Atliekos
Tarša pakeičia gyvosios gamtos pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų Pavyzdžiui: buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma.
Atliekos – labai aktuali tema, nes tai svarbi mums visiems aplinkos problema.Su jomis susiduriame kasdien. Mes visi gaminame atliekas, nors ne kiekvienas tai suvokiame. Dalis atliekų yra vertingos “ne ten padėtos žaliavos”, o žaliavų mūsų planetoje nėra per daug ir išmesti atliekas būtų netaupu. Kitose – esama nuodingų ir kenksmingų medžiagų, keliančių grėsmę aplinkai. Kai kuriuos didžiulius šiukšlynus jos paverčia ekologine uždelsto veikimo bomba.Vis dėlto pramoninėse valstybėse didelę įtaką daro patogumo siekimas ir nerūpestingumas: mes tapome išmetančia visuomene. Dėl mūsų elgsenos atsirado didžiulė šiukšlių lavina. Šiukšlių deginimo įrenginiai yra laikinas sprendimas. Geriausia išeitis – neleisti šiukšlėms atsirasti ar mažinti jų kiekį ir statyti būtinus įrenginius atliekoms išgabenti.
Kaimo žmonės jau nuo seno žino, kokios vertingos natūralios( organinės ) atliekos. Gyvūnų išmatas, maisto likučius bei piktžoles jie kompostuoja ir tręšia dirvą.
Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas – natūralus procesas, kasmet vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Lapai, pūdami tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis. Kompostavimo nauda – organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis paplito gana greitai visose šalyse: gerinama žemė ir kartu atsikratoma teršiančių aplinką atliekų.
Pastarųjų metų tyrimų duomenys rodo, kad kompostavimas namie yra veiksmingas metodas sunaikinti atliekas, ir tai gali būti aplinkosaugos programos dalis. Vieni kompostuoja konteineriuose, kiti tiesiog formuoja komposto krūvas, pildami šiukšles ant žemės, kiti daro lentų dėžes.
Kompostavimo būdai: • Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas – supilti viską į krūvą, bet, jei kompostuojama daug, – vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrą. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, kad, kai užpildoma viena dėžė, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas – į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavimo būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapais), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai – kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą.
Miestuose atliekos sudaro problemų. Tai ypač puikus maistas, priviliojantis gausybę žiurkių, pelių, tarakonų ir pan. Laikui bėgant, ne tik daugėja atliekų, bet ir kinta jų sudėtis. Dauguma ”naujų šiukšlių” kompostuoti netinka. Daugelis plastikų yra biologiškai nesuskaidomi, o juos mes naudojame beveik kasdien. Plastikas reikalingas pakuoti, iš jo gaminami vienkartinio naudojimo indai, taip pat įvairūs tvirti gaminiai pvz.žaislai. Kai plastiko nebereikia, svarbu žinoti ar jis yra kenksmingas aplinkai ir, žinoma, kuo greičiau su juo susidoroti. Todėl čia mes pateikiame keletą punktų kaip sumažinti šiukšlių kiekį mieste.