Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje

Įvadas

Siekdama sukurti daugiau naujų darbo vietų mikroversle ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vyriausybė teikia maksimalią paramą naujų ir besivystančių komercinių įmonių konsultavimo paslaugoms. Įgyvendinamos programos, skatinančios tradicinių vietinių amatų ir gamybos verslą.

2002 metais patvirtinta 1500 projektų, skirtų palengvinti vidutinio ir smulkaus verslo įmonių steigimą bei vystymą. Skolininkams su ribotais darbingumo sugebėjimais siūloma parama išsimokant paskolų palūkanas. Patvirtinti projektai, skirti bedarbiams ūkininkams pradėti ūkininkavimo verslą, jau suteikia galimybę padengti išlaidas, skirtas sėkloms, trąšoms, pasėlių apsaugai ir kt. Taip pat yra padengiamos papildomų išorinių paslaugų išlaidos pagal patvirtintus verslo projektus, vykdomus bedarbių asmenų, kurie pradeda savo verslą pasinaudodami gaunama kompensacija. Paskolos taip pat suteikiamos kvalifikacijai, reikalingai ateities verslui, įgyti bei kito bedarbio šeimos nario samdymui. Remiamas moterų ir jaunimo verslumas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje į verslo rėmimą žiūrima dvejopai. Vieni teigia, kad verslo visai nereikia remti. Derėtų tik sudaryti sąlygas jam normaliai vystytis, sumažinti įvairių apribojimų, nurodymų, tikrintojų. Kiti mano, kad verslą remti būtina. Ir iš karto yra priduria, kad remti reikia tik smulkų ir vidutinį verslą, o stambus pajėgus pats prasiskinti kelią. Kaip jau minėta, Lietuvoje didžiausią dalį verslo įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Todėl šiame darbe daugiau dėmesio bus skiriama smulkaus ir vidutinio verslo paramos įgyvendinimo priemonėms.

Temos aktualumas. Nors makroekonominė situacija Lietuvoje nuolat gerėja, sąlygos verslo plėtrai nėra palankios. Per pastaruosius metus verslas ne tik nebuvo išlaisvintas iš įvairių socialistinių reguliavimų, bet ir apaugo naujomis, sofistikuotomis valstybės kišimosi pinklėmis. Susidūrus su verslo plėtros Lietuvoje sunkumais, dažnai linkstama pasirinkti primityvų ir trumparegišką kelią – spręsti verslo problemas lengvatų, išimčių ir valstybės paramos forma.

Darbo objektas: verslo rėmimo ir skatinimo galimybės Lietuvoje.

Darbo tikslas: išnagrinėti verslo rėmimo ir skatinimo galimybes Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

ü aptarti pagrindinius paramos verslui šaltinius, formas ir priemones;

ü išsiaiškinti kas yra verslo inkubatoriai ir kokią veiklą jie vykdo;

ü apžvelgti pagrindinius verslo paramos fondus;

ü išnagrinėti galimą ES paramą Lietuvos verslui.

Darbo metodai: mokslinės literatūros bei internetinės medžiagos analizė.

1. Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai

Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai yra valdžia, stambusis verslas, specializuotos šalies ir tarptautinės organizacijos bei hipoteka (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.1. Valstybės parama

Nuo 2001 m. sausio 1 d. veikia Vyriausybės įkurta „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa“. Ji finansuojama iš biudžeto, metams skirta 7,2 mln. Litų. Pagrindinės verslo rėmimo ir šios programos kryptys: informacinių verslo centrų kūrimas ir išlaikymas, verslo inkubatorių bei technologinių parkų kūrimas ir išlaikymas, verslo plėtros tyrimų, konsultacijų, verslininkų kvalifikacijos kėlimo išlaidų padengimas.

Svarbi paramos verslui priemonė yra dotacijos. Tačiau dažniausiai jos yra skiriamos pradedantiesiems verslą arba bedarbiams, norintiems pradėti savo verslą (vietoj bedarbio pašalpos siūloma vienkartinė išmoka).

Administracinė parama siejama su verslininkų dalykinės kvalifikacijos kėlimu ir mokymu. Ji keliama per Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sistemą, vietos valdžios organus, verslo inkubatorius, mokymo įstaigas.

Verslo apsauga

Didžiausia valstybės parama yra verslo apsauga. Ji turi padėti plėtoti gamybą ir tyrimus, sukurti sistemą, skatinančią kurti smulkųjį verslą. Šios sistemos elementai būtų šie:

Verslininkystės įstatymų kompleksas;

· biudžetinis finansavimas;

· tiesioginių ir garantuotųjų kreditų sistema;

· vietiniams organams teikiamos skatinimo tesės;

· tyrinėjimų pagalba;

· konsultacinių paslaugų tinklo sukūrimas;

· informacinės, techninės, technologinės pagalbos sukūrimas;

· rizikos kapitalo fondų sukūrimas;

· kontraktų ir valstybinių užsakymų sistema.

Vyriausybė, norėdama sukurti verslui plėstis tinkamą aplinką, privalo numatyti trijų sričių politiką: 1) pagalbą įeinant į naujas rinkas; 2) padėti veikti pelningoje rinkoje; 3) vykdyti stabilią, verslą palaikančią politiką (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.2. Stambiojo verslo parama

Stambiajam verslui šiuo atveju priklausytų bankai ir paskolų draudimo bendrovės. LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas patvirtino užsienio paskolų ir kreditų naudojimo bei apskaitos tvarką. Ji gali būti išduodama tik tada, kai ūkio subjektas pateikia komercinio banko garantiją arba įformina turtinę atsakomybę už paskolą turto įkeitimo sutartimi arba pažadu negarantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių vykdymo.

Verslo plėtros programa patvirtina ir įgyvendina paskolų garantijų priemones. Verslo kreditavimą turi spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų draudimo bendrovės teikiamos garantijos, tolygios
bankų reikalaujamiems užstatams. Paskolų draudimo bendrovė draudžia paskolas fiziniams asmenims, AB ir UAB (didžiausias paskolos dydis – 800 tūkst. litų), kuriose dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metų apyvarta neviršija 40 mln. eurų, balansinis turtas – 27 mln. eurų.

Esminis verslo įmonių finansinio rėmimo sistemos elementas yra paskolos ir kreditai, skiriami prioritetinėms programoms įgyvendinti, taip pat įmonėms, kurios dėl objektyvių aplinkybių pateko į sunkią padėtį. Šią užduotį atlieka įvairūs fondai, paramos programos ir kai kurios organizacijos (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.3. Specializuotų šalies ir tarptautinių organizacijų parama

Baltijos ir Amerikos verslo fondas (Bal AEF). Investuoja į privačią akcininkų nuosavybę mažoms ir vidutinėms įmonėms kreditus teikia be tarpininkų. Domisi neseniai pradėjusioms veiklą, jau turinčiomis vietą rinkoje įmonėmis. Investuoja nuo 0,35 iki 2 mln. JAV dolerių 3 – 5 metams, prižiūri investicijas. Teikia garantuotas terminuotas paskolas (plačiau šis fondas aprašytas 2 skyriuje).

Baltijos smulkiojo kapitalo fondas (BSKF). Investuoja iki 0,4 mln. JAV dolerių ir disponuoja 25 – 49 proc. įmonės akcijų 3 – 7 metus. Investicijų sritis ribota (pavyzdžiui, neinvestuoja į įmones, kurios užsiima tabako, alkoholio ir pan. gamyba, teikia finansines paslaugas ir t.t.). BSKF ieško įmonių, kuriose dirba patyrę vadovai (vienoje įmonėje, jos sėkmingai veikia, turi rinką ir plėtros galimybes, jų gera produkcija ir pan. Dalyvavimo formos: aktyvus akcininkas, įvairi verslo parama (techninė, bankinio finansavimo suradimas, informacijos suteikimas ir pan.). Plačiau šis fondas aprašomas 2 skyriuje.

Lietuvos aplinkos apsaugos ir investicijų fondas (LAAIF). Finansuoja investicinius projektus, kurių tikslas sumažinti neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai (taršos prevencija teritorijų valymas, atliekų surinkimas ir perdirbimas, nuotekų valymas ir kt.).

SAPARD programa. Ji susijusi su žemės ūkiu ir kaimo plėtra bei jų atitikimu ES reikalavimus. Kasmet skiriama iki 30 mln. eurų. Programa Įgyvendinama 2000 – 2006 m. (plačiau apie SAPARD programą rašoma 4 skyriuje).

Lietuvos verslo konsultacijų fondas (VKF). Padeda įmonėms finansuoti konsultacines paslaugas (iki 50 proc. konsultacijų kainos bet ne daugiau kaip 5000 eurų; iki 33 proc., bet ne daugiau kaip 6000 eurų, prekių kokybės ir kitų išlaidų). Paramos teikimas priklauso nuo: įmonės dydžio (ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 500 darbuotojų); savininkų (ne daugiau kaip 51 proc. nuosavybės turi būti privati); ribojamos veiklos sritys (neteikiama žemės ūkiui, ginklų, alkoholio gamintojams) ir t. t. (plačiau 3 skyriuje).

UAB draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (LEID). Teikia įvairias draudimo (eksporto kredito , prekių kredito SVV paskolų ir kt.) paslaugas. Ribojamos neskatintinos veiklos rūšys (alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, medžioklė, nekilnojamojo turto operacijos ir t. t.), įmonės pagal dydį (darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49) ir kt. Dažnai sunkiau pasiskolinti, jei bankui nėra tinkamo užstato. Šią problemą padeda išspręsti LEID nes ji apdraudžia paskolas SVV. Neturinti užstato paskola su LEID draudimu būna vienintelė veiklos plėtimo galimybė.

2002 m. pradėjo veikti valstybės valdoma garantijų institucija Investicijų ir verslo garantijos („Invega“), bankams užtikrinanti SVV subjektų paskolas, kurios gali būti naudojamos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Dažniausia garantuojama paskolos suma – 0,5 mln. litų. „Invega“ garantuoja bankams iki 80 proc. jų patirtų nuostolių. Ji taip pat numato teikti ir administruoti mikrokreditus SVV įmonėms (Gineitienė Z., Korsakaitė M. ir kt., 2003).

1.4. Hipotekos esmė versle

Praktiškai sunku rasti verslininką, kuris apsieitų be kredito, tačiau, norint gauti paskolą asmeninė garantijos pagrindu, paskolos prašytojas turi kelti pasitikėjimą kreditoriui. Jeigu jo finansinė padėtis neaiški ar bloga, pasitikėjimą tenka sustiprinti užstatant kokį nors turtą. Turto įkeitimo teisės institucija yra vadinama hipoteka. Hipoteka – tai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimas, užtikrinantis skolininko įsipareigojimų vykdymą. Juridiškai hipoteka – tai teisinis institutas, kuris reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, atsiradusius įkeitus turtą.

Dauguma Lietuvos verslininkų tebėra pradedantys ir nė vienas negali būti tikras, kad jų pasirinkta veikla ateityje bus tiek sėkminga, kad jie be jokių problemų sugebės grąžinti paskolą, tuo labiau ilgalaikę. Todėl rasti kreditorių, kuris be realių garantijų suteiktų kiek didesnę paskolą, daugeliui verslininkų bus sunku. Nemaža jų dalis mielai sutvirtintų paskolos grąžinimo garantiją užstatydami kokį nors savo turtą (namą, žemę, techniką). Lietuvoje 1997 m. priėmus LR hipotekos įstatymą ši įkeitimo sistema veikia, parengti turto įkeitimo teisiniai mechanizmai. Hipotekos rūšys: nekilnojamojo turto hipoteka; kilnojamojo turto hipoteka; kapitalo hipoteka.

2. Verslo paramos formos ir priemonės

Paminėtina šių formų parama verslui (Simanavičienė Ž., 2002):

· tiesioginė ir netiesioginė finansinė parama;

· teisinė parama;

· administracinė parama;

· parama per mokesčių
politiką;

· verslo inkubatoriai;

· antimonopolinė politika.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra išvardintos verslo rėmimo priemonės (1998m. lapkričio 24d. Nr. VIII-935):

· mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos;

· smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansine parama;

· Vyriausybės ir savivaldybių finansinė parama pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;

· konsultacinės ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;

· verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugos;

· Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama;

· kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;

· valstybės užsakymo preferencija;

· parama naujoms darbo vietoms kurti;

· mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą;

· pagreitintos amortizacijos taikymas.

(Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Prie Vyriausybės (ūkio ministerijos) ir savivaldybių yra įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. Jie lėšas naudoja lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, teikti mokestines paskolas, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, remti verslo plėtrą skatinančias priemones – konferencijų, mugių organizavimą, verslininkų išvykas verslo misijų tikslais, skatinti informacijos apie verslą sklaidą. 2001 m. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 2.8 mln. Litų 2002 m. savivaldybės SVV iš viso skyrė apie 2.9 mln. litų (Simanavičienė Ž., 2002).

2.1. Paskolų draudimas

Vyriausybė yra įsteigusi paskolų draudimo bendrovių, kurios teikia garantijas bankams dėl ūkio subjektams duodamų paskolų. Tai – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Verslo plėtros bendrovė“, UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (Verslo finansavimo galimybės, 2000).

Pagrindiniai duomenys apie šių bendrovių veiklą pateikiami 1 lentelėje.1 lentelė

Paskolų draudimo bendrovių pagrindiniai duomenys (http://www.svv.lt/index2.php?article=434#3)

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ UAB „Verslo plėtros bendrovė“ UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“

Tikslas Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Teikti smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijas bankams Skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eksportą, apdraudžiant eksportuojamų prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui imamas paskolas Teikti garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų

Įstatinis kapitalas 20 mln. litų 10 mln. litų 27,6 mln. lt 10 mln. lt

Paskolos trukmė 3 metai 3 metai Ne daugiau kaip 10 metų Vidutinės ir ilgalaikės trukmės

Didžiausia draudžiamos paskolos suma 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 1 mln. litų 900 tūkst. lt

Didžiausia draudimo suma vienam projektui 400 tūkst. lt 400 tūkst. lt 800 tūkst. lt 1200 tūkst. lt

2.2. Verslo inkubatoriai

Remiantis Lietuvos Vyriausybės patvirtintomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis, 1998 metais Lietuvoje pradėjo steigtis verslo inkubatoriai.

Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą (Verslo plėtojimo taryba, 1998.06.26).

Yra dvi verslo inkubatorių rūšys:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1983 žodžiai iš 6606 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.