2B grupė: Zn, Cd, Hg
2B grupės metalų savybes nulemia užpildytos d ir s orbitalės: (n-1)d10ns2. Kai kurios šių elementų savybės nurodytos lentelėje 24-6. 2B grupės metalai lydosi ir verda žemoje temperatūroje; tai turbūt yra susiję su „18+2“ elektronų konfigūracijos apsprendžiamu santykinai silpnu metališkuoju ryšiu. Gyvsidabris yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje (aušinant skystą galį galima gauti peršaldytą skystą metalinį galį kambario temperatūroje.) Gyvsidabris nuo cinko ir kadmio skiriasi ne tik fizinėmis savybėmis.
• Gyvsidabris nelabai linkęs jungtis su deguonimi. Oksidas HgO yra termiškai nepatvarus.
• Tik nedaugelis gyvsidabrio junginių tirpsta vandenyje bei sudaro hidratus.
• Dauguma gyvsidabrio junginių yra kovalentiniai. Gyvsidabrio halidai (išskyrus HgF2) vandeniniuose tirpaluose yra tik silpnai jonizuoti.
• Gyvsidabris(I) sudaro joną su kovalentine jungtimi tarp dviejų metalo atomų, Hg22+.
• Gyvsidabris neišstumia H2 iš rūgščių.
Dalį šių skirtumų lemia 6s elektronams pasireiškiantis reliatyvistinis efektas. (## reliatyvistinis efektas detaliau išnagrinėtas 10 skyriaus papildomų skaitinių paragrafe.) 6s elektronų greitis tiek priartėja prie šviesos greičio, kad pradeda pasireikšti reliatyvistinis elektronų masės padidėjimas. Todėl sumažėja 6s orbitalės matmenys, o 6s elektronus veikia didesnis efektyvusis branduolio krūvis, padidinantis Hg jonizacijos energijas.
Kai kurios 2B grupės metalų charakteristikos:
Zn Cd Hg
Tankis, g/cm3 7,14 8,64 13,59(s)
Lydymosi temperatūra, °C 419,6 320,9 -38,87
Virimo temperatūra, °C 907 765 357
Elektronų konfigūracija [Ar]3d104s2 [Kr]4d105s2 [Xe]4f145d106s2
Atomo spindulys pm 133 149 160
Jonizacijos energijos, kJ/mol Pirmoji 906 867 1006
Antroji 1733 1631 1809
Svarbiausieji oksidacijos laipsniai +2 +2 +1 +2
Elektrodo potencialas E0,V M2+(aq) + 2 e- M(k) -0,763 -0,403 +0,854
M22+(aq) + 2 e- 2M(k) – – +0,796
2B grupės metalų naudojimas
Apie trečdalį viso pagaminamo cinko sunaudojama geležiai cinkuoti. Cinkuota geležis pasidaro atspari korozijai (žr. paragrafą 21-6). Daug cinko sunaudojama lydinių gamybai. Pavyzdžiui žalvariu vadinamas vario lydinys, turintis 20-45% cinko ir nedidelius kiekius Sn, Pb ir Fe. Žalvaris gerai laidus elektrai ir atsparus korozijai. Iš cinko gaminami sausųjų elementų korpusai, spaustuvinės plokštės, ant kurių litografijos būdu perkeliamas spausdinamas tekstas ir piešiniai. Cinkiniai tirpūs anodai apsaugo geležines konstrukcijas nuo korozijos (žr. paragrafą 21-6).
Kadmis, nors ir nuodingas, naudojamas vietoje cinko, kai reikalinga blizganti apsauginė danga geležiai. Kadmis yra kai kurių lydinių sudedamoji dalis (pvz. specialūs lydmetaliai aliuminiui lituoti). Vario lydiniai su kadmio priedais yra tvirtesni. Kadmis sugeria neutronus, todėl iš jo gaminami apsauginiai skydai ir valdantieji strypai branduoliniams reaktoriams (žr. paragrafą 26-8).
Gyvsidabrio panaudojimo sritys susijusios su jo metališkumu, skystumu ir dideliu tankiu. Gyvsidabris naudojamas termometruose, barometruose, dujų slėgio reguliatoriuose, elektros grandinių rėlėse ir jungikliuose. Gyvsidabriniai elektrodai naudojami aktyviųjų metalų gamybai elektrolizės būdu. Dienos šviesos lempose yra guvsidabrio garų. Gyvsidabris su dauguma metalų sudaro lydinius, vadinamus amalgamomis. Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% Hg ir 30% Cu.
• Geležis yra vienas iš nedaugelio metalų, nesudarančių amalgamos. Todėl gyvsidabrį galima laikyti geležiniuose induose.