BALTYMAI
Tarp aminorūgščių susidaro tvirta kovalentinė jungtis, vad. peptidine jungtimi. Susidaręs aminorūgščių junginys, vad. peptidu. Peptidas sudarytas iš daugelio aminorūgščių yra polipeptidas. Visi baltymai yra polipeptidai, tai yra grandinės sudarytos iš daugelio dešimčių ar net šimtų aminorūgščių grandžių.
BATLYMŲ STRUKTŪRINIAI LYGIAI:
1) Pirminė – aminorūgščių liekanų išsidėstymo baltymo molekulėje nuoseklumas.
2) Antrinė – polipeptidinė grandinė susisuka į spiralę.
3) Tretinė – susidaro konfigūracija, kurią palaiko hidrofobinės jungtys.
4) Ketvirtinė – susijungusios kelios polipeptidinės jungtys.
Daugumos natūraliųjų ir visi dirbtiniai polimerai sudaryti iš vienodų monomerų. O baltymai sudaryti irgi iš panašių, bet nevienodų monomerų.
Norint paaiškinti, kodėl esama tiek daug įvairių baltymų, reikia atsiminti, kad baltymai skiriasi aminorūgščių sudėtimi, aminorūgščių grandžių skaičiumi, eilės tvarka grandyje. Todėl struktūrinių variantų skaičius būna astronominis.
BALTYMAI PAGAL STRUKTŪRĄ:
1) Fibriliniai (antrinė struktūra, netirpsta vandenyje),
2) Globulinai (tretinė struktūra, gerai tirpsta vandenyje),
3) Tarpiniai (antrinės struktūros, tirpstantys vandenyje).
BALTYMAI:
1) Proteinai (susideda tik iš peptidinės grandies)
2) Proteidai (be peptidinės grandies turi nepeptidinę dalį – sacharino grupė, lipidų grupė, metalo atomai)