Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose
5 (100%) 1 vote

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose



SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO

PLĖTRA REGIONUOSE

2004

TURINYS

ĮVADAS

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS

3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė

3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA

3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS

3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA

3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE

3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA

3.6.1 EKSPORTAS

3.6.2. IMPORTAS

4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Regioninės politikos pagrindinis tikslas yra skatinti tolygią

ekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus skirtinguose šalies

regionuose. Vienas svarbiausių instrumentų, pripažįstamų tiek mokslininkų,

tiek politikų, užtikrinančių efektyvią ekonomikos plėtrą, yra stiprus

smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorius.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse sukuriama daugiausiai naujų

darbo vietų, užtikrinančių ekonomikos stabilų augimą. Mažos ir vidutinės

įmonės (MVĮ) pasižymi lanksčiu naujovių diegimu ir kūrimu bei aukštų

technologijų verslų įsisavinimu. Taigi, SVV tampa regioninės politikos

pagrindu.

Smulkaus ir vidutinio verslo, kaip pagrindinės privačios

iniciatyvos išraiškos formos, reikšmė Lietuvos ekonomikai nuosekliai

auga.

99,4% visų Lietuvos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės,

kurios yra įdarbinusios 64,8% visų šalies dirbančiųjų

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI

Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos

Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC),

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją,

kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV

subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, jiems

teikiamos valstybės pagalbos formos ir kitos šiam verslui svarbios

nuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31

d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų

samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas,

kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių

priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės

įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms

bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems

rizikos kapitalą į SVV.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS

Rinkos sąlygomis yra labai svarbi valstybės parama smulkiam ir

vidutiniam verslui. Palankiai verslo aplinkai formuoti rengiamos ir

įgyvendinamos valstybinės SVV rėmimo sistemos. Nuo šių sistemų efektyvumo

priklauso nacionalinio verslo plėtojimas, naujų darbo vietų kūrimas ir

žmonių gyvenimo lygio augimas.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

teikimas:

1. Pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros programas.

2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir

įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei

piniginių fondų lėšų.

3. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros

programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas

mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios

valstybės pagalbos formos:

1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų

lengvatos.

2. Finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar

visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos

kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų

(steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės

sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo

vietoms kurti.

3. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų

konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos

lengvatinėmis sąlygomis.

4. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių

parkų steigimas
ir jų teikiamos paslaugos*.

* Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių

savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems

ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei

verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.),

tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir

mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis

finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

Verslo inkubatorių įregistravimo datos, darbuotojų skaičius,

inkubuojamų įmonių bei sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus kitimo

tendencijos pateiktos pirmoje lentelėje.

1

lentelė

|Verslo inkubatoriaus pavadinimas |

|Įregistravimo data |

|Verslo inkubatoriaus darbuotojų skaičius |

|Inkubuojamų |

|įmonių skaičius veiklos  pradžioje |

|Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo jų įregistravimo iki 2004 m. |

|sausio 1 d. |

|Sukurta naujų darbo vietų nuo įregistravimo iki 2004 m. sausio 1 d. |

| |

|KTU regioninis VI |

|1998 06 11 |

|17 |

|6 |

|76 |

|283 |

| |

|Telšių apskrities VI |

|1998 11 09 |

|4 |

|10 |

|32 |

|319 |

| |

|Vilnijos VI |

|1998 12 13 |

|5 |

|5 |

|38 |

|100 |

| |

|Alytaus VI |

|1998 12 13 |

|5 |

|4 |

|22 |

|118 |

| |

|Šiaulių VI |

|1999 01 08 |

|5 |

|4 |

|46 |

|400 |

| |

|Kazlų Rūdos VI |

|2000 08 03 |

|5 |

|0 |

|26 |

|123 |

| |

|Iš viso |

| |

|41 |

|29 |

|240
|

|1343 |

| |

| |

| |

| |

| |

2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo

inkubatorius šalyje – Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius.

Antroje lentelėje pateikiame verslo

inkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių 2004 m. liepos 1 d., į

inkubatorius priimtų ir juos palikusių įmonių skaičių bei inkubuojamose

įmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per 2004 m. I pusmetį

2

lentelė

|Verslo inkubatoriaus |

|pavadinimas |

|Bendras |

|inkubuojamų |

|įmonių skaičius |

|2004 m. liepos 1 d. |

|Į inkubatorių |

|priimta naujų įmonių |

|per 2004 m. |

|I pusmetį |

|Inkubatorių |

|palikusių įmonių |

|skaičius |

|per 2004 m. I pusmetį |

|Inkubuojamose |

|įmonėse sukurta |

|naujų darbo vietų |

|per 2004 m. I pusmetį |

| |

|Alytaus VI |

|13 |

|2 |

|3 |

|18 |

| |

|Ignalinos AE regiono VI |

|14 |

|15 |

|2 |

|22 |

| |

|KTU regioninis VI |

|56 |

|17 |

|1 |

|10 |

| |

|Kazlų Rūdos VI |

|10 |

|3 |

|3 |

|11 |

| |

|Šiaulių VI |

|33 |

|6 |

|3 |

|91 |

| |

|Telšių apskrities VI |

|19 |

|9 |

|14
|

|12 |

| |

|Vilnijos VI |

|25 |

|13 |

|10 |

|11 |

| |

|Iš viso |

|170 |

|65 |

|36 |

|175 |

| |

| |

| |

Verslo informacijos centras – tai vienos ar

kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos

teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia verslo

informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos

renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės

steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,

buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).

Lietuvoje šiuo metu verslo informacijos centrai veikia: Vilniuje,

Kaune, Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kaišiadorys,

Lazdijuose, Pakruojyje, Raseiniuose, Skuode, Šakiuose, Šilutėje;

Švenčionėliuose, Tauragėje, Zarasuose, Jonavoje, Kelmėje, Kupiškyje,

Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Rokiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose,

Šalčininkuose, Šiauliuose, Druskininkuose, Molėtuose, Joniškyje, Šilalėje,

Širvintuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Radviliškyje,

Kretingoje. 20  iš jų  veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, 13 centrų

buvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.

Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Verslininkai

noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų

veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos

pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.  

Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikia

nemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginius

gali būti imamas mokestis.

Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugų

taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,

spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šios

paslaugos yra mokamos.

Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje kol kas

labai menka. Vilniaus mokslinis technologinis parkas, jungia 35 smulkias ir

vidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinką

inovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymo

konsultacijas ir pan.

LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis – kelti kaimo kultūros

lygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas,

tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti

kaimo verslų plėtojimą.

Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būti

žymiai didesnė. Problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojant

technologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo iki

aukštų technologijų vystymo ir jų diegimo.

5. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos

kitos pagalbos formos.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

apribojimai:

1. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

formos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

1.1. valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms;

1.2. įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau

kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;

1.3. įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš

valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių

finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais,

kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti

ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės

neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

2. Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

teikiama
nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės

įstatymo nustatytų apribojimų.

3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė

3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių

rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriaus

ekonominės veiklos rezultatyvumą.

BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per

ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklos

rezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos

pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį

vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšių

bendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis,

pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.

1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis,

sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % [pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

* – ekonometrinis įvertis

2003 m. MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė

99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% viso

šalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvo

tolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.

MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui,

2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.

2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,

tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

2 paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m.

didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas,

pagerėjusi mažų ir vidutinių įmonių vadyba.

Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ,

pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslas

vystomas netolygiai.

3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,

tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienam

gyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse.

Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, o

Utenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurto

BVP vienam gyventojui.

Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos

bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė,

skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjo

nuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.).

4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt [pic]

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m.,

bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje,

elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.

5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

2000–2002 m., mlrd. Lt

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Palyginę 4 ir 5 paveikslus matome, kad MVĮ sukurtos

bendrosios pridėtinės vertės dinamika 2000–2002 m. atitiko visų šalies

įmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės kitimo tendencijas.

Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosios

pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos

rūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios pridėtinės

vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų MVĮ.

6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės

pasiskirstymą pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiai

pastebime, jog didžiausią MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė

uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir akcinės bendrovės (AB) –

78,1%. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuo

kuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visos

MVĮ sukurtos bendrosios
pridėtinės vertės. Kitų teisinių formų įmonių

vaidmuo buvo mažai reikšmingas.

7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA

2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1

km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis

bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė

99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame

veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m.

pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančių

įmonių skaičiaus.

Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome,

kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mikroįmonių dalis, auga

mažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris.

9 pav. Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės

veiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet

nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė

konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to,

prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visų

Lietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančių

prekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybos

sektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visų

prekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%.  Mažoms regionuose

veikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunku

konkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiais

mažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmonių

dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarp

visų MVĮ.

Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m.,

paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir

sudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914

paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje

2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ –

atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-

2003 m. didelės įtakos turėjo viešbučių statybos bumas. Dėl

šių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečių

skaičius, augo konkurencija.

2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai)

augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pramonės MVĮ

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2397 žodžiai iš 7962 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.