TARŠA
ATMOSFEROS ORO TARŠA
Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujų
apvalkalas. Atmosferos oras – įvairiausių dujų rinkinys. Pagrindinės
sudedamosios dalys – azotas ir deguonis. Atmosferoje taip pat yra anglies
dioksido ir inertinių dujų. Be to, atmosferoje, ypač apatiniuose jos
sluoksniuose, gausu įvairių dulkių, cheminių junginių, bakterijų, sporų,
vandens garų. Atmosferoje 10 – 50 km aukštyje yra gausu ozono. Didžiausia
ozono koncentracija yra 20 – 25 km aukštyje. Šis atmosferos sluoksnis
vadinasi ozono sluoksniu. Ozonosfera sugeria žmogui pavojingus
ultravioletinius spindulius. Didesnis šių spindulių kiekis gali būti labai
pavojingas žmogui ir kitiems gyviems organizmams. Šiandien visi žino, kad
šis sluoksnis plonėja, todėl juo reikia labai rūpintis. Oras, kuriuo
kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:
1dulkėmis
2.mikroorganizmais,grybeliais
3.žiedadulkėmis
4.fitvaleksinais
5.balzaminėmis augalų medžiagomis
6. organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines
reakcijas
dirbtinės taršos komponentais:
pramonės dulkėmis, dūmais, kuro degimo produktais (pramonės ir transporto)
NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais
Jie gali :
1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį –
sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens
telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo
sąlygos;
3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį
intoksikuoti;
4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius
rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai
dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą. Pagrindiniai
atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie
65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje –
energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1. anglies monoksidas – smalkės
2. azoto oksidai
3. sieros oksidai
4. angliavandeniliai
5. dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.
Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos,
kurios susidaro:
Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai
deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.
CO2 + C ( 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai anglies
dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.
2CO2 ( 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:
|Transportas |63,8 % |
|Pramonė |9,6 % |
|Kietų atliekų |7,8 % |
|nukenksminimas | |
|Stacionarus kuro |1,9 % |
|deginimas | |
Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.
CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu
ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju
hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į
audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su
hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo
koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.
Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino
koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema,
regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai
dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.
Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus
žmonėms, ypač jei jie nerūko.
Azoto oksidai
NO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.
Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:
|Transportas |39,3 % |
|Stacionarus kuro deginimas |48,5 % |
|Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % |
|Pramonė |1,0 % |
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,
Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia
esančios cemento gamyklos)
Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės
koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia
plaučius. Dirgina akių gleivinę.
Sieros oksidai
SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios
specifinį kvapą dujos.
Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:
|Stacionarus kuro |73,5 % |
|deginimas | |
|Pramonė |22,0 % |
|Transportas
|2,4 % |
|Kietų atmatų |0,3 % |
|nukenksminimas | |
Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų
elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).
Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.
Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių
paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir
labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir
asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Angliavandeniliai
Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:
|Transportas |48,8 % |
|(ypač automobiliai | |
|benzininiais | |
|varikliais) | |
|Pramonė |14,4 % |
|Stacionarus kuro |2,2 % |
|deginimas | |
Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus.
Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į
kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį
slopinimą iki narkozės.
Dulkės
Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas
Pagrindiniai teršimo šaltiniai:
|Pramonė |26,5 % |
|(Lietuvoj – cemento, | |
|stiklo pramonė) | |
|Kuro deginimas |31,4 % |
|(daugiausia akmens | |
|anglis) | |
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.
Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės
dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje
yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius
apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio,
cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia
specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.
Globalinės oro užterštumo problemos
Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje.
Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas,
kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – tai
ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.
Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija
sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro
rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių
rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti
rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.
Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn
atmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai prie
žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrų
aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra
didėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė
inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant didelei
oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei.
Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių
judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda
horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis.
Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie
yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra
žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso
nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona
neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams.
Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę
koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam
orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje
įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni
junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais
Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė
20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms
ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei
širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę
infraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse,
uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi
anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės
spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir
negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka
žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro
temperatūra.
ATMOSFEROS
TARŠA 2002 METAIS KAUNE
1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti Kauno
municipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės aplinkos
monitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją apie
teritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija,
planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.Kauno visuomenės
sveikatos centras pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą vykdo
atmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių paviršinio vandens ir triukšmo
tyrimus.Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjų
taršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transporto
sukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Į
atmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiau
teršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaus
sveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairių
cheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniai
teršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;
angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis
(naudojant etiliuotą benziną).Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad
transporto sukeliama oro tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemos
sutrikimus, astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą, o taip pat ir
priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų, esančių automobilių išmetamose
dujose pripažinti kancerogeniniais junginiais. Dažniausiai minimi
kancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro kietosios dalelės, taip pat
formaldehidas, švino junginiai.Oro užterštumo poveikis skirtingas
atskiriems individams populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai,
pagyvenę žmonės, nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninės
sistemos sutrikimų.Individualių lengvųjų automobilių skaičius mieste
sparčiai didėja, tuo tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleivių
skaičius mažėja.
|[pic] |[pic] |
Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį,
todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko sklaidą,
kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai kurie
išmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose, susidaro
taip vadinamas „smogas“.Atmosferos taršos lygis priklauso nuo
autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios
dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakoja
transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo
režimas, naudojamas kuras. Šiuo metu automobiliams dažniausiai naudojamas
benzinas, dyzelinis kuras, rečiau- dujos, nors pastarosios yra ekologiškai
švaresnis kuras.Dirbant vidaus degimo varikliams, didžiausios anglies
monoksido, angliavandenilių, benzpireno koncentracijos susidaro „tuščios“
eigos, o azoto oksidų- maksimalaus apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojant
įkalnėn) metu. Mažiausiai anglies monoksido ir angliavandenilių išsiskiria
važiuojant 50- 70 kilometrų per valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotam
karbiuratoriui išmetamo anglies monoksido koncentracija gali padidėti net 2-
3 kartus. Esant vienodam transporto intensyvumui kenksmingų medžiagų
koncentracijos plačiose gatvėse apie 30 % mažesnės nei siaurose.
Autotransportui susikaupus prie sankryžų, šviesoforų, taip pat įkalnėse oro
užterštumas dar padidėja.Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m.
atmosferos tarša anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidu
mažėjo. Tai iš dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro
užterštumas pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kai
kuriais atvejais vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kauno
visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose oro
tyrimų postuose.Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000
metais 12 miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azoto
dioksido, formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paros
koncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-
darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juose
nustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį.
[pic]
[pic][pic][pic]
Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000 metais
viršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje, Panemunėje,
formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino koncentracijos nė
vienu atveju neviršijo DLK.
VILNIAUS MIESTO DEGALINIŲ TARŠA
Bet kokio pobūdžio antropogeninė ūkinė veikla veikia natūralią aplinką.
Skirtumas tik tas, jog vienais atvejais šis poveikis nereikšmingas, kitais
– akivaizdus ir netgi žalingas aplinkai. Todėl natūralu, jog turi būti
siekiama ūkinės veiklos
poveikį aplinkai kaip įmanoma mažinti, stengtis,
kad jis nebūtų didesnis už nustatytą didžiausią leistiną užterštumo lygį.
Miestų teritorijoje esančios skysto kuro degalinės apima žemės plotus,
kuriuose išdėstyti degalinių technologiniai-konstrukciniai įrenginiai bei
statiniai. Jų poveikį aplinkai lemia: 1) taršos kenksmingumas ir jos
patekimo į aplinką galimybė arba technogeninių veiksnių visuma; 2) taršos
sklaidos aplinkoje galimybė arba gamtiniai veiksniai; 3) gamtinių ir
antropogeninių ekosistemos elementų aplinkos pažeidimai ir plitimas joje.
Siekiant mažinti skysto kuro degalinių keliamą pavojų aplinkai, reikia
didinti degalinių įrenginių bei įrangos patikimumą, rūpintis degalinės
taršos poveikio zona – teritorija aplink degalinę, kad ji kuo mažiau būtų
teršiama. Degalinių tarša aplinkai labiausiai pasireiškia per oro
užterštumą lakiaisiais angliavandeniliais, susidarančiais degalinėse ir
patenkančiais iš jų į aplinką garuojant skystiems degalams – naftos
produktams. Gausėjant automobilių vis daugiau reikia degalų. Todėl Vilniuje
ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja degalinių.
Vilniuje yra apie 80 veikiančių degalinių: 61 stacionari ir 19
konteinerinių. Jos nėra tolygiai pasiskirsčiusios mieste. Daugiausia
degalinių priklauso šioms firmoms: AB “Lietuvos kuras” – 17, UAB “Džemina”
– 2, “Neste Oil” – 2, UAB “Lietuva-Statoil” – 9, UAB “Shell Lietuva” – 5,
UAB “Lukoil Baltija” – 6, “Uno X” – 2. Kitas, tarp jų ir konteinerines
degalines, eksploatuoja keletas mažesnių firmų.
Degalinės pagal miesto seniūnijas yra išsidėsčiusios tokia tvarka: 12 –
Žirmūnų, 11 – Naujininkų, po 9 – Vilkpėdės ir Verkių, 5 – Naujamiesčio, po
4 – Antakalnio, Naujosios Vilnios ir Rasų, po 3 – Pilaitės, Viršuliškių ir
Panerių, po 2 – Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų ir Šnipiškių, po 1 –
Žvėryno ir Šeškinės.
Prie degalinių mieste visą parą didesnė transporto trauka, dėl to ir
didesnė oro tarša, didesnis triukšmas, apšviestumas nakties metu, kaupiasi
tarša, kuri išsilaiko ilgą laiką, ypač miesto centre, o Vilniaus centras
dar ir dauboje. Apskritai daug degalinių įrengta arti gyvenamųjų namų.
Teršalai į aplinką išmetami tokiose degalų