Faktoringas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Faktoringas 4

1.1 Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą 5

1.2 Faktoringo samprata 6

1.2.1 Lietuvoje naudojamos faktoringo rūšys 7

1.2.2 Faktoringo sąlygos ir terminai 8

1.2.3 Faktoringo įkainiai 8

1.2.4 Pagrindiniai faktoringo privalumai 9

1.2.5 Lizingas, Faktoringas, Forfeitingas 9

2. Faktoringas ir jo sąlygos bankuose 11

2.1 AB VILNIAUS BANKAS 11

2.2 AB PAREX BANKAS 11

2.3 AB ŪKIO BANKAS 13

3. Faktoringo operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje 16

Išvados 22

Naudota literatūra: 23

ĮVADAS

Daugelyje įmonių, teikiančių paslaugas ar parduodančių prekes, dėl vėluojančių atsiskaityti ir nemokių pirkėjų yra įšaldomos apyvartinės lėšos, susidaro beviltiškų skolų sąnaudos, pablogėja ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatai. Pirkėjų nemokumas – tai kaina, kurią įmonės moka, norėdamos išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Todėl nenuostabu, kad šiai problemai spręsti skiriama nemažai pastangų: įmonės kontroliuoja skolų grąžinimą, apsidraudžia nuo galimo pirkėjų nemokumo, reikalauja, kad klientai iš anksto sumokėtų už teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes, ir kartu mažina savo konkurencingumą. (Nr. 2, 22 psl.)

Daugiau kaip prieš penkis metus Lietuvoje pradėta teikti daugeliui įmonių nauja paslauga – faktoringas. Jis leidžia operatyviai spręsti apyvartinių lėšų klausimą ir padeda sumažinti riziką, susijusią su galimu pirkėjų nemokumu.

Šio darbo tikslas:

• Apžvelgti ir įvertinti pasaulyje plačiai paplitusią ir efektyvią verslo kreditavimo rūšį – faktoringą.

• Pateikti faktoringo operacijas finansinėje apskaitoje.

1. Faktoringas

Faktoringas – nauja finansinių paslaugų rūšis, taikoma pirmiausia smulkioms ir vidutinėms firmoms finansuoti. Faktoringo paslaugas teikia specialios firmos faktoriai, kurios yra bankų dukterinės firmos arba glaudžiai su jais bendradarbiaujančios. Faktoringo principas toks: faktoringo firma perima iš savo klientų reikalavimus jų prekių pirkėjams ir per 2-3 dienas sumoka avansą, kurio dydis nuo 70 iki 90% visos reikalaujamos lėšų sumos, likusius 10-30% lėšų faktoringo firmos klientas atgauna tik po to, kai pirkėjai (skolininkai) sumoka už prekes. Tokia kredito paslaugų rūšis didina turto likvidumą, kuris savo ruožtu sudaro prielaidas verslui greitai augti ir didinti įmonių finansines galimybes. Spartėjant prekių apyvartumui, akumuliuojamos laisvos lėšos, laiku apmokamos tiekėjų sąskaitos bei atliekami kiti privalomi mokėjimai ir įmonė gali apmokėti skolas klientams tuo pačiu laiku, kaip ir jos konkurentai. Tokia įmonė ateityje gali tikėtis mokėjimo nuolaidų, nes sumažėja tiekėjų ir kreditorių rizika, susijusi su klientų mokumu.

Nuolaida už skubų sąskaitų apmokėjimą (per 5-10 dienų) daugelyje Europos šalių sudaro 3%. Jeigu kasmet perkame prekių už 1 milijoną litų, lengva paskaičiuoti, kad ši nuolaida sudarys 30 tūkstančių litų. Todėl įmonėms naudinga naudotis diskontas.(Nr. 1, 132 psl.)

Faktorinių firmų (bankų) veikla gana efektyvi, nes dauguma įmonių, nenorėdamos patekti į nemokių įmonių sąrašus, stengiasi laiku apmokėti gautas sąskaitas. Jei bankas pateikia informaciją, kad įmonė pavėluotai apmoka sąskaitas, jai bus sudėtinga sudaryti finansiškai rizikingus sandorius. Faktorinės firmos kaip mokėjimo garantiją pasirengusios teikti savo klientams papildomas paslaugas pirkdamos jų mokėjimo reikalavimus kitiems ūkio subjektams. (Nr. 1, 132 psl.)

Eksporto srityje faktoringo firmos pasirengusios savo klientams teikti papildomas paslaugas: vadinamąjį tylųjį (arba paslėptąjį) ir atvirąjį faktoringą.

Kai yra tylusis (paslėptasis) faktoringas, klientas su savo banku faktoriumi sudaro sutartį ir reguliariai informuoja banką apie sudarytus sandorius, persiunčia visų prekių eksporto sąskaitų kopijas. Eksporto klientas apie tai nežino. Faktorinis bankas sumoka savo klientui 80% sąskaitoje nurodomos sumos. Kai eksportuotojas gauna iš savo kliento pinigus pagal sąskaitą, tik tada jis atsiskaito su banku faktoriumi. Jei pirkėjas (eksportuotojo klientas) negali laiku apmokėti sąskaitos (per 60 dienų), eksportuotojas informuoja faktorinį banką, kuris imasi visų reikiamų priemonių (gali pateikti pirkėjui net ieškinį). (Nr. 1, 132 psl.)

Visos Europos faktorinės firmos yra tarptautinės organizacijos „International factor group“ narės, ir kitoje šalyje per šios organizacijos narius jos gali taikyti teisines sankcijas pirkėjams. Jei užsienio pirkėjas negali apmokėti sąskaitų per 90 dienų, faktorinis bankas jas apmoka ir imasi priemonių atgauti pinigus iš pirkėjo. (Nr. 1, 133 psl.)

Ši sistema eksportui suteikia 100% garantiją, kad apmokėta pagal sąskaitas, jam nebereikia rinkti informacijos apie pirkėjo finansinę būklę, nes tai padaro faktorinės firmos. Tyliojo faktoringo kaina priklauso nuo apyvartos dydžio ir pirkėjų mokumo. Jo dydis būna nuo 0,5 iki 1% sąskaitos sumos pridedant rinkos kredito tarifą eksporto sandoriams, nes faktorinis bankas išmoka pinigus anksčiau, negu pirkėjas apmoka sąskaitas. (Nr. 1, 133 psl.)

Antroji faktoringo sistema skiriasi nuo pirmosios, nes čia eksportuotojas privalo savo sąskaitose
nurodyti, kad jo mokėjimo reikalavimai perduoti pirkėjo šalies faktoringo firmai. Faktorinis bankas garantuoja, kad jo klientas gaus 100% sąskaitos sumos su sąlyga, kad taip tarp jų suderinta. Gavęs sąskaitų kopijas, faktorinis bankas apmoka klientui 80% visos apmokėjimo sumos.

Taigi faktoringo firmos yra aktyvios finansų rinkos dalyvės, kurios perima įmonių klienčių debitorinius finansinius įsiskolinimus ir iš karto apmoka joms 70 – 90 % įsiskolinimų sumos, ir tik po to, kai atgaunami visi pinigai iš įmonių pirkėjų (debitorių), grąžinama nesumokėta dalis, už paslaugas imant mokestį, kurio dydis 3-5% visos sandorio sumos. (Nr. 1, 133 psl.)

1.1 Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą

Faktoringas yra populiari prekybos ir apyvartinių lėšų finansavimo paslauga, teikiama įmonėms, kurios susiduria su prekybai ir gamybai plėsti skirtų lėšų stygiumi. Tai ypač aktualu sparčiai augančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms(MVĮ). Remiantis Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, 2003 m. buvo sudaryta 1041 faktoringo sutartis, kurių vertė 431,9 mln. Lt. Didžiausią faktoringo rinkos dalį pagal faktoringo apyvartą 2003 m. buvo užėmusi UAB “Hanza Lizingas” (50,87 proc.) bei AB “Vilniaus bankas” (44,15 proc.).

Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą 2003 12 31 d., proc.Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija

Faktoringo apyvarta 2003 m., lyginant su 2002 m., išaugo 58 proc. ir sudarė 2,671 mlrd. Lt.

1.2 Faktoringo samprata

Faktoringas – piniginio reikalavimo (toliau – reikalavimas), atsiradusio pardavus prekes ar paslaugas (toliau – prekes), perleidimas faktoringo įmonei už pinigus. Faktoringo įmonė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžia reikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvoje faktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės. Faktoringas (skolos perleidimas) – tai finansinių paslaugų visuma, kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas ir kliento piniginių reikalavimų perleidimas bankui pagal kliento pirkėjams (paslaugų gavėjams) pateiktas sąskaitas-faktūras. Faktoringas – vis labiau populiarėjanti pasaulyje finansinė paslauga. Faktoringo apyvarta pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja, nes faktoringas:

• suteikia galimybę neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų finansuoti prekybą;

• užtikrina nuolatinius pinigų srautus ir supaprastina pinigų srautų planavimą;

• sumažina skolų administravimo sąnaudas;

• leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.

Faktoringą sudaro:

• prekybos finansavimas (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos);

• kliento sąskaitų-faktūrų ir pirkėjų skolų administravimas;

• kliento pirkėjų kredito rizikos vertinimas ir mažinimas.

Faktoringo procese dalyvauja trys šalys (toliau – faktoringo proceso dalyviai). Viena šalis – tai prekes parduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečia šalis – faktoringo įmonė. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras (toliau – sąskaitas faktūras) ir avansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą, atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet, kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo-pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais.Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu, pabrėžia tai, kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Be to, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžia sukruti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė pati atsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimo teisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.903 straipsnyje nustatyta, kad „faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą“.

Pagal Civilinio kodekso 6.904 straipsnio nuostatas „finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą“. Todėl įmonė, su finansuotoju sudarydama skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartį, turi įsitikinti, ar finansuotojas turi teisę vykdyti faktoringo veiklą. Jei finansuotojas nėra bankas, įmonė turėtų kreiptis į finansuotoją su prašymu pateikti teisę vykdyti faktoringo veiklą įrodančius dokumentus.

Faktoringas yra paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo)
faktoringo įmonei. (Nr. 3, 24-26 psl.)

Faktoringas apima:

• prekybos finansavimą;

• kliento sąskaitų faktūrų ir gautinų sumų administravimą;

• pirkėjo mokumo rizikos vertinimą ir mažinimą.

Pagrindinės faktoringo funkcijos yra:

• finansavimas perduodant reikalavimo teisę;

• klientų gautinų sumų apskaita, administravimas ir kontrolė;

• kredito rizikos įvertinimas;

• inkasavimas;

• prekinio kredito rizikos prisiėmimas;

• konsultavimas;

• kitos funkcijos, susijusios su prekyba.

1.2.1 Lietuvoje naudojamos faktoringo rūšys

1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas:

• vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą;

• tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys:

• prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju;

• prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies importuotoju;

• prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone;

• prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringo įmone.

Lietuvos eksportuotojas savo reikalavimus per Lietuvos faktoringo įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei. Lietuvos faktoringo įmonė avansu perveda Lietuvos eksportuotojui tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Užsienio šalies faktoringo įmonė vykdo reikalavimus savo valstybėje pagal Lietuvos eksportuotojo ir užsienio šalies importuotojo tarpusavio pirkimo-pardavimo sutartį. Užsienio šalies importuotojas nustatytu laiku moka įmokas savo šalies faktoringo įmonei, kuri gautus pinigus perveda Lietuvos faktoringo įmonei. Kai užsienio šalies importuotojas visą pinigų sumą už prekes per savo šalies faktoringo įmonę perveda Lietuvos faktoringo įmonei, pastarasis sumoka Lietuvos eksportuotojui po avanso likusią sumą.

2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas:

• esant atvirajam faktoringui, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei;

• esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringui, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.