KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
Finansų rinkų kursinis darbas
PASAULINĖS FINANSŲ RINKOS DALYVIAI
Atliko:
VENF-0 grupės studentė
Inga Vitkauskaitė
Priėmė:
dėst. J. Nedzveckas
Kaunas, 2003
TURINYS
ĮVADAS 4
1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS 5
2. GLOBALINĖS INSTITUCIJOS 7
2.1. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS 7
2.2. TARPTAUTINIS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS 9
2.3. TARPTAUTINIŲ ATSISKAITYMŲ BANKAS 11
2.4. KITOS ORGANIZACIJOS 12
3. REGIONINĖS INSTITUCIJOS 14
3.1. EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS 14
3.2. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS 15
3.3. EUROPOS MONETARINIS INSTITUTAS 16
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18
ĮVADAS
Finansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis.
Gerai žinoma, jog per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko stambių
pasaulinio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinius finansus, jaučiamas
ypatingas šių žodžių teisingumas. Tokie pokyčiai yra didžiuliai, todėl
drąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naujo etapo atsiradimą
tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių sferoje. Svarbus šių pokyčių
elementas yra reiškinys, vadinamas “globalizacija” arba valiutos ir finansų
rinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų
rinkų integracija su eurorinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vieną
globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatina
tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje
sunku pervertinti.
Tarptautinės finansų institucijos – sudėtinė tarptautinių finansų
sistemos struktūrinė dalis, turinti nemažą įtaką pasaulinės ekonomikos
vystymosi raidai. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulinei
ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir
Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar
daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos
pasaulinei finansų sistemai. Išskyrus nedidelį ekonomistų ir finansų
specialistų būrį, TVF daug kam yra nežinoma, paslaptinga organizacija.
Daugelis stebėtojų paveikti įspūdžio, kad TVF teikia subsidijas neturtingų
šalių ekonomikai vystyti, dažniausiai painioja jį su Pasaulio banku ir
kitomis ekonominės pagalbos institucijomis. Kitas klaidingas požiūris – TVF
laikomas tarptautiniu centriniu banku, kontroliuojančiu pinigų emitavimą
pasaulyje. Tretiems atrodo kaip galinga prievartinė politinė institucija,
verčianti vykdyti fiskalinį teisingumą ir įstatanti šalis į griežtas
ekonomikos ribas.
1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ INSTITUCIJOS
Tarptautinės finansų institucijos – tai valstybių arba bankų
susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių
pagrindu socialiniam – ekonominiam valstybių vystymuisi paremti, teikiant
joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosi
srityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą.
Pasauliniuose finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansų
institucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos:
1. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International Monetary
Fund (IMF).
2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (dar
vadinamas Pasaulio banku (PB) (World bank (WB) International Bank for
Reconstruction and Development (IBRD).
Pasaulio banko grupė (World Bank Group):
➢ Tarptautinė finansų korporacija (TFK) – International
Finance Corporation (IFC).
➢ Tarptautinė vystymo asociacija (TVA) – International
Development Association (IDA).
➢ Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) –
Multilateral Investment Guarantee Agency (MIGA).
➢ Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) –
International Center for Settlement of Investments Disputes
(ICSID).
3. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – European
Bank for Reconstruction and Development (EBRD).
4. Azijos plėtros bankas (APB) – Asian Development Bank (ADB).
5. Afrikos plėtros bankas (Af PB) – African Development Bank (Af
DB).
6. Tarptautinis plėtros bankas (TAPB) – Inter – American
Development Bank (IADB).
7. Islamo plėtros bankas (IDB) – Islamic Development Bank (IDB).
8.
Tarptautinis investicijų bankas (TIB) – International
Investment Bank (IIB).
9. Europos investicijų bankas (EJB) – European Investment Bank
(EIB).
10. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB) –
International Bank for Economic Cooperation (IBEC).
11. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) – Nordic Investment bank
(NIB).
12. Europos monetarinis institutas (EMI) – European Monetary
Institute (EMI).
13. Arabų valiutos fondas (AVF) – Arab Monetary Fund (AMF).
14. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) –
International Fund for Agricultural Development (IFAD).
15. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – Bank for
International Settlements (BIS).
Tarptautinės finansų institucijas galima suskirstyti į
globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės
finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė
( Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų
korporacija, Tarptautinė vystymo asociacija, Daugiašalių investicijų
agentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių
atsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninio pobūdžio.
Tarptautinės finansų institucijos pagal veiklos pobūdį galima
suskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniai
investiciniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas)
ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupei
priklauso Tarptautinis valiutos fondas ir Europos monetarinis institutas,
kurie koordinuoja valstybių narių pinigų politiką.
Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas:
➢ kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu,
➢ ekonomikos stabilizavimas,
➢ šalių narių integracija,
➢ keitimasis informacija ir patyrimu,
➢ informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkinę raidą
skleidimas,
➢ techninė parama bei kadrų mokymas.
2. GLOBALINĖS INSTITUCIJOS
2.1. TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International Monetary Found.
Ši tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, specializuota Jungtinių Tautų
įstaiga, įkurta 1945 metais Jungtinių Tautų Breton – Vudo konferencijos
nutarimu.
Operatyvinė fondo veikla prasidėjo 1947 metų kovo 1- ąją.
Aukščiausiasis organas – Valdytojų taryba, nuolatinis TVF organas –
Vykdomųjų direktorių taryba.
1992 metais į šią organizaciją priimta ir Lietuva. 1997 metais TVF
turėjo 180 narių.
Oficialus TVF uždavinys – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą
valiutų sferoje ir prekybą. Fondas kontroliuoja tarptautinių valiutinių –
prekybos sutarčių vykdymą, teikia valstybėms trumpalaikius kreditus
mokėjimų balansui išlyginti, skatina ir remia daugiašalės atsiskaitymų
sistemos kūrimą.
TVF lėšos formuojamos jos narių išmokėtų kavotų sąskaita. SDR
(Special Draving Rights) – speciali skolinimosi teisė – tapo pagrindiniu
TVF atsiskaitymo vienetu, nors realaus padengimo neturi. SDR sudėtis
keičiasi reguliariai kas penkeri metai ir apskaičiuojama remiantis
penkiomis stipriausiomis valiutomis. Pvz. 1997 metais tai JAV doleris
(39%), Vokietijos markė (21%), Japonijos jena (18%), Prancūzijos frankas
(11%), Britanijos svaras sterlingų (11%). Įstatinis TVF kapitalas 1997
metais sudarė 145 milijardus SDR.
Kiekvienos valstybės kvota TVF kapitale apskaičiuojama
atsižvelgiant į valstybės bendrąjį nacionalinį produktą vienam žmogui,
užsienio prekybos apimtį ir daugelį kitų ekonominių rodiklių, tuo
apsprendžiant kiekvieno dalyvio balsų skaičių priimant spendimus. Kiekviena
valstybė turi 250 balsų ir papildomai po vieną balsą 100 tūkstančių SDR jos
dalies TVF kapitale. Taigi, lemiamas balsas priklauso šalims, kurios yra
įdėjusios daugiausia lėšų. 1997 metais didžiausia dalis priklausė JAV
(17,78%), Japonijai ir Vokietijai (po 5,54%), Prancūzijai ir Didžiajai
Britanijai (po 4,98%). Svarbiausią vaidmenį TVF vaidina “dešimties grupė”
arba “Paryžiaus klubas” įkurtas 1961 metais. Jai priklauso JAV, Didžioji
Britanija, Prancūzija, Japonija, Vokietija, Italija, Beneliuksas, Švedija,
Kanada, Šveicarija ir Rusija.
Svarbiausios TVF finansinės operacijos – padėti savo nariams
padengti mokėjimų balanso deficitą. Šalis, kuriai reikia užsienio valiutos
einamosioms operacijoms apmokėti, turi pateikti fondui patvirtinimą, kad
valiuta yra reikalinga ryšium su mokėjimų balanso būkle, tarptautiniu
likvidumo rezervu arba šių rezervų lygio pokyčių tendencija.
Atitinkama valstybė gauna reikalingą valiutą arba keičia SDR į savo
nacionalinę valiutą. Atlikęs šią operaciją, TVF padidina kredituojamos
šalies valiutos atsargas, o kitų narių
atsargos arba SDR sumažėja
lygiai tiek, kiek gauna jos skolininkas.
Didžiausią užsienio valiutos sumą, kurią gali įsigyti TVF valstybė
narė, sudaro 125% jos kvotos. Pirmoji suma – 25% kvotos – vadinama
rezervine dalimi. Valiutos gavimas šiuose rėmuose yra traktuojamas ne kaip
kredito operacija tikrąja žodžio prasme, o kaip užsienio valiutos, kurią