investicinius projektus.

BalAEF investuoja į įmonę, vadovaudamasis tokiomis sąlygomis:

· investicijos gali būti nuo 350000 iki 2000000 JAV dolerių;

· investicijų terminas yra 3-5 metai;

· fondo planuojama investicijų grąža skaičiuojama atskirai kiekvienam projektui ir skiriasi, priklausomai nuo konkretaus projekto rizikos;

· įmonė, į kurią investuojama, turi būti privati ir registruota Lietuvos Respublikoje;

· fondas siekia kontroliuoti 10-50proc. įmonės nuosavybės;

· fondo investicijų struktūra gali būti formuojama panaudojant įvairias investavimo priemones ir schemas, kurias numato įstatymai (pvz., paprastosios akcijos, konvertuojamos obligacijos, privilegijuotos akcijos ir kitos finansinės priemonės);

· fondo investicijos ir paskolos dažniausiai suteikiamos JAV doleriais.

BalAEF kartu su investicija į akcininkų nuosavybę gali suteikti garantuotąsias terminuotas paskolas.

BalAEF siekia turėti savo atstovą įmonės, į kurią investuoja, Stebėtojų taryboje. Šį siekį galima paaiškinti tuo , kad fondo, kaip investuotojo, tikslas yra tapti ribotai dalyvaujančiu įmonės valdyme ilgalaikiu finansiniu, o ne strateginiu partneriu.

BalAEF parduoda savo investicijas tokiais būdais:

· akcijų pardavimas ateityje pagal iš anksto nustatytą kainą;

· akcijų pardavimas kitam investuotojui;

· akcijų viešas pasiūlymas pirkti akcijas.

BalAEF vykdo griežtą visų investicijų priežiūrą ir mažiausiai kartą per ketvirtį lankosi įmonėje, o ši įsipareigoja pateikti ketvirtines finansines ataskaitas ir pranešti fondui apie visus svarbius ekonominius sprendimus (Gineitienė Z., Korsakaitė D. ir kt., 2003).

2.3.2. Baltijos smulkaus kapitalo fondas

Baltijos smulkaus kapitalo fondas (BSKF) – tai plėtrą skatinantis rizikos kapitalo fondas, veikiantis Baltijos šalyse. BSKF, siekdamas skatinti tolydžią atviros ir laisvos rinkos plėtrą Baltijos šalyse, teikia finansinę ir techninę paramą privačioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, priklausančioms Baltijos šalių piliečiams. Finansavimas teikiamas remiantis komercinėmis rizikos kapitalo sąlygomis. Techninė (konsultacinė) parama investicijų gavėjams teikiama už nedidelę kainą, naudojantis vietos ir tarptautinių techninės paramos grupių, veikiančių Baltijos šalyse, paslaugomis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3364 žodžiai iš 6606 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.