Monių ir įstaigų kreditiniai santykiai su bankais
5 (100%) 1 vote

Monių ir įstaigų kreditiniai santykiai su bankais

TURINYSTURINYS 2

ĮVADAS 3

1. LITERATŪROS APŽVALGA 4

2. ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS 6

2.1. Bendra kreditavimo ir kreditinių santykių samprata 6

2.2. Pagrindinės bankinio kredito formos 8

2.3. Kredito funkcijos 14

2.4. Kredito grąžinimo tvarka 15

2.5. Paskolos išdavimo, grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolė 17

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21

Literatūra 22

ĮVADAS

Temos pasirinkimą lėmė noras sužinoti visus kreditinių santykių, tarp

bankų ir įmonių, niuansus, nustatyti, kokie yra geriausi įmonės finansavimo

būdai.

Įmonių kreditinių santykių su bankais tema yra labai aktuali. Ypač

šiais laikais, kai auganti šalies ekonomika, vykstantys privatizacijos ir

Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo procesai, sumažėjusios

palūkanų normos, augantys ūkio subjektų lūkesčiai, susiję su naryste

Europos Sąjungoje, bei kiti veiksniai, kasmet vis labiau skatina paskolų

portfelio augimą.

Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalies

laisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintas

lėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga

Kuo labiau mes tobulinsime šiuos santykius, kuo labiau bankai ir

įmonės bendradarbiaus tarpusavyje, tuo daugiau naudos jie gaus vienas iš

kito. Didelę bankų pelno dalį sudaro pajamos už palūkanas bei paskolų

administravimą. Įmonei kreditai taip pat yra gyvybiškai svarbūs. Kai

kuriose įmonėse vyrauja gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu,

kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija, kol

produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti

gamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ir

cirkuliacijos procesui užtikrinti. Kredito būtinumą lemia prekių ir

paslaugų gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų,

kaip mokėjimo priemonės, veikimas.

Mano kursinio darbo objektas – įmonių ir įstaigų kreditiniai

santykiai su bankais.

Kursinio darbo tikslas – trumpai apžvelgti kreditinius santykius tarp

įmonių ir bankų, nustatyti geriausius finansavimo būdus, konkrečiais

atvejais surasti alternatyvą pasenusiam metodui.Atliekant darbą naudojausi ekonomikos, finansų, buhalterinės

apskaitos ir kitų mokslo sričių žiniomis bei metodikomis ir praktiniais

duomenimis.Darbo rašymo metodika – Lietuvos Respublikos įstatymų, teisinių aktų

analizė, literatūros nagrinėjimas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Šiai temai surinkti medžiagą nebuvo lengva. Kadangi vienas iš mano

darbo tikslų buvo – kreditinių santykių tobulinimas, ši užduotis liko

praktiškai neįgyvendinta. Priežastis, dėl ko taip įvyko – mokslinių

straipsnių šia tema trūkumas, o tiksliau – nebuvimas. Darbe tiesiog

išdėsčiau per daugelį metų susiformavusius kreditinius santykius,

naujausias kreditavimo formas, kurių geriausią pasirinkimą ir laikiau

kreditinių santykių tobulinimu.

Rašydamas šį darbą naudojau tik tą medžiagą, kuri mano nuomone buvo

išsamiausia ir geriausiai atspindėjo pasirinktą temą.

Teorinės darbo dalies pagrindimui daugiausia buvo remtasi šių autorių

darbais: E. Buškevičiūtės, I. Mačerinskienės, V. Aleknevičienės, A.V.

Rutkausko, V. Bagdono, L. Juozaitienės.

E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė savo knygoje „Finansų analizė“

aptaria kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai procentai, taikomi

finansinių-kreditinių santykių praktikoje. Taip pat joje aptariama kaip

įvertinti efektyvią palūkanų normą ir kam ji gali būti naudinga, bei

supažindina skaitytojus su kredito grąžinimo alternatyvinių planų

sudarymu taikant lengvatines sąlygas. Svarbiausia informacija, kurią

pritaikiau savo kursiniame darbe – informacija apie forfeitingo operaciją.

Šioje knygoje forfeitingo operacija aprašoma labai išsamiai. Pateikiama

forfeitingo schema bei skaičiavimo pavyzdžiai.

A.V. Rutkausko knygoje „Finansų valdymas“ aptariamos trumpalaikio

finansavimo formos, tarp jų ir faktoringas bei sąskaitų diskontavimas.

Autorius teigia, kad šiomis kreditavimo formomis nereikia pernelyg

susižavėti, nes naudojimasis tiek sąskaitų diskontavimu, tiek faktoringu

pastaraisiais metais gerokai išaugo ir gali būti labai patrauklus firmoms,

ypač mažoms, finansavimo lankstumui bei tiriant kreditus šios priemonės

gali stabdyti bendrą galimybę didinti kredito perviršio finansavimą,

kadangi bankas, negalėdamas prisiimti atsakomybės už kintančius

debitorinius įsiskolinimus, praranda tolesnį bendradarbiavimą su įmone.

Kitoje knygoje „Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai“ A.V.

Rutkauskas apžvelgia Sudėtinių palūkanų funkcijų sistemą, bei kai kuriuos

kreditų gražinimų būdus.

V. Aleknevičienė knygoje „Finansai ir kreditas“ plačiausiai apžvelgia

visą kredito sistemą, kuri susideda iš informacijos apie teorinius
kredito

pagrindus bei Lietuvos kredito įstaigas ir jų veiklą. Informacija pateikta

knygoje aktuali ne tik kredito gavėjams, bet ir kreditoriams, kadangi

knygoje galima susipažinti su kredito apdraudimo priemonėmis pvz.:

hipoteka, garantija, laidavimu, draudimu. Vienas įdomiausių bei svariausių

skyrių knygoje yra apie palūkanas ir kredito kainą. Knygoje ji teigia, kad

palūkanas dauguma autorių įvardija kaip pinigų skolinimo kainą arba mokestį

už sutikimą atidėti vartojimą. V. Aleknevičienė teigia, kad palūkanos ne

visuomet rodo pinigų skolinimo kainą. Dažnai jos yra pagrindinis kredito

kainos elementas. Palūkanų norma – pinigų skolinimo kaina, išreikšta

metinių palūkanų ir pradinės skolos santykiu procentais.

Palūkanų norma, už kurią galima pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą,

priklauso nuo įvairių veiksnių. Juos galima suskirstyti į makroekonominius

ir kredito sutarties sąlygų.

V. Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas įvertinimas ir

kreditavimas“ labai naudinga norint smulkiai sužinoti lizingo rūšis, kokios

iš jų paplitę labiausiai, kurios kainuoja daugiausiai ir t.t.

„NORD/LB Lietuva“ banko internetiniame puslapyje pateikiama

informacija apie įvairius kreditus fiziniams bei juridiniams asmenims.

Rašant šį darbą, pasinaudojau banko puslapyje pateikta informacija apie

prievolių įvykdymo užtikrinimą, t.y. kokias garantijas reikia suteikti

bankui, gaunant paskolą.

E. Bubnio knygoje „Įmonės finansų valdymas“ pateikiama įvairesnė

informacija apie kai kurias kredito rūšis, pvz.: paprastųjų palūkanų

paskola su kompensaciniu balansu, diskontuotų palūkanų paskola su

kompensaciniu balansu ir kt.

L. Juozaitienės knygoje „Įmonės finansai. Analizė ir valdymas“ radau

šiai temai labai aktualios medžiagos. Darbe rėmiausi šios autorės kredito

funkcijų apibrėžimu bei informacija apie kai kurias bankinio kredito

formas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas šiame darbe buvo naudojamas,

norint tiksliai apibrėžti kredito ir paskolos sąvokas.

2. ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ KREDITINIAI SANTYKIAI SU BANKAIS

2.1. Bendra kreditavimo ir kreditinių santykių samprataKreditinių santykių prielaidos susiformavo dar pirmykštėje

bendruomenėje jos nariams persiskirstant pagal turtinius požymius.

Piniginių santykių bei vertės plėtra sudarė galimybę plėtotis ir

kreditiniams santykiams.

Kreditas (lot. k. – creditum reiškia paskolą, skolą) reiškia komercinį

pasitikėjimą ir prekių arba pinigų skolinimą už palūkanas.

Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalies

laisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintas

lėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga. Laikinas laisvų lėšų kaupimas,

jų savanoriškas paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybę lanksčiau ir

ekonomiškai tikslingiau naudoti krašto piniginius išteklius. Priešingu

atveju reikėtų gaišti laiką būtinam nuosavų lėšų kaupimui, todėl labai

sulėtėtų lėšų bei kapitalo apyvarta. Kad galėtų kreditą ir palūkanas

grąžinti laiku, jo naudotojas skolintus išteklius turi vartoti labai

efektyviai, t.y. gauti didesnę vertę už pradinę paskolintą vertę.

Atskirų ūkio subjektų kapitalo apyvartos greitis yra nevienodas. Tai

viena priežasčių, kodėl vieni subjektai laikinai sukaupia laisvas pinigines

lėšas, o kitiems jų trūksta. Tada vienoje pusėje yra kredito būtinumas bei

ekonominis tikslingumas skolintis pinigus, o kitoje – galimybė ir

suinteresuotumas teikti kreditą. Praktikoje fizinių ir juridinių asmenų

kreditavimas yra paplitęs, nes vieniems asmenims tai gali padėti išspręsti

laikino poreikio vienkartinėms išlaidoms problemą ir iš efektyvaus lėšų

manevro gauti finansinės naudos, o lėšų savininkai taip pat gali tikėtis

sau naudos.

Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (paskolos

davėjas, skolintojas) ir skolininkas (paskolos ėmėjas), ir kiekvienas jų

turi savus ekonominius interesus. Skolintojas pateikia skolininkui

kreditinio sandorio objektą – kreditą, nustatydamas jo grąžinimo terminą ir

paslaugos apmokėjimo sąlygas, vadinasi, likdamas sandorio objekto

savininku. Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryje

egzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinimas,

procentų neapmokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas.

Vadinasi, norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas

turi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos

efektyvumą. [1, p. 130]

Paskolos (skola yra paskolos sinonimas) sąvokos taikymas labiau

susijęs su ūkine komercine veikla, tiksliau apibrėžtas ir struktūrizuotas.

Skolos terminas taikytinas tarp fizinių asmenų, gali būti plačiau taikomas

ir ne tik kaip piniginė skola, mažiau apibrėžtas ir rečiau taikomas tarp

profesionalų verslo srityje.Tačiau tai daugiau susitarimo ir tradicijos nei

dalykinio bendravimo pasekmė. Skola gali būti pakeista paskolos
prievole

(CK 6.880 straipsnis).

Paskola ir kreditas yra gana artimos sąvokos. (CK, P. 327-329)

paskolą gali suteikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys ir iki 2000 Lt.

nereikalaujama rašytinės formos. Kreditą gali suteikti tik bankas ar kita

kreditinė įstaiga ir tik rašytine sutarties forma (CK, 6.881 ir 6.882 str.)

Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių,

organizacini ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų

teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais.

Kredito būtinumą lemia [8, P. 141-142]:

➢ prekinė gamyba ir su ja susiję mainai;

➢ pinigai kaip mokėjimo priemonė.

Kredito būtinumą lemia prekių ir paslaugų gamyba, jų cirkuliacija,

atsiskaitymų organizavimas ir pinigų, kaip mokėjimo priemonės, veikimas.

Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų

įvairios fazės įvairiose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turto

apyvarta vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine ir prekine. Už

pinigus perkame žaliavas, gaminame produktą ir pardavę jį kaip prekę vėl

gauname pinigus. Paprastai turto apyvarta vyksta nenutrūkstamai — viena

stadija keičia kitą. Be to, turto apyvarta būna skirtinga įvairiose

įmonėse, o tuo labiau skirtingose ūkio sakose. Kita priežastis, kuri lemia

kredito funkcionavimą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas

tuo metu, kai gamybos ciklas neužbaigtas. Kol dar nepagaminta produkcija,

kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti

gamybos proceso. Čia kreditas būtinas nenutrūkstamam gamybos ir

cirkuliacijos procesui užtikrinti.

Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turto

apyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai atskaitymai kaupiami per visą turto

naudojimo laiką, o išleidžiami netolygiai — vienu metu. Dėl to vienu metu

atsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu — jų trūksta.

Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat ir

dėl to, kad darbo užmokestis išmokamas ne kiekvieną dieną, o vieną kartą

per mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būti

sumokėti į iždą, socialinio draudimo fondus ir pan.

Dėl išvardytų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinai

nenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklai

tęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kredito

pagalba. Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet ir

visos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalba

vyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje.

1 pav. Kredito veikimas [8, p. 142]

2.2. Pagrindinės bankinio kredito formos

Bankinio kredito pagrindinės formos yra tokios [1, p. 197] [2, p.132-

139] [5, p. 185-186] [4, p. 100-105]:

• skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje,

palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma

padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio

pabaigoje);

• kreditinė linija – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje

numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo

laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti

laikotarpiui. Kreditinė linija atveria klientui palankiausias

skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu

nustatytais terminais ir sumomis. Palūkanos mokamos tik už panaudotą

kreditinės linijos dalį;

• overdraftas – tai neterminuotas kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal

pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties

sąlygų.Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės

einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas,

kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra

paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti.

Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus.

Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną

įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga

įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės

linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį;

• forfeitingas. Jis padeda pagreitinti eksportuotojo lėšų apyvartumą, o

balanse sumažėja debitorinių Įsiskolinimų suma. Užsienio prekyboje

forfeitingas dažniausiai taikomas parduodant stambų objektą, kaip

antai: įmonę, laivą, lėktuvą, įrenginių komplektą, stambią prekių

partiją ir pan. Kai eksportuotojas negali atidėti apmokėjimo, o

importuotojas nori įsigyti prekę dabar, o apmokėti už ją negali nei

savo lėšomis, nei banko kreditu, tai šis prieštaravimas išsprendžiamas

taikant forfeitingą.

Forfeitingas yra nepadengtų įsiskolinimų (įsipareigojimų) pirkimas ir

pardavimas. Šiuo atveju
parduodamas vekselis arba bet koks

kitas skolos dokumentas su užrašu I.O.Y. – „aš Jums skolingas“. Pirkėjas

išrašo komplektą vekselių (vekselių portfelį) sumai, kuri lygi prekės

vertei ir procentiniams pinigams už kreditą, kurį tokia forma sutinka

teikti pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui. Tokiu atveju pardavėjas vietoj

apmokėjimo dabar už pristatytas prekes gauna ne pinigus, o įsipareigojimą

sumokėti tam tikrą sumą nurodytu laiku – vekselį ar jų komplektą.

Pardavėjas, gavęs vekselių portfelį, parduoda jį bankui arba specialiai

forfeitingo kompanijai be teisės jį pirkti ir gauna pirmuosius grynuosius

pinigus sandorio pradžioje. Tuo tarpu bankas, įsigydamas skolinį

pasižadėjimą, prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį.

• lizingas – tai ypatinga verslininkystės forma nukreipta investuoti

laisvas ar pritrauktas lėšas, kada lizingo davėjas pagal sutartį

nuperka įrangą ir ją išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį.

Lizingo davėjas gali pirkti už savas arba kredito lėšas, ši

bendradarbiavimo forma nereikalauja stambių užsienio valiutos sumų,

kai norima pertvarkyti gamybą pagal naujausią šiuolaikinę

technologiją, techniką ir tada galime pagaminti produkciją, kuri

atitiktų aukščiausius tarptautinės rinkos reikalavimus. Mūsų

produkcija bus konkurentabili rinkoje, nes pagaminta naujausia įranga.

Visas išlaidas padengia ir sumoka lizingo kompanija, o atsiskaitoma su

ja iš lėšų gautų už eksportuojamą produkciją, pagamintą lizingo būdu

išnuomotais įrengimais. Suprantam, kad lizingo sutartis gali būti

pratęsta arba įrengimai grąžinami lizingo davėjui. Lizinge vienas turi

nuosavybę (lizingo davėjas), kitas valdo (lizingo gavėjas). Pagal

laiką lizingas gali būti trumpalaikis (nuo 1d. iki Įmetu) ir vadinamas

rentingu. Vidutinės trukmės lizingas (nuo 1 iki 3metų) Europoje

vadinamas chairingu arba hiringu. Ilgalaikės trukmės (virš 3metų ir

daugiau) jau vadinamas lizingu.

Lizingo objektai -judamas ir nejudamas turtas, išskyrus turtą, kuris

apyvartoje yra draudžiamas. Lizingo subjektai yra lizinginės firmos,

kompanijos, bankai, juridiniai asmenys vykdantys lizinginės operacijas ir

net pilietis verslininkas išstojantis personalinės įmonės vardu. Lizinginės

kompanijos yra kaip komercinės organizacijos, turinčios licencijas. Lizingo

procedūra susideda iš tokių operacijų: 1. Gamybos įmonė kreipiasi į lizingo

kompaniją dalyvauti sandėryje; 2. Išsirenka turtą; 3. Lizingo kompanija

patikrina įrengimų ar turto kainos atitikimą rinkos kainų lygiui; 4; Perka

lizingo gavėjui turtą pas tiekėją arba gamintoją pagal pirkimo-pardavimo

kontraktą; 5.Perduoda arba nuomoja nupirktą turtą lizingo gavėjui pagal

kontraktą. Lizingo veikloje netiesiogiai dalyvauja komerciniai ir

investiciniai bankai, kredituojantys lizingo davėją, gali išstoti garantu

draudimo kompanijos arba kiti tarpininkai bei brokeriai.

Lizingas gali būti siauros specializacijos (vienai prekei),

pavyzdžiui, automobilių. Gali būti universalios lizinginės kompanijos ir

dukterinės firmos arba lizingo firmos prie bankų.

Lizingo rūšys yra gana įvairios: grynas, pilnas, dalinis, skubus,

atnaujinamasis, generalinis, tiesioginis, netiesioginis, grupinis arba

akcinis ir pan.

Grynasis lizingas yra tada, kai visas aptarnavimo išlaidas prisiima

lizingo gavėjas pervesdamas davėjui numatytus kontrakte mokėjimus.

Labiausiai paplitę yra grynieji lizingai.

Pilnas arba vadinamasis „šlapias“ lizingas yra toks, kai lizingo

davėjas prisiima visas aptarnavimo išlaidas arba jas dengia įrengimų

gamintojai. Jis yra brangesnis.

Dalinis lizingas yra, kai paslaugos arba turtas yra daliniai. Pagal

finansavimą lizingas skirstomas į skubų, revolverinį, generalinį lizingą.

Skubus lizingas – tai praktiškai vienkartinė nuoma, o atnaujinamasis –

revolverinis lizingas bus, kai įrengimai tiekiami periodais, dalį jų gali

keisti naujais įrengimais ar jų dalimis.

Generaliniame lizinge yra galimybė papildyti komplektus pageidaujamais

įrengimais, sudarant tokių įrengimų sąrašą be papildomų atskirų kontraktų.

Čia lizinginė kompanija arba gamintojas kooperuojasi su partneriu. Patogu,

kai skubiai reikia pakeisti dalį įrengimų.

Pagal lizingo subjektų arba dalyvių sudėti lizingas gali būti

tiesioginis, šalutinis, dalomasis, grįžtamasis.

Tiesioginiame lizinge turto savininkas tiesiogiai savarankiškai

nuomoja objektus. Tai dvišaliai kontraktai, kurie sudaro 5-7% viso lizingo.

Čia lizinginė kompanija nedalyvauja.

Netiesioginis lizingas, tai praktiškai klasikinis lizingas per

tarpininkus (lizingo kompaniją).

Dalomasis (daugiašalis) lizingas yra toks, kuriame dalyvauja daugelis

šalių arba partnerių. Kai nuomojama stambūs, sudėtingi objektai kaip

aviatechnika, geležinkelių gamyklos. Jame dalyvauja grupinis arba akcinis

kapitalas, su savo draudimo pulais. Lėšos pritraukiamos išleidžiant

akcijas, kurios gali būti platinamos tarp
lizingo davėjų, kurie finansuoja

sandorį. Be to, čia dažnai dalyvauja bankai ar kiti investuotojai

finansuodami 60-80% sandorio.

Grįžtamasis arba grąžinamasis lizingas taikomas ilgalaikiam lizingui:

žemei, pastatams, įrengimams. Pirkėju gali būti bankai, draudimo

kompanijos, investiciniai fondai arba firma, kuri vykdo lizingines

operacijas. Taip gali būti vykdoma nauja statyba, refinansuojama su

mažiausiomis sąnaudomis. Reinvestuotos lėšos, kaip taisyklė, yra

neapmokestinamos.

Pagal atsipirkimą lizingas skirstomas į pilnai atsiperkantį ir

nepilnai atsiperkantį. Pilnai atsiperkančiame lizinge įrengimai arba turtas

pilnai atsiperka- išmokama už turtą visa suma. Nepilnai atsiperkančiame

lizinge padengiama tik dalinė amortizacija.

Be to, lizingas gali būti finansinis ir operatyvinis. Finansinis

lizingas yra panašus į tiesiogini, tik čia dalyvauja trys šalys: lizingo

davėjas, gamintojas ir gavėjas. Tai praktiškai išperkamoji nuoma. Per

nuomos periodą sumokami numatyti mokesčiai lizingo davėjui. Finansinio

lizingo negalima nutraukti per pagrindinį lizingo laiką. Dažniausiai čia

nuomojama beveik visam įrengimų tarnavimo laikui. Po šio laikotarpio

lizingo gavėjas gali nupirkti turtą pagal likutinę rinkos vertę, sudaryti

naują kontraktą,

sudaryti lengvatinį kontraktą arba grąžinti objektą. Lizingo gavėjas

prieš termino pabaigą, likus 6 mėnesiams privalo pranešti kaip bus

pasirinkta. Lizingas gali būti opcioninis, kai įrašoma išankstinis

susitarimas dėl turto likimo.

Pastaruoju metu paplito operatyvinis (servisinis) lizingas, kuriame

išlaidos nepadengiamos per vieną kontrakto laikotarpį. Čia sudaromas

kontraktas dažniausiai 2-5metams, o mokesčiai aukštesni negu finansiniame

lizinge. Tokiame lizinge nėra turto atsipirkimo garantijos, o lizingo

davėjas rizikuoja. Lizingo davėjas turi jausti atsakomybę ir sudaryti

kontraktą taip, kad gavėjas po pirmo kontrakto grąžintų nesugadintą turtą.

Dažniausiai lizingo gavėjas pratęsia kontraktą antram laikotarpiui, bet

geresnėmis sąlygomis. Gali būti turtas nupirktas (opcionas pirkimui).

Pagal rinką lizingas gali būti vidinis ir tarptautinis. Vidinis

lizingas yra vienos šalies viduje, o tarptautinis, kai lizingo operacijos

vykdomos su užsienio partneriais arba bendromis įmonėmis. Be to, lizingas

gali būti lengvatinis ir be lengvatų.

• faktoringas ir sąskaitų diskontavimas. Banko finansavimas ir

finansavimas vekseliais naudojami siekiant patenkinti įmonės

poreikius tuomet, kai jai suteikiamas kreditas ir sukuriamas

debitorinis įsiskolinimas įrangai įsigyti bei tam tikram atsargų

lygiui išlaikyti. Jeigu įmonė gali sumažinti vidutinę

debitorinių įsiskolinimų padengimo trukmę, ji gali sumažinti ir

reikiamo finansavimo dydį. Tačiau yra ir kitų būdų gauti pinigus

už parduotas prekes kartu suteikiant kreditą pirkėjams.

Įmonė gali perleisti debitorinius įsipareigojimus. Faktoringas nėra

vienkartinė paslauga. Paprastai finansinis tarpininkas, kuriuo gali būti

asmuo arba faktoringo namai, įsigyja įmonės debitorinius įsiskolinimus ir

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3172 žodžiai iš 6337 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.