Turinys
1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………3
2. Temos dėstymas…………………………………………………………………………………………………………….4
2.2. Amoniakas…………………………………………………………………………………………………………………..4
2.3. Benzinas………………………………………………………………………………………………………………………5
2.4. Chloras………………………………………………………………………………………………………………………..6
2.5. Asbestas………………………………………………………………………………………………………………………6
2.6. Mazutas………………………………………………………………………………………………………………………7
2.7. Gyvsidabris………………………………………………………………………………………………………………….7
2.8. Švinas……………………………………………………………………………………………………………………….7,8
2.9. Sieros rūgštis………………………………………………………………………………………………………………..8
2.10. Suskystintos dujos……………………………………………………………………………………………………….8
3. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..8
4. Literatūra ir šaltiniai……………………………………………………………………………………………………..9
Įvadas
Vystantis pramonei ir tobulėjant technologijoms, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda vis daugiau ir daugiau įvairiausiu gamyklų ir fabrikų. Tobulėjant technikai, didėja ir žmonių poreikiai. Siekiant visus juos patenkinti yra pagaminama įvairiausių gaminių, prekių, technikos. Tokiai gamybai dažnai yra naudojamos kenksmingos medžiagos. Taigi, šiandien tai yra labai aktuali tema. Naudojant tokias medžiagas ne tik yra sukuriami pramoniniai daiktai, bet iškyla ir didžiulė grėsmė žmonių sveikatai.
Taigi, šio darbo uždaviniai yra tokie:
1. Išsiaiškinti, kokios kenksmingos medžiagos yra naudojamos Lietuvoje.
2. Apibūdinti dažniausiai Lietuvoje naudojamas kenksmingas medžiagas.
3. Panagrinėti kenksmingų medžiagų poveikį žmogaus organizmui.
Temos dėstymas
Pavojingos cheminės medžiagos – tai cheminės medžiagos, kurios pasižymi dideliu toksiškumu ir esant tam tikroms sąligoms gali sukelti masinius žmonių apsinuodijimus, užteršti aplinką
Lietuvoje pavojingos medžiagos klasifikuojamos į 4 klases:
1. Ypač pavojingos
2. Labai pavojingos
3. Vidutiniškai pavojingos
4. Mažai pavojingos
Lietuvoje yra naudojamos šios kenksmingos medžiagos:
Ų amoniakas
Ų benzinas
Ų chloras
Ų asbestas
Ų mazutas
Ų aviacinis kuras
Ų amonio nitratas
Ų sieros rūgštis
Ų azoto rūgštis
Ų suskystintos dujos
Amoniakas
A m o n i a k a s – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 15-20 min., jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros liepsnos. Žmogui pavojingas įkvėpus arba prie jo prisilietus, nes:
apsunkina kvėpavimą, sukelia stiprų kosulį, dusulį;
jo garai stipriai erzina gleivinę, sukelia akių ašarojimą, slogą, odos paraudimą ir perštėjimą;
sukelia širdies plakimą ir pulso sutrikimus, o didelės dozės dirgina centrinę nervų sistemą, atsiranda traukuliai, galima mirtis;
skystas amoniakas, patekęs ant odos, ją nušaldo.
Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.
Savybės:
Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C
Panaudojimas:
Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje.
Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai.
Apsinuodijimo amoniaku simptomai.
Apsinuodijus amoniaku:
· Akys peršti, ašaroja
· Būna kosulio priepuoliai
· Svaigsta galva
· Skauda pilvą, pykina
· Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi
· Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai
Benzinas
Benzinas (it. benzina, lot. bonzoë ‘benzoinė derva’) – lengvoji naftos distiliacijos frakcija, susidedanti iš angliavandenilių (alkanų, alkenų, arenų, naftenų). Lakus, nuodingas, lengvai užsidegantis bespalvis skystis.
Gaunamas tiesiogiai distiliuojant naftą. Skirstomas į neetiliuotą (bešvinį) ir etiliuotą (su švinu, nuodingesnis), apibūdinamas oktaniniu skaičiumi, frakcine sudėtimi, gebėjimu oksiduotis, rūgštingumu, sieros kiekiu, spalva.
Naudojamas kaip transporto priemonių kuras (automobilinis žieminis bei vasarinis, taip pat aviacinis benzinas), tirpiklis, cheminiam valymui, aliejaus rafinavimui.
Chloras
C h l
o r a s – gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir gali ten laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jam patekus ant odos ir gleivinių.
Chloras:
dirginančiai veikia kvėpavimo takus, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje;
erzina akių gleivinę, sukelia akių perštėjimą, ašarojimą;
žmogų pykina, nuo jo atsiranda judesių sutrikimai;
patekęs ant odos, ją nudegina.
Esant didesnei chloro koncentracijai ore, žmogus pradeda dusti ir gali mirti.
Chloras naudojamas pramonėja. Jo yra baliklyje, dezinfekuojanciose medžiagose.
Asbestas
Asbestas (gr. asbestos – neužgesinamas) – pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, blogas šilumos, garso, elektros laidininkas.
Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau plačiai naudotas statyboje, pramonėje ir buityje, todėl jo galima rasti stoguose ir sienose, šilumos ir vamzdynų šilumos izoliacijoje (taip pat ir gyvenamųjų namų rūsiuose), vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, įrankiuose, prietaisuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, dažuose ir klijuose (pvz., koklių ir grindų plytelių), karščiui ir ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose. Asbesto yra beveik visų senesnių transporto priemonių, kranų, liftų ir kitų įrenginių stabdžių bei sankabų detalėse.