ENDOPLAZMINIS TINKLAS (EPT)
Visos ląstelės turi endoplazminį tinklą, kuris sudaro daugiau kaip pusę visų ląstelės membranų. Endoplazminis tinklas – didžiulis šakotas išsiraizgęs uždaras maišas, turintis vieną bendrą ertmę. Nuo citozolio endoplazminio tinklo ertmę skiria vienguba membrana.
Endoplazminis tinklas paprastai sluoksniais supa branduolį, tie sluoksniai kiek primena svogūno lukštus. Be to, EPT jungiasi su branduolio apvalkalu, ir EPT ertmė pereina į apvalkalo tarpumembranio ertmę. Nuo branduolio vidaus ETP ertmę skiria vienguba membrana.
Elektron-mikroskopinėse nuotraukose matyti, kad EPT yra dvejopas. Šiurkščiojo EPT (ŠEPT) membrana nusėta ribosomomis (ŠEPT dar vadina grūdėtuoju EPT), o lygiojo EPT (LEPT) membrana be ribosomų. Šiurkštusis EPT paprastai primena tvarkingus plokščių maišelių sluoksnius, o lygusis EPT – plonų vamzdelių sistemą. Išorinė branduolio membrana irgi nuklota ribosomomis, tad branduolio apvalkalas iš esmės yra šiurkščiojo EPT dalis.
ŠEPT ypač didelis ląstelėse, kurių paskirtis – gaminti baltymus.
Dalis ribosomų sintetina baltymus, prisitvirtinusios prie ŠEPT membranos . Šų baltymų polipeptidinės grandinės sintezės metu pralenda pro membraną ir atsiduria ŠEPT ertmėje. Tai labai patogu sintetinant baltymus, kurie vėliau bus išgabenti iš ląstelės. Sintetinama polipeptidinė grandinė lenda EPT’o vidun ir iškart rangosi, įgaudama jai būdingą sąrangą.
[PMŽK:99| Gaminamos polipeptidinės grandinės lyg dygsta iš membranos vidinės pusės. Rodyklė nukreipta link iRNR pradžios, kur prasideda sintezė]
Lygusis endoplazminis tinklas baltymų sintezėje nedalyvauja. Jis gausus ląstelėse, susijusiose su lipidų apykaita. Išvystytą LEPT turi pagrindinės kepenų ląstelės, vadinamos hepatocitais. Hepatocitų LEPT’e išsidėsto didelė dalis fermentų, perdirbančių organziman patenkančias kenksmingas bei šiaip nereikalingas medžiagas. Pavyzdžiui, į organizmą patekus dideliam kiekiui vaistinio preparato fenobarbitalio , per keletą dienų hepatocitų LEPT padvigubėja. Organizmui suardžius fenobarbitalį LEPT’as per porą dienų vėl sumažėja. LEPT’o perteklių suardo lizosomos.
Didelį LEPT turi steroidinius hormonus gaminančios ląstelės – pavyzdžiui, sėklidžių ląstelės, gaminančios iš cholesterolio vyriškus lytinius hormonus.
Didžiulį specializuotą LEPT turi raumenų skaidulos. Jų LEPT vadinamas sarkoplazminiu tinklu. Jo membranoje daug Ca2+-ATP-azės – siurblio, pumpuojančio tinklo vidun kalcio jonus. Pašalinus iš raumeninės skaidulos citozolio kalcio jonus, susitraukęs raumuo atsileidžia.
Praktiškai visi membranų lipidai sintetinami EPT membranose. Todėl viena iš svarbiausių EPT funkcijų – gaminti membraninius lipidus ir baltymus .
EPT’e pagamintos makromolekulės į kitas ląstelės vietas gabenamos transportinėmis pūslelėmis, kurios atsiskiria nuo EPT. O membraniniai lipidai ir baltymai gali būti pernešami ne pūslelės viduje, kaip kiti EPT’o produktai, bet membranoje. Transportinei pūslelei susiliejus su kokiu membraniniu organoidu, pūslelės membrana įsilieja į to organoido membraną (nepamirškite, biomembrana – tai dvimatis skystis!), o pūslelės turinys – išsilieja į organoido vidų. Lygiai taip pat pūslelė gali susilieti su išorine membrana, išversdama gabentas medžiagas už ląstelės ribų.
intarpas BALTYMO BRENDIMAS
Neretai susintetinta polipeptidinė grandinė dar nėra pabaigtas baltymas. Baltymas turi būti modifikuotas:
1. Nukerpamas polipeptidinės grandinės galas, kuriuo prasidėjo jos sintezė. Nukerpami:
metioninas – juo prasideda baltymo sintezė, tačiau baltyme toje vietoje jis dažnai nėra reikalingas
ar gana ilga atkarpa, padedanti ribosomai prisitvirtinti prie EPT’o membranos, o polipeptidinei grandinei patekti į endoplazminį tinklą.
2. Prie baltymo aminorūgščių prijungiamos papildomos grupės – karboksilo, metilo, oligosacharidų ir t.t. Didelė dalis ŠEPT’e gaminamų baltymų yra glikoproteinai – susintetintas polipeptidines grandines glikozilina – prie jų prijungiamos oligosacharidinės grupės. Tai atlieka vidinėje ŠEPT pusėje prisitvirtinę fermentai.
3. Nemažos dalies baltymų sąrangą sutvirtina disulfidiniai tilteliai tarp cisteino liekanų. Jie apsaugo baltymo molekulę nuo denatūracijos.