TURINYS
1. Sidabras……………………………………………………………………………………………………………..3
2. Monetiniai metalai………………………………………………………………………………………………3
3. Taurusis metalas………………………………………………………………………………………………….4
4. Sidabro galios……………………………………………………………………………………………………..4
5. Sidabro juvelyriniai dirbiniai………………………………………………………………………………..5
6. Fotografinis procesas…………………………………………………………………………………………..5
7. Kur kasama………………………………………………………………………………………………………..6
8. Žaliavų ištekliai senka………………………………………………………………………………………….6
9. Valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai……………………………………………………………7
10. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………8
Sidabras
Sidabras (Argentum),Ag, periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas.
Savybės: baltas, blizgantis, sunkus, minkštas, kalus, nerūdijantis metalas, pats geriausias elektros ir šilumos laidininkas, chemiškai nelabai aktyvus, gerai atspindi šviesą.
Naudojamas: monetoms kalti, juvelyriniams dirbiniams, stalo reikmenims, veidrodžiams gaminti. Taip pat reikalingas fotografijoje, kine, elektroje ir medicinoje.
Randamas: grynas ir junginiuose. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai 107 Ag (51,35%) ir 109 Ag (48,65%); jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.
Sidabro lydiniai gaminami: su Cu; Zn; Au; Ni ir kt. Skyla į AgBr; AgCl; AgI.
Ag jonai naikina mikrobus.
107,868 +1 2 81818 1SIDABRAS47
Monetiniai metalai
Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu, Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Atsparumą korozijai lemia šių metalų standartiniai potencialai (žr. lentelę). Visų jų redukcijos potencialai teigiami, jų jonai lengvai redukuojasi iki laisvo metalo, o pačius metalus sunku oksiduoti. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti pavadintas taurumu.
Ag
Elektronų konfigūracija [Kr]4d105s1
Metališkasis spindulys pm 144
Pirmoji jonizacijos energija, kJ/mol 731
Elektrodo potencialas,V M+(aq) + e- M(k) +0,800
M2+(aq) + 2 e- M(k) +1,39
M3+(aq) + 3 e- M(k) –
Oksidacijos laipsniai +1 +2 +3 (labai retai)
Būdingesni oksidacijos laipsniai pabraukti.
Taurusis metalas
Sidabras, vienas iš pirmųjų atrastų metalų, vertinami dėl grožio ir dėl retumo. Sidabras ne toks vertingas kaip auksas ar platina. Vienas didžiausių jo trūkumų yra tai, kad jis greitai pajuoduoja.
Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio, gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai (taisiklingi pasitaiko retai) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių, plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.
Sidabras sulfidų veikiamas pajuoduoja. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Tačiau sidabras ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag2S). Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina:
Ag(k.)+2HNO3(aq)= AgNO3(aq)+NO3(d.)+H2O(s.)
Į sidabro nitrato tirpalą pridėjus šarmo, susidaro tamsiai rudos sidabro oksido nuosedos:
2AgNO3(aq) +2NaOH(aq)= 2NaNO3(aq) +Ag2O(aq)+H2O(s.)
Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, katalizatorių vaidmenyje. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis.
Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje, pradėta vartoti kaip pinigus. Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė antrojo t-mečio pradžioje. Jie dažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų. Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais. Pirmosios lietuviškos sidabrinės monėtos nukaltos 14-15 a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1, 2, 5 ir 10 litų vertės monėtos.