Tarša
5 (100%) 1 vote

Tarša

TARŠA

ATMOSFEROS ORO TARŠA

Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujų

apvalkalas. Atmosferos oras – įvairiausių dujų rinkinys. Pagrindinės

sudedamosios dalys – azotas ir deguonis. Atmosferoje taip pat yra anglies

dioksido ir inertinių dujų. Be to, atmosferoje, ypač apatiniuose jos

sluoksniuose, gausu įvairių dulkių, cheminių junginių, bakterijų, sporų,

vandens garų. Atmosferoje 10 – 50 km aukštyje yra gausu ozono. Didžiausia

ozono koncentracija yra 20 – 25 km aukštyje. Šis atmosferos sluoksnis

vadinasi ozono sluoksniu. Ozonosfera sugeria žmogui pavojingus

ultravioletinius spindulius. Didesnis šių spindulių kiekis gali būti labai

pavojingas žmogui ir kitiems gyviems organizmams. Šiandien visi žino, kad

šis sluoksnis plonėja, todėl juo reikia labai rūpintis. Oras, kuriuo

kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:

1dulkėmis

2.mikroorganizmais,grybeliais

3.žiedadulkėmis

4.fitvaleksinais

5.balzaminėmis augalų medžiagomis

6. organinių medžiagų irimo komponentais

7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.

Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines

reakcijas

dirbtinės taršos komponentais:

pramonės dulkėmis, dūmais, kuro degimo produktais (pramonės ir transporto)

NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais

Jie gali :

1.      pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį –

sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;

2.      ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens

telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo

sąlygos;

3.      gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį

intoksikuoti;

4.      sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius

rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai

dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą. Pagrindiniai

atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie

65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje –

energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1.            anglies monoksidas – smalkės

2.            azoto oksidai

3.            sieros oksidai

4.            angliavandeniliai

5.            dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos,

kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai

deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.

CO2 + C ( 2CO

Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai anglies

dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.

2CO2 ( 2CO + O2

Anglies monoksido šaltiniai:

|Transportas |63,8 % |

|Pramonė |9,6 % |

|Kietų atliekų |7,8 % |

|nukenksminimas | |

|Stacionarus kuro |1,9 % |

|deginimas | |

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.

CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu

ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju

hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į

audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su

hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo

koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.

Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino

koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema,

regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai

dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.

Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus

žmonėms, ypač jei jie nerūko.

Azoto oksidai

NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.

Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:

|Transportas |39,3 % |

|Stacionarus kuro deginimas |48,5 % |

|Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % |

|Pramonė |1,0 % |

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,

Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia

esančios cemento gamyklos)

Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės

koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia

plaučius. Dirgina akių gleivinę.

Sieros oksidai

SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios

specifinį kvapą dujos.

Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:

|Stacionarus kuro |73,5 % |

|deginimas | |

|Pramonė |22,0 % |

|Transportas
|2,4 % |

|Kietų atmatų |0,3 % |

|nukenksminimas | |

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų

elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).

Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.

Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių

paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir

labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir

asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Angliavandeniliai

Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:

|Transportas |48,8 % |

|(ypač automobiliai | |

|benzininiais | |

|varikliais) | |

|Pramonė |14,4 % |

|Stacionarus kuro |2,2 % |

|deginimas | |

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus.

Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į

kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį

slopinimą iki narkozės.

Dulkės

Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas

Pagrindiniai teršimo šaltiniai:

|Pramonė |26,5 % |

|(Lietuvoj – cemento, | |

|stiklo pramonė) | |

|Kuro deginimas |31,4 % |

|(daugiausia akmens | |

|anglis) | |

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.

Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės

dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje

yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius

apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio,

cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia

specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.

Globalinės oro užterštumo problemos

Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje.

Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas,

kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – tai

ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.

Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija

sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro

rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių

rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti

rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.

Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn

atmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai prie

žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrų

aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra

didėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė

inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant didelei

oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei.

Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių

judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda

horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis.

Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie

yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra

žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso

nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona

neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams.

Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę

koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam

orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje

įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni

junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais

Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė

20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms

ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę

infraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse,

uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi

anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės

spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir

negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka

žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro

temperatūra.

ATMOSFEROS

TARŠA 2002 METAIS KAUNE

1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti Kauno

municipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės aplinkos

monitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją apie

teritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija,

planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.Kauno visuomenės

sveikatos centras pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą vykdo

atmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių paviršinio vandens ir triukšmo

tyrimus.Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjų

taršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transporto

sukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Į

atmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiau

teršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaus

sveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairių

cheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniai

teršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;

angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis

(naudojant etiliuotą benziną).Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad

transporto sukeliama oro tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemos

sutrikimus, astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą, o taip pat ir

priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų, esančių automobilių išmetamose

dujose pripažinti kancerogeniniais junginiais. Dažniausiai minimi

kancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro kietosios dalelės, taip pat

formaldehidas, švino junginiai.Oro užterštumo poveikis skirtingas

atskiriems individams populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai,

pagyvenę žmonės, nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninės

sistemos sutrikimų.Individualių lengvųjų automobilių skaičius mieste

sparčiai didėja, tuo tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleivių

skaičius mažėja.

|[pic] |[pic] |

Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį,

todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko sklaidą,

kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai kurie

išmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose, susidaro

taip vadinamas „smogas“.Atmosferos taršos lygis priklauso nuo

autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios

dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakoja

transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo

režimas, naudojamas kuras. Šiuo metu automobiliams dažniausiai naudojamas

benzinas, dyzelinis kuras, rečiau- dujos, nors pastarosios yra ekologiškai

švaresnis kuras.Dirbant vidaus degimo varikliams, didžiausios anglies

monoksido, angliavandenilių, benzpireno koncentracijos susidaro „tuščios“

eigos, o azoto oksidų- maksimalaus apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojant

įkalnėn) metu. Mažiausiai anglies monoksido ir angliavandenilių išsiskiria

važiuojant 50- 70 kilometrų per valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotam

karbiuratoriui išmetamo anglies monoksido koncentracija gali padidėti net 2-

3 kartus. Esant vienodam transporto intensyvumui kenksmingų medžiagų

koncentracijos plačiose gatvėse apie 30 % mažesnės nei siaurose.

Autotransportui susikaupus prie sankryžų, šviesoforų, taip pat įkalnėse oro

užterštumas dar padidėja.Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m.

atmosferos tarša anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidu

mažėjo. Tai iš dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro

užterštumas pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kai

kuriais atvejais vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kauno

visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose oro

tyrimų postuose.Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000

metais 12 miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azoto

dioksido, formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paros

koncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-

darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juose

nustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį.

[pic]

[pic][pic][pic]

Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000 metais

viršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje, Panemunėje,

formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino koncentracijos nė

vienu atveju neviršijo DLK.

VILNIAUS MIESTO DEGALINIŲ TARŠA

Bet kokio pobūdžio antropogeninė ūkinė veikla veikia natūralią aplinką.

Skirtumas tik tas, jog vienais atvejais šis poveikis nereikšmingas, kitais

– akivaizdus ir netgi žalingas aplinkai. Todėl natūralu, jog turi būti

siekiama ūkinės veiklos
poveikį aplinkai kaip įmanoma mažinti, stengtis,

kad jis nebūtų didesnis už nustatytą didžiausią leistiną užterštumo lygį.

Miestų teritorijoje esančios skysto kuro degalinės apima žemės plotus,

kuriuose išdėstyti degalinių technologiniai-konstrukciniai įrenginiai bei

statiniai. Jų poveikį aplinkai lemia: 1) taršos kenksmingumas ir jos

patekimo į aplinką galimybė arba technogeninių veiksnių visuma; 2) taršos

sklaidos aplinkoje galimybė arba gamtiniai veiksniai; 3) gamtinių ir

antropogeninių ekosistemos elementų aplinkos pažeidimai ir plitimas joje.

Siekiant mažinti skysto kuro degalinių keliamą pavojų aplinkai, reikia

didinti degalinių įrenginių bei įrangos patikimumą, rūpintis degalinės

taršos poveikio zona – teritorija aplink degalinę, kad ji kuo mažiau būtų

teršiama. Degalinių tarša aplinkai labiausiai pasireiškia per oro

užterštumą lakiaisiais angliavandeniliais, susidarančiais degalinėse ir

patenkančiais iš jų į aplinką garuojant skystiems degalams – naftos

produktams. Gausėjant automobilių vis daugiau reikia degalų. Todėl Vilniuje

ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja degalinių.

Vilniuje yra apie 80 veikiančių degalinių: 61 stacionari ir 19

konteinerinių. Jos nėra tolygiai pasiskirsčiusios mieste. Daugiausia

degalinių priklauso šioms firmoms: AB “Lietuvos kuras” – 17, UAB “Džemina”

– 2, “Neste Oil” – 2, UAB “Lietuva-Statoil” – 9, UAB “Shell Lietuva” – 5,

UAB “Lukoil Baltija” – 6, “Uno X” – 2. Kitas, tarp jų ir konteinerines

degalines, eksploatuoja keletas mažesnių firmų.

Degalinės pagal miesto seniūnijas yra išsidėsčiusios tokia tvarka: 12 –

Žirmūnų, 11 – Naujininkų, po 9 – Vilkpėdės ir Verkių, 5 – Naujamiesčio, po

4 – Antakalnio, Naujosios Vilnios ir Rasų, po 3 – Pilaitės, Viršuliškių ir

Panerių, po 2 – Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų ir Šnipiškių, po 1 –

Žvėryno ir Šeškinės.

Prie degalinių mieste visą parą didesnė transporto trauka, dėl to ir

didesnė oro tarša, didesnis triukšmas, apšviestumas nakties metu, kaupiasi

tarša, kuri išsilaiko ilgą laiką, ypač miesto centre, o Vilniaus centras

dar ir dauboje. Apskritai daug degalinių įrengta arti gyvenamųjų namų.

Teršalai į aplinką išmetami tokiose degalų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2394 žodžiai iš 7958 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.