Alkoholis sutinkamas įvairioje literatūroje, pradedant nuo spaudos, baigiant enciklopedijomis.
Jis neaplenkia ir mokslinių leidinių. Aprašomas kaip narkotinė medžiaga, kurios papiknaudžiavus galima susilaukti nemalonumų. Vienas iš tokių mokslinių leidinių yra „Šeimos daktaras“. Jame aprašoma pirmieji alkoholizmo simptomai, šeimos santykiai esant šeimoje alkoholikų, pagalbos, nuorodos. Daugelis straipsnių su patarimais ieškant pagalbos, sveikstančiajam nuo alkoholizmo. Alkoholizmas opus dalykas todel spauda jo nepamiršta.
Alkoholis literatūroje toks pat įprastas dalykas, kaip ir gyvenime. Nuo pat pirmosios pasaulyje knygos išleidimo iki šių dienų pasikeitė ne vienas literatūros stilius, bet alkoholio vieta literatūros kūriniuose neliko tuščia – jis ir dabar yra beveik kiekvienos knygos puslapiuose, nesvarbu ar tai būtu nuotykių romanas, ar istorinis kūrinys, ar mokyklinis kūrinys. Periodiniuose leidiniuose ar laikraščiuose apie alkoholį rašoma ne mažiau, negu apie politiką. Kriminalinėse kronikose aprašomi įvykiai, nusikaltimai, kurių priežastis – alkoholio vartojimas. Tokių straipsnių pasitaiko įvairiuose leidiniuose, kaip „Akistata“ ir t.t . O „Lietuvos ryto“ dienraštis penktadieniais išleidžia straipsnius apie alkoholinius gėrimus, čia galima sužinoti apie jų gaminimo, išlaikymo, degustavimo paslaptis. Aprašomos tradicijos, vykę alkoholinių gėrimų festivaliai.
Įdomybių skyreliuose skelbiamos sensacingos naujienos apie alkoholį, jo vartojimą ir poveikį žmogaus organizmui, pateikiami naujausi mokslinių ir medicininių tyrimų rezultatai. Citata iš „Lietuvos ryto“: „Kaip nustatė Didžiosios Britanijos mokslininkai per metus išgerdami vidutiniškai po 100 litrų alaus, vyriškiai su tankiais ūsais gali vėjais išmesti iki 27 svarų sterlingų(daugiau kaip172 litus)… Didžiojoje Britanojoje kasmet „per barzdą nuvarva“ 162719 didelių bokalų alaus“.
Grožinėje literatūroje alkoholis aprašomas ne kaip mokslinių tyrimų objektas, bet kaip nereikšmingas dalykas, paįvairinantis nuobodų literatūros kūrinioveikėjų gyvenimą. Nuotykių romanuose apie laukinius Amerikos Vakarus indėnai alkoholį vadina „ugnies vandeniu“, kuris neša nelaimes. Daugelyje kitų knygų degtinė vadinama „velnio lašais“, o vynas „kristaus kraujas“. Mokslinėje literatūroje, enciklopedijose apie alkoholį rašoma labai išsamiai, išvardijamos alkoholinių gėrimų rūšys, rašoma kada jie pradėti gaminti, kaip ir iš ko gaminami. Pavyzdžiui apie alų rašoma, kad jis buvo pradėtas gaminti net prieš 6000 metų Senovės Babilone ir iš čia vėliau paplito po visą pasaulį, o štai didžiausias Džordžo Galo vyno fabrikas Modeste(JAV, Kalifornija) per metus pripildo maždaug 300 milijonų butelių vyno. Istoriniuose ir autobiografiniuose kūriniuose aprašomi daugelio įžymių žmonių gyvenimai, kuriems alkoholis buvo brolis.
Alkoholis kaip ir daugelis modernių dalykų nėra šio amžiaus atradimas, taigi ir literatūrą, o dažnai ir jos rašytojus, kamuoja jau daugelį metų.
Norint pasižymėti kuo didesniu objektyvumu, reikėtų neužmiršti, jog bet kuris reiškinys, sukeliantis priešingas reakcijas, jau savaime yra svarbus. Vardan minėto objektyvumo nesiimsime parašyti mokslinio straipsnio ar panašaus“moralę keliančio“ rašinio, mat ginčytis dėl alkoholio reikšmės, reikštų, kad ginčijamasi dėl skonio – dėl realiatyvių sąvokų.