Siurbikės ir kasipinuočiai-tai dvi grupės parazitinių gyvūnų,kurie gali sukelti pavojingas žmogaus ir gyvulių ligas.Šiuos gyvius ir laisvai gyvenančias blakstienotąsias kirmėles,arba turbeliarijas,zoologai jungia i plokščiųjų kirmėlių
(Plathelminthes) tipą.Jų kūnas nenariuotas,simetriškas.
Laivai gyvenančios blakstienotosios kirmėlės yra vientiso kūno,kaspino pavidalo,neturi apytakos sistemos ir turi tik vieną (burnos) angą į žarnyną.Vidinį ir išorinį ląstelių sluoksnius, t.y. entodemą,kuriuos turi ir duobagyviai (aktinijos ir jų giminaičiai),skiria tarp jų įsiterpęs trečiasis ląstelių sluoksnis-mezoderma.Iš mezodermos darosi raumenys ir dauginimosi organai.Šių kirmėlių kūno sandara yra sudėtingesnė,negu duobagyvių,nes jos turi organų sistemas.
Dauguma jų gyvena vandenyje.Minta per ryklę-plačią angą,kuri jungia burną su žarnynu.Ryklė prispaudžiama prie maisto šaltinio ,raumenų padedama atplėšia maisto daleles,ir šios slenka į žarnyną.Nesuvirškintos medžiagos grįžta į ryklę ir pašalinamos.
Plokščiosios kirmėlės yra primityviausi iš tų gyvūnų,kurie jau turi tikrą šalinimo sistemą: išilgai šonų eina latakai,kurie atsiveria į išorę šalinamosiomis angomis.
Latakus kanalėliai jungia su grupėmis “liepsninių ląstelių”,kurių kiekvienoje yra pluoštas nuolat virpančių blakstienėlių;šios varo į ląstelės vidų,o per ją į kanalėlį šalintus skysčius.Tokiu būdu kirmėlė,matyt,šalina iš kūno ir vandens perteklių.