Verslo planas1
5 (100%) 1 vote

Verslo planas1

Turinys

Iliustracija…………………………………………………………………………………………………………………………..10

Įvadas 3

1. Verslo plano tikslai 4

2. Informacija verslo planui 5

3. Verslo plano rengimo tvarka 6

4. Verslo plano struktūra 8

4.1. Reziumė (santrauka) 8

4.2. Įmonės veiklos analizė 9

4.3. Siūlomo projekto esmė 9

4.4. Marketingo planas 10

4.5. Gamybos planas 11

4.6. Organizacinis planas 11

4.7. Finansinis planas 12

4.8. Rizikos įvertinimas 13

5. Verslo plano nauda 15

Išvados 16

Literatūra 17

Įvadas

Prieš kelerius metus į Lietuvą atėjusi verslo plano sąvoka turėjo daugiau teorinę reikšmę, tačiau vėliau verslo partneriai ir bankai ėmė plano reikalauti. Šiuo metu verslo planas yra svarbus daugeliui įmonių, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, rūšies ar dydžio, įgyvendinant vieną ar kitą sumanymą. Norint pradėti kokią nors gamybą – gaminti naują gaminį, diegti naują technologiją ar ką nors kitą, – būtina parengti verslo planą. Jo užduotis nėra vien tik aptarti veiklos detales, ji kartu privalo vesti į svarbiausią tikslą – pelną.

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame pateikiama verslo sumanymo esmė, naujo verslo esamoji padėtis, numatomi įvairūs poreikiai bei laukiami rezultatai.

Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, yra rašomas, vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano, tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.

Darbo tikslas: išsiaiškinti kas tai yra verslo planas ir kaip jį reikia parengti.

Darbe naudojamas teorinis analitinis specialiosios literatūros metodas, interneto tinklapio duomenų analizė.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti verslo plano tikslus.

2. Išsiaiškinti, kokią informaciją reikia gauti, norint parengti verslo planą ir kokie yra verslo plano ruošimo reikalavimai.

3. Išnagrinėti verslo plano struktūrą.

4. Išanalizuoti verslo plano teikiamą naudą.

1. Verslo plano tikslai

Tikslų nustatymas – vienas svarbiausių verslo planavimo procesų etapų. Tikslai, dėl kurių rašomas verslo planas gali būti labai įvairūs. Jie turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.

Tikslus galima sąlyginai suskirstyti į išorinius ir vidinius.

1. Išoriniai tikslai:

 Pagrįsti ir gauti pinigines paskolas;

 Surasti partnerius;

 Informuoti apie įmonės veiklą, šalies visuomenę, tarptautines organizacijas;

 Tautines organizacijas;

 Pateikti informaciją apie dalykinį ir finansinį verslo įvertinimą.

2. Vidiniai tikslai:

 Pagrįsti ir patikrinti naują idėją;

 Palyginti prognozuojamus ir faktiškus rezultatus;

 Įvertinti verslo perspektyvas ir gyvybingumą;

 Apskaičiuoti, priimtiems sprendimams įgyvendinti, reikalingas lėšas (rasti pigiausią variantą);

 Įvertinti riziką skolinantis pinigus.

Šis skirstymas yra sąlyginis, planas ruošiamas ne vienam kuriam nors (iš pateiktų) tikslui. Verslininko tikslas gali būti gauti banko paskolą ir kartu patikrinti naujos idėjos realumą, arba tik suskaičiuoti lėšų poreikį idėjos įgyvendinimui.

Kol kas verslo planus Lietuvos verslininkai rengia tik ieškodami lėšų savo projektams įgyvendinti, norėdami dalyvauti turto privatizavimo, licencijos įsigijimo konkurse.

2. Informacija verslo planui

Plano rašymas priverčia sukaupti dėmesį, parodyti visas savo žinias, taip pat surinkti, išanalizuoti ir koncentruotai bei suprantamai pateikti daug informacijos. Dalį reikalingos informacijos galima gauti iš tiekėjų, su kuriais palaikomi ryšiai; dalį (pavyzdžiui, apie energetinių išteklių pabrangimą ar įstatymo projektus apie mokesčių tarifų, apmokestinimo sąlygų pakeitimą) – iš masinės informacijos priemonių. Planavimo proceso metu atrenkama svarbiausia ir aktualiausia, o atmetama neesminė informacija.

Verslo planui parengti reikia labai įvairios informacijos. Iš esmės kaupiama informacija apie:

 Ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbo jėgos pasiūlą, kapitalo, medžiagų rinkų, kaimų stabilumą;

 Socialinę kultūrinę aplinką – demografinius procesus, madą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines tradicijas, laisvalaikio naudojimą;

 Politinę teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus, mokesčius, prekybos taisykles, konkurenciją, įmonių rejestrą, buhalterinę apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus, ir kt.

 Ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei utilizacijos perspektyvas, žaliųjų partijos judėjimą;

 Technologinę aplinką – naujovių atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti, technologijų pakeičiamumą.

Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei įmonės sąnaudas (pavyzdžiui, sunku prognozuoti, kada ta ar kita žaliava, medžiaga taps deficitine). Siekiant užtikrinti tiekimą, galima numatyti alternatyvius žaliavų gavimo šaltinius.

3. Verslo plano rengimo tvarka

Pradėjusi rengti verslo planą firma jau žino,
kas juo domėsis – vietiniai ar užsienio šalių investuotojai, finansinės ar valstybinės institucijos, skelbiančios turto privatizavimo, licencijų išdavimo konkursus.

Rengiant verslo plano schemą, reikia atkreipti dėmesį į atitinkamų institucijų paraiškos formas, kurias reikia užpildyti kreipiantis dėl paskolos, dalyvavimo konkurse ar pan. Daugelis iš jose esančių klausimų būtinai turėtų atsispindėti verslo plane.

Yra išskiriama 10 svarbiausių klausimų, į kuriuos turi atsakyti verslo planas:

1. Kokią prekę (paslaugą) ruošiamasi gaminti (teikti), ar bus pakankama paklausa planams įgyvendinti?

2. Kokia pardavimų apimtis reikalinga, kad būtų pradedamas gauti pelnas, ar ta apimtis nėra didesnė už gamybos pajėgumus ir įmanomus pardavimus?

3. Kokie yra privalumai lyginant su esamais ir galimais konkurentais?

4. Ar turite patirtį šioje srityje ar panašioje veikloje; jei ne, kaip bus šalinama ši spraga?

5. Ar buvo atsižvelgta į papildomų lėšų poreikį verslo plėtimui finansuoti?

6. Kokias investicijas ruošiamasi daryti?

7. Ar reikės papildomų darbuotojų, kur juos rasite?

8. Kokie finansavimo šaltiniai yra numatomi (ilgalaikė paskola, trumpalaikis kreditavimas, akcijų emisija, bendras įmonės kūrimas ir pan.)?

9. Ar yra parengta grynųjų pinigų srautų prognozė, ar joje atsispindi visos įmanomos pajamos ir išlaidos?

10. Ar įvertinta verslo rizika ir numatyti būdai jai sumažinti ?

Rašant verslo planą, laikomasi tokių taisyklių:

 Rašoma aiškiai, trumpai ir argumentuotai; nevartojant daug specifinių terminų, patraukliai. Kiekvienas skyrius rašomas atsižvelgiant į bendrą tikslą;

 Jei rašant paaiškėja, kad plano struktūra nėra gera, ji pertvarkoma, keičiama;

 Nuo pradžios iki pabaigos naudojami skaičiai. Finansinė informacija ir prognozės turi būti parengtos remiantis duomenimis, gautais iš ankstesnių skyrių;

 Bendra ketinimų apžvalga (reziumė) rašoma pabaigoje, gerai apgalvojant kiekvieną teiginį.

Informatyvūs turi būti ir verslo plano viršelis bei titulinis lapas.

Paprastai verslo plano viršelyje nurodoma:

 Firmos pavadinimas, adresas;

 Verslo plano pavadinimas;

 Firmos vadovo vardas, pavardė, telefonas, faksas;

 Verslo plano rengimo metai.

Tituliniame lape nurodoma:

 Projekto esmė (vienas du sakiniai);

 Pilnas įmonės pavadinimas, adresas;

 Įmonės kodas;

 Įmonės registracijos numeris;

 Registravimo data;

 Atsiskaitomoji sąskaita banke;

 Valiutinė sąskaita (jei ji yra);

 Projektą rengusių verslininkų vardas, pavardė, telefonas, faksas;

 Konsultantai (jei jų yra);

 Kai kada nurodoma bendra projekto vertė bei nuoroda apie projekto slaptumą.

Verslo plano apimtis (paskolai gauti) priklauso nuo įmonės veiklos specifikos bei turimos informacijos kiekio, tačiau paprastai neviršija 20 psl. Finansinių skaičiavimų lentelės pateikiamos verslo plano prieduose. Įmonės prie verslo plano taip pat pateikia 2 – 3 metų finansines ataskaitas: pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, balansą.

4.Verslo plano struktūra

Verslo plano struktūra ir sudėtingumas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:

 Įmonės dydis, reikia atsižvelgti į veiklos mastus, gamybos ar paslaugų sudėtingumą, informacijos apimtį ir būtinumą atlikti daug analizės;

 Įmonės juridinis statusas, ar tai individuali, akcinė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybinė įmonė ir pan., pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas finansinėje dalyje gali nepateikti balanso;

 Įmonės veiklos pobūdis; gamybinė, prekybos, paslaugų, žemės ūkio bendrovė, perdirbimo pramonės, transporto įmonė ar kitokia. Savaime suprantama, kad prekybinė įmonė neruoš gamybinio plano;

 Veikianti ar naujai kuriama įmonė. Jei įmonė naujai kuriama, verslo plane negalima pateikti informacijos apie įmonės veiklos analizę, įmonės istoriją, esamos produkcijos ar paslaugų asortimentą, turimą techninę įrangą;

 Verslo plano tikslai. Jei planas bus ruošiamas, siekiant išorinių tikslų, tarkim, gauti paskolą, finansinė dalis, kuri yra labiausiai skaitoma ir potencialių investuotojų, ir partnerių, bus išsamesnė, labiau detalizuota, negu kad būtų skirta tik naudojimui įmonėje.

Verslo plano struktūra nėra griežtai nustatyta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias dalis.

4.1. Reziumė (santrauka)

Reziumė trumpai apibūdinamos visos plano dalys. Ji apima nuo 1 iki 3 puslapių ir iš esmės yra viso verslo plano santrauka. Reziumė rašomas pabaigoje, jau parašius planą, kai yra visi reikalingi apskaičiavimai, duomenys ir išvados. Svarbu, kad ši plano dalis atspindėtų tai, kas gali patraukti potencialių investuotojų ar būsimąjį partnerį.

Apibendrinime keliais sakiniais turi būti atsakoma į klausimus:

 Kuo užsiima įmonė?

 Kokia dabartinė padėtis?

 Kuo prekiauja, ar gamina, ar teikia paslaugas?

 Kas vadovai, kokia jų patirtis?

 Kokia sumanymo esmė?

 Kiek tas sumanymas kainuos?

 Ar padarytos investicijos atsipirks?

 Kokią naudą projektas duos įmonei?

Reziumė turi sudominti, t.y. reikia išryškinti, kuo idėja išsiskiria, kuo ji patraukli, kokie pranašumai ir galima rizika. Taip pat trumpai turi būti apibūdinami įmonės rekvizitai: įmonės pavadinimas ir
kodas, registravimo data, veiklos pobūdis, adresas, telefonas, faksas, atsiskaitomoji sąskaita banke bei jo kodas.

4.2. Įmonės veiklos analizė

Šioje plano dalyje pateikiama:

 trumpa įmonės istorija, svarbiausi laimėjimai;

 glaustai išdėstomi steigimo tikslai ir aplinkybės;

 įmonės veiklos kryptys;

 šakos, kurioje veikia ar veiks įmonė, aprašymas;

 pradinio kapitalo formavimo šaltiniai;

 turimos technologijos, reikalingos žaliavos ir medžiagos;

 esama darbuotojų kvalifikacija;

 teisiniai aspektai (patentai, licencijos ir kt.);

Įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esamoji įmonės padėtis. Ši dalis labai aktuali jau veikiančioje įmonėje, kai svarbu tiksliai apibūdinti įmonės veiklą, istoriją, pranašumus ir perspektyvas. Gali būti pateikiami faktiški duomenys apie turimą technologinę įrangą, žmones, gaminamą produkciją ar paslaugas, įsigytas licencijas ir kt. Taip pat galima pateikti statistinius duomenis apie šaką, kurioje veikia įmonė. Šakos analizė padės nustatyti prognozes, reikalingas tolesniuose verslo plano rašymo etapuose.

4.3. Siūlomo projekto esmė

Šioje dalyje svarbu pristatyti sumanymą (projektą, idėją), jo teigiamas ir neigiamas savybes. Kai įmonė naujai kuriama ir jos veiklos analizės pateikti neįmanoma, tai reikia panaudoti visus duomenis apie vietą, terminus, technines sąlygas, planuojamus gaminti produktus, potencialius vartotojus ir pan., reikalingus idėjai įgyvendinti.

Pagrindiniai tyrimams atlikti reikalingi parametrai:

1. Būsima vieta (kur bus daroma?);

2. Reikalingi pajėgumai (kaip bus daroma?);

3. Pagrindiniai vartotojai (kam bus daroma?);

4. Gaminiai, asortimentas (kas bus daroma?).

Labai tinka atsakyti į tris klausimus:

 Ar žinai ką gaminti?

 Ar sugebėsi tai sukurti?

 Ar sugebėsi organizuoti šios prekės gamybą ir ją realizuoti?

Kitose verslo plano dalyse bus įrodoma, pagrindžiama viskas, kas parašyta šioje.

4.4. Marketingo planas

Marketingo planas – viena svarbiausių verslo plano dalių. Jį sudaro: rinkos analizė, marketingo rinkinys, pardavimų prognozė.

1 pav. Marketingo plano turinys

Šaltinis: . http://www.etkc.lt/?lan=LT&id=165 , 3, prisijungimo laikas: 2005.03.25.

Rinkos analizė – reikia atlikti rinkos tyrimus, įvertinti vartotojus ir konkurentus, produkcijos ar prekių poreikį ateityje. Tiriant vartotojus, aktuali rinkos segmentacija (skirstymas, skaidymas), kuri palengvina rinkos dalies pasirinkimą. Nesurinkus informacijos ir neįvertinus konkurentų, galima pralaimėti. Gali pasitaikyti, kad rinkos tyrimas ir analizė paneigs pačią idėją dar neatlikus apskaičiavimų.

Rašant marketingo planą, reikia išnagrinėti ir marketingo elementus: produktą, paskirstymą, rėmimą ir kainas. Remiantis tyrimais, prognozėmis, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo rinkinio elementus, galima numatyti pardavimų apimtis ir apskaičiuoti realizavimo įplaukas. Šiam tikslui rekomenduojama sudaryti lentelę, jos duomenų prireiks kitose verslo plano dalyse, o laikotarpio sumos perkeliamos į pelno (nuostolio) lenteles.

Realizavimo įplaukas galima apskaičiuoti optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai tikėtinu variantu. Tai leidžia sumažinti rizikos tikimybę. Pavyzdžiui, jei atsiras naujų varžovų, reikia sumažinti kainas ir pardavimų apimtis, kad būtų laimima konkurencinėje kovoje. Tada skaičiuojamas pesimistinis realizavimo įplaukų variantas. Optimistiniame variante galima tikėtis didesnės prekių paklausos, konkurentų bankroto, mokesčių sumažinimo ir kt. Patikimiausias – tarpinis variantas.

4.5. Gamybos planas

Gamybos plano tikslas – įrodyti, kad įmanoma pagaminti reikalingą kiekį ir reikiamos kokybės produkcijos. Ši plano dalis reikalinga, tik ketinant užsiimti gamybine veikla.

Reikia surinkti ir išanalizuoti informaciją apie gamybos procesą, jame atliekamas operacijas, mašinas ir įrengimus. Reikia sužinoti, kur juos galima įsigyti, kiek lėšų reikės jų aptarnavimui. Taip pat reikės duomenų apie naudojamas žaliavas ir medžiagas, jų kiekius, kainas, pristatymo sąlygas bei reikalingas atsargas. Pravers informacija apie pastatus, kuriuose vyks gamyba: ar jie atitinka sanitarinius – higieninius, priešgaisrinius ar kitokius reikalavimus; kokia dabartinė jų būklė, ar jie tinkami eksploatuoti (gal reikia rekonstrukcijos ar remonto).

Gamybos plane turi būti įvertinti reikalingi gamybiniai pajėgumai planuojamai produkcijai pagaminti. Kiek bus pagaminta ir kiek procentų pajėgumų bus panaudota – šie duomenys bus reikalingi apskaičiuojant gamybines sąnaudas bei visą žaliavų ir medžiagų poreikį. Priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio, apskaičiuojamos visos kintamosios išlaidos: žaliavoms ir medžiagoms, darbininkų darbo užmokesčiams, įrengimų nusidėvėjimas produkcijos metodu, elektros energijos poreikis ir kt.

Kai žinoma gamybos programa, nesunku suskaičiuoti, kiek reikia žaliavų ir medžiagų. Kainos gali būti žinomos, jei yra jų tiekimo sutartys. Informaciją apie kainas galima rasti prekių biržos biuleteniuose bei pas potencialius tiekėjus.

4.6. Organizacinis planas

Šioje verslo plano dalyje nusakoma: įmonės juridinė forma, nuo kurios priklausys vadovo atsakomybė, pelno dalybos, finansavimo šaltiniai. Galima
informuoti, kiek, kam ir kokių akcijų priklauso. Taip pat nurodoma, kokia įmonės organizacinė struktūra: kurie padaliniai yra įmonėje (marketingo, finansų, tiekimo ir kt. skyriai), kokie jų tarpusavio ryšiai, kokias funkcijas jie atlieka. Parodomos personalo funkcijos, patirtis, kvalifikacija, hierarchija, atlyginimai.

Analizuojant personalą, organizaciniame plane galima apibendrinti 3 pagrindinius momentus:

1. Įmonės veiklos pradžioje, kai sąnaudos turi būti kuo mažesnės, svarbu realus personalo poreikis. Jis gali būti nustatomas, atsižvelgiant į gamybos pajėgumus, naudotinas technologijas, gamybos programą, kvalifikacinius reikalavimus, įmonės organizacinę struktūrą, vietinę darbo jėgos pasiūlą ir kt.

2. Kaip bus parenkamas reikalingas personalas. Pritraukus gabius ir energingus žmones, nuo pat įmonės veiklos pradžios, galima tikėtis sėkmės.

3. Atlyginimai. Verslo plane gali būti svarbu pateikti ne tik informaciją apie darbo užmokesčio struktūrą, premijas, stimuliavimo planus, darbuotojų dalyvavimo pelne galimybes. Gali būti aktualu žinoti kaip vėliau keisis atlyginimai.

4.7. Finansinis planas

Tai svarbiausia verslo plano dalis, kurioje įrodoma, kad sumanymas geras. Visus finansinius rezultatus ir apskaičiavimus rekomenduojama pateikti lentelėse, lūžio (nenuostolingumo) tašką galima rasti grafiškai.

Finansinį planą sudaro:

1. Lėšų poreikis ir šaltiniai – duomenys pateikiami lentelėje, kurią sudaro dvi dalys: lėšų poreikis (projekto sąnaudos) ir finansavimo šaltiniai. Didžiąją dalį visų projekto sąnaudų sudaro lėšos ilgalaikiam turtui įsigyti. Kitą projekto sąnaudų dalį sudaro lėšos trumpalaikiam turtui įsigyti (būtina apskaičiuoti, kiek reikės žaliavų, medžiagų, atsargų ir kiek tai kainuos). Projekto sąnaudose dar įvertinamos statybos ir remonto darbų išlaidos. Kitoje lentelės pusėje įrašoma, iš kokių šaltinių bus finansuojamas sumanymas: tik iš nuosavų lėšų, iš skolintų, ar iš nuosavų ir skolintų.

2. Pelno (nuostolio) ataskaita. Kiekvienas verslininkas, realizuodamas savo sumanymą, tikisi, kad jo veikla bus sėkminga, ir jis gaus pelną. Bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš realizacinių (gautų pardavus produkciją) ir nerealizacinių (nuomos mokesčiai ir pan.) pajamų atėmus savikainą. Iš to atėmus veiklos sąnaudas (administracines ir pardavimų), gaunamas veiklos pelnas. Grynasis ataskaitinių metų pelnas – tai pelnas, atskaičius pelno mokesčius.

3. Balansas. Tai finansinės atskaitomybės dokumentas, parodantis tam tikros dienos įmonės finansinę padėtį. Jį sudaro 2 dalys: turtas, jo sudėtis ir paskirstymas; bei nuosavybė ir įsipareigojimai, pateikiama iš kokių šaltinių sudarytas turtas. Turtas visada lygus nuosavybei. Pirmaisiais įmonės veiklos metais dažniausiai pateikiami ketvirtiniai balansai, o vėlesniais metiniai.

Balanso turto pusę sudaro:

 Ilgalaikis turtas (materialus ir nematerialus), skolos kurios bus grąžintos po vienerių ir daugiau metų. Ilgalaikis turtas per kiekvieną laikotarpį mažės dėl nusidėvėjimo;

 Trumpalaikis turtas (sukauptos atsargos, grynieji pinigai banko sąskaitose ir kasoje, terminuoti indėliai ir per vienerius metus gautinos sumos);

 Ateinančio laikotarpio sąnaudos. Jos susidaro, kai įmonė jau išleido pinigus, tačiau į sąnaudas suma įtraukiama ne iš karto, o tik tada, kai tas daiktas bus panaudotas uždirbti pajamoms.

Balanso nuosavybės ir įsipareigojimų pusę sudaro:

 Kapitalas ir rezervai (įstatinis kapitalas, nepaskirstytas pelnas, pelno rezervai ir kt.);

 Finansavimas (valstybės dotacijos ir subsidijos);

 Atidėti mokesčiai;

 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

 Ateinančio laikotarpio pajamos (pinigai paimti, bet darbas dar nepadarytas).

4. Pinigų srautų ataskaita. Čia pateikiamas pinigų judėjimas, t.y. kiek pinigų įmonė gavo ir kiek išleido per tam tikrą laikotarpį, koks jų likutis laikotarpio pabaigoje. Ataskaitoje galima išskirti šiuos straipsnius: gauta pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, išleista pinigų iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.

Kai žinomos numatytos realizacinės įplaukos ir kapitalo investicijos per tam tikrą laikotarpį, grynųjų pinigų srautų prognozė išryškina lėšų trūkumą tam tikru laiko momentu ir parodo jų dydį.

5. Sąnaudų prognozė. Ji naudojama pelno apskaičiavimui, o svarbiausia – gaminio savikainai sužinoti. Visos sąnaudos skirstomos į gamybos, administracines ir pardavimų. Į pelno (nuostolio) ataskaitą administracinės ir pardavimų bus perkeliamos kaip veiklos sąnaudos.

6. Lūžio taškas – tai pardavimų apimties taškas, kuriame pajamos ir išlaidos lygios, nėra nei pelno, nei nuostolių. Ir investuotojui, ir vadovui įdomu bei svarbu žinoti, kada gautos pajamos padengs bendrąsias sąnaudas. Lūžio (nuostolingumo) tašką galima apskaičiuoti pagal formulę bei pateikti grafiškai.

4.8. Rizikos įvertinimas

Rizikos įvertinimas – būtina verslo plano dalis. Lietuvoje kasmet sukuriama daug įmonių, deja, dalis jų žlunga. Pagrindinė priežastis – blogai įvertintos įmonės plėtros perspektyvos ir rizika.

Kartais būna taip, kad pirma įkuriama įmonė, o vėliau svarstoma, ką ji darys. Pavyzdžiui, įmonė pradeda gamybą, neįvertinusi, ar jos produkciją pirks, o jei pirks
kiek. Rizika išauga, kai būsimasis verslininkas ima įgyvendinti „auksinę“ idėją, o vėliau pasirodo, kad sąnaudų poreikis daug didesnis už numatytą, o ir pati idėja ne tokia jau ir puiki.

Verslo plano ruošimas iš esmės padeda išvengti panašių situacijų, tačiau visai be rizikos verslo nebūna. Verslo rizikingumą stipriai padidina informacijos trūkumas, neišsami jos analizė ar nerealus įvertinimas.

Riziką galima suskirstyti į:

1. Gamybos riziką; pavyzdžiui, diegiant naują techniką, nepagaminama tiek, kirk reikia produkcijos. Gamybos rizika ypač didelė žemės ūkyje dėl natūralių derliaus svyravimų.

2. Rinkos riziką; kas bus jei atsiras naujų konkurentų, pabrangs žaliavos, neišsipildys pardavimų prognozės.

Šioje plano dalyje galima pateikti savo požiūrį į situaciją „o kas – jeigu“. Gera verslo aplinkos analizė, marketingo tyrimai, realūs finansiniai apskaičiavimai tik iš dalies įvertina riziką. Ją gali sumažinti pardavimų bei gamybos prognozė optimistiniu, pesimistiniu bei labiausiai tikėtinu variantu.

Rizikos įvertinimas turi parodyti, koks yra numatomas veiksmų planas pasikeitus situacijai. Reikia gerai apmastyti gal verta apdrausti žmones ir turtą, gal reikėtų sukaupti rizikos fondą.

5. Verslo plano nauda

Jau parašytas verslo planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą:

1. Verslininkui. Jau pati plano rašymo eiga leidžia ne tik įvertinti individualius verslininko sugebėjimus planuoti ir valdyti, kritiškai pažvelgti į būsimą veiklą iš įvairių pusių. Pats planavimas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai verslininkas:

 Neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;

 Nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano trūkumų;

 Paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone, neatlikęs tyrimų;

 Nesugeba įrodyti savo kompetencijos konkretaus verslo dalykuose;

 Nuolat atideda darbus vėlesniam laikui.

2. Investuotojams. Įvairių ekonominių, finansinių rodiklių, projekto atsipirkimo laiko bei kiti planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia mažinti investicijų rizikingumą. Skaitydamas verslo planą investuotojas gali matyti ar pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug optimistiškai žiūri į įmonės planuojamą pelningumą, neatsižvelgia į numatomą medžiagų ar energetinių dalių pabrangimą. O gal lėšų poreikis, tarkim technologinei įrangai įsigyti, yra padidintas, siekiant gauti kuo didesnę paskolą.

3. Tiekėjams. Verslo planas gali būti įrodymas, kad verslininkas atsiskaitys už visas žaliavas ir medžiagas. Tiekėjai patikimam klientui gali teikti įvairias nuolaidas, suteikti kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes žaliavas, čia verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.

4. Partneriams. Verslo planas sukelia susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą įmonės padėtį, būsimuosius veiklos tikslus ir perspektyvas. Partnerį, kaip ir investuotoją, domina verslo pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir kiti dokumentai.

5. Akcininkams. Dažnai įmonės vadovas (generalinis direktorius) nebūtinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar valdybą apie reorganizaciją, rezultatus, naujus sumanymus.

6. Tarptautinėms programoms. Šiuo atveju siekiama gauti lengvatinius kreditus arba paprasčiausiai naudojama reklamai.

7. Įmonės darbuotojams. Verslo planą ruošia pats savininkas ar profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės darbuotojai: lobistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo specialistai. Įmonės specialistai daug geriau žino veiklos specifiką, gali perduoti patyrimą ir sukauptas žinias. Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendro tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo, darbuotojai nesakys, kad tai administracijos ar konsultantų reikalas. Jie sakys, kad tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.

Išvados

Šiame darbe buvo aiškinamasi kas tai yra verslo planas, kokie jo tikslai, kokią informaciją reikia surinkti ir kokių rekomendacijų būtina laikytis, norint parengti verslo planą. Taip pat buvo nagrinėjamos verslo plano sudedamosios dalys bei jo teikiama nauda.

Apibendrinant šį darbą, galima teigti, kad:

1. Verslo planas – tai dokumentas, kuriame įvertinama įmonės išorinė ir vidaus būklė, numatoma būsima įmonės veikla, prognozuojami įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Jis padeda valdyti veiklą, siekiant gauti norimo rezultato, taip pat aiškiai ir argumentuotai pateikti idėjas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių pagalbos ar bendradarbiavimo siekiama.

2. Planuojant verslą, būtina nustatyti tikslus. Tikslai, dėl kurių rašomi verslo planai, gali būti labai įvairūs. Yra išskiriami išoriniai (siekiant gauti paskolas, partnerių paieškai ir t.t.) bei vidiniai tikslai (idėjos įvertinimui, prognozuojamų ir faktiškų rezultatų palyginimui, lėšų poreikio įvertinimui ir t.t.). Dažniausiai verslo planus verslininkai rengia ieškodami lėšų savo projektams įgyvendinti.

3. Verslo planui parengti reikia labai
įvairios informacijos. Kaupiama informacija apie: ekonominę, socialinę – kultūrinę aplinką, politinę – teisinę aplinką, ekologinę bei technologinę aplinką. Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei įmonės sąnaudas.

4. Rengiant verslo planą, būtina laikytis tam tikrų taisyklių: turi būti rašoma aiškiai, trumpai ir argumentuotai; nuo pradžios iki pabaigos turi būti naudojami skaičiai; plano apimtis, paprastai, būna apie 20 psl. ir t.t.

5. Verslo plano struktūra ir sudėtingumas priklauso nuo: įmonės dydžio, juridinio statuso, veiklos pobūdžio, ar tai naujai kuriama įmonė, ar jau veikianti, bei nuo verslo plano tikslų. Verslo plano sudedamosios dalys yra šios: reziumė (jame trumpai apibūdinamos visos plano dalys), verslo aprašymas (pateikiama įmonės istorija, steigimo tikslai, veiklos kryptys, pradinio kapitalo formavimo šaltiniai ir t.t.), siūlomo projekto esmė (svarbu pristatyti sumanymą, jo teigiamas ir neigiamas savybes), marketingo planas (viena svarbiausių verslo plano dalių. Jame nagrinėjama rinka, produktas (paslauga), kainos ir kainodara, realizavimas bei reklama), gamybos planas (jo tikslas – įrodyti, kad įmanoma pagaminti reikalingą kiekį ir reikiamos kokybės produkcijos. Reikalinga tik ketinant užsiimti gamybine veikla), organizacinis planas (nustatoma įmonės juridinė forma, nurodoma įmonės organizacinė struktūra, personalo funkcijos, patirtis, kvalifikacija, hierarchija bei atlyginimai), finansinis planas (čia įrodoma, kad sumanymas yra geras. Pateikiami finansiniai rezultatai, visi apskaičiavimai surašyti lentelėse), rizikos įvertinimas.

6. Jau parašytas verslo planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą: pačiam verslininkui, investuotojams, tiekėjams, partneriams, akcininkams, tarptautinėms programoms bei įmonės darbuotojams.

Literatūra

1. Martinkus, B., Žilinskas, V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 1997, p. 643 – 681.

2. Pelanienė , N. Firmos verslo planas. – Vilnius: Lietuvos Informacijos Institutas, 1997, p. 4 – 36.

Kiti šaltiniai

3. http://www.etkc.lt/?lan=LT&id=165; prisijungimo laikas: 2005.03.25.

4. http://www.matininkai.lt/paslaugos/konsultacijos; prisijungimo laikas: 2005.03.15.

5. http://www.ipk.lt/index.php?s_id=4&type=f&lang=lt; prisijungimo laikas: 2005.03.21.

Turinys

Iliustracija…………………………………………………………………………………………………………………………..10

Įvadas 3

1. Verslo plano tikslai 4

2. Informacija verslo planui 5

3. Verslo plano rengimo tvarka 6

4. Verslo plano struktūra 8

4.1. Reziumė (santrauka) 8

4.2. Įmonės veiklos analizė 9

4.3. Siūlomo projekto esmė 9

4.4. Marketingo planas 10

4.5. Gamybos planas 11

4.6. Organizacinis planas 11

4.7. Finansinis planas 12

4.8. Rizikos įvertinimas 13

5. Verslo plano nauda 15

Išvados 16

Literatūra 17

Įvadas

Prieš kelerius metus į Lietuvą atėjusi verslo plano sąvoka turėjo daugiau teorinę reikšmę, tačiau vėliau verslo partneriai ir bankai ėmė plano reikalauti. Šiuo metu verslo planas yra svarbus daugeliui įmonių, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, rūšies ar dydžio, įgyvendinant vieną ar kitą sumanymą. Norint pradėti kokią nors gamybą – gaminti naują gaminį, diegti naują technologiją ar ką nors kitą, – būtina parengti verslo planą. Jo užduotis nėra vien tik aptarti veiklos detales, ji kartu privalo vesti į svarbiausią tikslą – pelną.

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame pateikiama verslo sumanymo esmė, naujo verslo esamoji padėtis, numatomi įvairūs poreikiai bei laukiami rezultatai.

Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, yra rašomas, vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano, tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.

Darbo tikslas: išsiaiškinti kas tai yra verslo planas ir kaip jį reikia parengti.

Darbe naudojamas teorinis analitinis specialiosios literatūros metodas, interneto tinklapio duomenų analizė.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti verslo plano tikslus.

2. Išsiaiškinti, kokią informaciją reikia gauti, norint parengti verslo planą ir kokie yra verslo plano ruošimo reikalavimai.

3. Išnagrinėti verslo plano struktūrą.

4. Išanalizuoti verslo plano teikiamą naudą.

1. Verslo plano tikslai

Tikslų nustatymas – vienas svarbiausių verslo planavimo procesų etapų. Tikslai, dėl kurių rašomas verslo planas gali būti labai įvairūs. Jie turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4262 žodžiai iš 8501 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.