TurinysĮvadas…………………………………………………………
…………………………………………………….4Trumpa Švedijos
istorija…………………………………………………………..
……………………….5
Švedijos geografinės aplinkos aprašymas…………………………………………….7
Trumpa Švedijos statistika
Švedijos topografija
Švedijos geografija
Švedijos naudingosios iškasenos
Švedijos naudingosios iškasenos
Švedijos gamta
Švedijos klimatas
Švedijos upės
Švedijos konunikacijos sistema
Švedijos socialinės institucijos
Permainos šeimoje
Paprasta švedų šeima
Švedijos vaikai ir jaunimas
Švedų asmeninis gyvenimas
Švedijos švietimo sistema
Aukštasis mokslas
Suaugusiųjų švietimas
Viešosios bibliotekos ir audiovizualiniai centraiŠvedijos
politika…………………………………………………………..
……………………………………23
Švedija – konstitucinės monarchijos šalisŠvedijos teisė……………………………………………………………………………28
Nacionalinė teismų administracija
Bendrosios kompetencijos teismai
Administraciniai Teismai
Darbo Teisės Teismas
Rinkos, prekybos Teismas
Patentų Apeliacijos TeismasFilosofija ir religija……………………………………………………………………..32
XX a. švedų literatūra
Amžių sandūros literatūra
Dešimtas dešimtmetis
Šiuolaikinis Švedijos menas
Iš niūrių dirbtuvių į gamtą
Pastarieji dešimtmečiai
Muzika
Liaudies muzika
Populiarioji muzika
ReligijaVerslo papročiai ir praktika……………………………………………………………43
Vadybos stilius švedijoje
Socialinės organizacijosDarbo sąlygos……………………………………………………………………………46
Dieta ir mytyba
Rūbai
Laisvalaikis
Švedų kalba
Švediški posakiaiŠvedijos ekonomika……………………………………………………………………..56
Pagrindinės ekonomikos tendencijos, 1980-1999
Gyventojų skaičius, darbo jėga ir užimtumas
Pramonė
Komunikacijos
Statybos sektorius
Privatus paslaugų sektorius
Viešosios paslaugos
Socialinė rūpyba
Ekonomikos politika
Struktūrinės reformos
Fiskalinė politika
Monetarinė bei užsienio valiutų politika
Švedijos užsienio prekyba
Eksportas: nuo žaliavų iki informacijos
Švedų eksporto kompanijos
Eksporto pasiskirstymas
Ateities tendencijosInfliacija………………………………………………………………………………….72
Infliacija Švedijoje 1831-2003
Infliacija Švedijoje 2004m. Spalio ir Lapkričio mėnesiaisMokslas ir Technologija
Švedijos mokslo ir technologijų sistema
Mokslas ir technologija biznio sektoriuje
Švedijos tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas
Plataus masto Švedijos dalyvavimas ES programose]
Vyriausybės mokslinių tyrimų politika
Paskirstymo
kanalai……………………………………………………………
………………………………81Žiniasklaida……………………………………………………
…………………………………………………..82
Žiniasklaida ir švedai
Švedijos žiniasklaida šiandien
Laikraščiai
Multimilioninės Parlamento subsidijos
Įvairovė – dienraščių požymis
Tūkstančiai periodinių leidinių
Radijas ir televizija
Reguliavimo panaikinimas
Radijas – didžiulis pasirinkimo spektras
Pokyčiai televizijoje
Palydovinė ir kabelinė televizija
Kinas ir lankymasis kino teatruose
IŠVADOS…………………………………………………………………………………90
NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………….92
ĮVADAS
Švedija yra viena iš skandinavijos šalių, kuri pripažįsta aktyvaus
dalyvavimo, formuojant suvienytą Europą, svarbą. 1995 m. Švedija įstojo į
Europos Sąjungą. Švedija turi savitą ekonomikos modelį. Tai –
skandinaviškasis ekonomikos modelis, vienas iš aukščiausiai vertinamų
pasaulyje. Dažnai šiuo modeliu yra apibūdinamas šiaurės šalių socialinės
apsaugos, sveikatos priežiūros bei švietimo pasirinktas organizavimas ir
finansavimas. Švedija aiškiai išsiskiria iš kitų Europos valstybių šia
politika. Modelio principas – suteiktas lygiateisiškumas visiems
gyventojams. Skandinaviškasis ekonomikos modelis skatina ir suteikia
paramą gyventojams, mažina socialinį susiskirstymą, garantuoja didelias
pašalpas ir išmokas bei turi didelį poveikį darbo rinkai. Nors tokią
gerovės sistemą sunku valdyti ir kontroliuoti, ji yra brangi, nuolat yra
varžomas biudžetas dėl didelių išlaidų bei didelė mokesčių našta,
didžiausią teigiamą (perteklinį) biudžetą Europoje turi būtent
Skandinavijos šalys – Švedijoje – 1,4%. Be to, Švedijai
būdingas ir
neaukštas nedarbo lygis. Nors visos Skandinavijos valstybės taiko tokį
patį modelį, galime išskirti ir pagrindinius skirtumus, esančius tarp
šalių ekonomikų: Švedijai būdingi mažesni pajamų mokesčiai, tačiau kiti
mokesčiai bei valstybės skola – didesni.
TRUMPA ŠVEDIJOS ISTORIJA
Pasak archeologų, seniausieji žmonės gyvenę Pietų Švedijoje jau
maždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvo jotai, atsikėlę
iš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas –
jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie davė pavadinimą Svealandui.
VI-XII a. vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė – Svearikė. Iš
jos vardo kilo dabartinis Švedijos – Sverige – bei jos gyventojų švedų –
Svenskar – pavadinimas.
Švedijos vardas pirmą kartą paminėtas Tacito užrašuose
vėlyvajame I amžiuje. Remiantis užrašais, valstybės karalius buvo įžymus
tuo, kad buvo labai greitas.
I tūkstantmečio pabaigoje – apie VIII a. pab. Europos gyventojai
kentėjo nuo plėšikų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai –
žmonės iš šiaurės – dabartinių švedų, danų, norvegų protėviai. Europoje jie
vadinami tiesiog švedais arba danais. Jie patys save vadino vikingais.
Pirmą kartą vikingų laivai 787 m. pasirodė prie Didžiosios
Britanijos krantų. Greitai apie juos sužinojo ir kitų Europos tautų
gyventojai. Anglijoje ir Airijoje vikingai įkūrė kolonijas. Niekas nebuvo
apsaugotas nuo vikingų antpuolių. Ginkluoti kovos kirviais, kalavijais,
ietimis, lankais ir skydais, jie puldinėjo kaimus, miestus. Ypač
nukentėdavo vienuolynai, kuriuose tuo metu buvo sukaupta nemažai turto. Jie
grobdavo viską: metalo dirbinius, įrankius, vyno statines ir net žmones,
kuriuos vėliau parduodavo. Vikingai plaukiodavo jūros pakrantėmis, upėmis
ir siaubdavo aptiktas gyvenvietes. Į žygius dažnai traukdavo kelios
dešimtys laivų, kurių kiekviename būdavo 40-60 karių įgula.
Baltų žemėse Švedai buvo dažni svečiai. Apie tai liudija
archeologų randamos Bizantijos ir arabų šalių monetos, jų strėlių
antgaliai. Puldinėjimai baigėsi apie XII a.
Ankstyvoji Švedijos istorija daug kuo panaši į kitų
skandinavų tautų istoriją, tačiau ji turi vieną ryškų skirtumą – Švedijoje
nebuvo vieno apibrėžto valstybės įsikūrimo ir krikščionybės įsitvirtinimo
laikotarpio, todėl yra manoma, kad Švedijos valstybės formavimasis ir
krikščionybės įsigalėjimas truko maždaug tris šimtus metų – nuo IX iki XI
m.e. amžiaus. Nėra tikslių duomenų ir apie pirmąją švedų valstybės sostinę
– galingiausias IX-X a. istorinėje Švedijos teritorijoje buvo Birkos
miestas Bjorko saloje, tačiau pirmoji oficialiai minima sostinė – Sigtuna,
kuri buvo ir pirmojo istoriografijoje paminėto Švedijos karaliaus Olofo
Skiotkonungo, kuris buvo pakrikštytas Skarope, Vestergotlando provincijoje,
rezidencijos vieta.
Apie 1400 m. buvo bandyta sujungti Švediją, Norvegiją ir
Daniją į vieną karalystę, tačiau šis valdymas – tai tik skausmingi kivirčai
tarp danų ir švedų.
1520 m. Danijos karalius Christianas II įveikė Švediją ir
“Stokholmo kraujo maudynėse” vadovaujančioms Švedijos personoms įvykdė
mirties bausmę. Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė
stipri nepriklausoma valstybė.
Švedai kaip nė viena kita tauta savo nacionalinės valstybės pradžią
sieja su konkrečia data – 1523 m. birželio 6 d. (ši diena yra svarbiausia
valstybinė Švedijos šventė ir vadinama Vėliavos Diena), kai Strengnese
Gustavas Vaza buvo paskelbtas Švedijos karaliumi, o tų pačių metų birželio
24 d. įžengė į Stokholmą (nuo to laiko Stokholmas praktiškai tapo Švedijos
Karalystės sostine) Gustavas Vasa (1523-1560) nuvertė Danų valdžią ir
suformavo Švedijos valstybę.
XVI-XVII a. Švedija veržėsi ir į rytines Baltijos
pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais
siejo giminystės ryšiai, tačiau švedai buvo kelis kartus Lietuvą ir dalį
jos teritorijos užkariavę.
Svarbią rolę Švedija žaidė antrame periode (1630-1635)
trisdešimties metų kare (1618-1648). Pagal Vestfalijos sutartį (1648)
Švedija įsigijo vakarų Pomeraniją ir kelias kaimynines teritorijas prie
Baltijos jūros.
XVII a. Švedija dalyvavo daugybėje mažų diplomatinių,
ekonominių ir tikrų karų, kuriuose sėkmė būdavo permaininga. Ypač keisti
karai vykdavo su kraujo sese Danija, kai tiek švedai, tiek danai ieškodavo
stiprių sąjungininkų visoje Europoje, sukeldami nemažus regioninius
konfliktus – Hanza, Nyderlandai, Lenkija, Anglija, Prancūzija, net Rusija
buvo nuolat įtraukiamos į nepabaigiamą dviejų giminingų tautų santykių
aiškinimąsi. Užtekdavo mažyčio preteksto dažnai ir ginkluotam konfliktui
įsiliepsnoti. Šiuo laikotarpiu tarp Švedijos ir Lietuvos buvo sudaryta
trumpalaikė prieštaringai daugelio istorikų vertinama
unija. Pagal
1655 m. Kėdainių uniją Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir
Ukmergės apskritys. Po 1700-1721 m. Šiaurės karo švedai buvo išvyti iš
Lietuvos.
Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto
politiką ir jos laikėsi.
1994 m. gyventojų referendumo metu buvo pritarta Švedijos
stojimui į Europos sąjungą. Tačiau 1997 m. Švedija pareiškė, kad nenaudos
euro (Europos sąjungos piniginio vieneto), kuris pasirodė 1999 m.
ŠVEDIJOS GEOGRAFINĖS APLINKOS APRAŠYMAS
Trumpa Švedijos statistikaŠvedijos plotas yra – 449960 km2 .
Švedijoje gyvena – 8946193 mln.gyv.
Švedijos gyventojų tankis – 19,9žm./km2.
Valstybės sostinė – stokholmas,kuriamia gyvena 1290159 gyventojų.
Švedijos piniginis vienetas – Švedijos krona.
Švedijos topografija
Švedija yra viena iš skandinavijos valstybių, su daug gyventojų,
nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. Švedija – mūsų kaimynė Baltijos
jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po
Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis. Iš šiaurės į pietus Švedija
nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei
sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo
Danijos.
Ši skandinavijos šalis yra šiaurės pusrutulyje, vidutinėje klimato
juostoje, jūrinio ir pereinamo tipo.Pusė visos teritorijos apaugusi miškais
Šalies gamtinės zonos yra spygliučių miškai, mišrieji ir plačialapių miškai
(taiga).Mažiau negu 10 % yra dirbama žemė.Gana lygus Švedijos kraštovaizdis
nusėtas ežerais, kurių šalyje yra beveik 100 000.Ilga kalnų grandinė,
nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o pie išraižytos
pakrantės yra tūkstančiai salų. Švedijos krantus pietryčiuose, pietuose ir
pietvakariuose skalauja Baltijos jūra.Rytuose šalis ribojasi su Suomija,
Botnijos jūra;Šiaurėje ir vakaruose – su Norvegija.
Švedijos geografija
Švedija – tai kalvų ir spygliučių miškų šalis.Švedijos gamtovaizdyje
vyrauja miškai ir ežerai,kurie ištisus šimtmečius buvo gyvybiškai svarbūs
šalies ekonomikai.Daugelyje vietų gamta labai įvairi:tarp miškų – atviros
pievos, laukai,ežerai, upės ir kai kur kalnai. Nuo skandinavijos kalnų į
Baltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės.Ilgiausia Švedijos upė yra
Tornelvas,Jos ilgis siekia 570 kilometrų.Daugelis jų kerta daugybę didelių
ir mažesnių ežerų,kurių didžIausi:
– Venernas 5585km2
– Veternas – 1912km2
– Melarenas – 1140km2
Bevei 4/5 šalies teritorijos plyri mažesniame kaip 400 metrų
aukštyje.Švedijos šiaurės ir šiaurės vakarų kraštovaizdyje dominuoja kalnų
virtinės ir keteros.Metų laikai čia dramatiškai skirtingi.Žiemos – tamsios
ir šaltos, o vasaros – trumpos ir šviesios.Švedijos kalnai kartai dar
vadinami paskutinėmis laukinėmis gamtos oazėmis Europoje.Vakarinėje
Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausi – daugiamečiai
sniegynai ir nedideli ledynai.Pats aukščiausias Švedijos kalnas –
Kebnekaizė.Jo aukštis siekia 2111 metrų.Nuo įspūdingų kalnų link Botnijos
įlankos prasideda Norlando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę krašto
ploto.Jo aukštis – 200 – 800 metrų.Jis žemėja link Botnijos įlankos ir yra
suskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių sleniu.Pietų Švedijoje
yra Skones pusiasalis, kur yra plokščia Skonės lyguma, besidriekianti iš
pietų į šiaurę.Jame taip pat yra Smolando aukštuma, labai raižyta ir
ežeringa Svealando žemuma, o labiau į pietus driekiasi lygumos.Toks pietų
Švedijos kraštovaizdis labai primena Baltijos aukštumas ir Vidurio Lietuvos
lygumas.Švedijos pajūriui, taip kaip ir Norvegijos, būdinga daugybė Šcherų
– mažučių salų ir uolų, stūksančių netoli kranto.Pietinėje krašto dalyje
yra įlankėlių, paplūdimių, kopų.Viena didžiausių Švedijos salų yra
Gotlandas.
Gotlandą senovėje žuvėdų sala vadino Simonas Daukantas.Dabar dauguma
sako,kad tai Viduramžių sodas Baltijoje. Ši sala( gotland – gera žemė ) –
viena iš didesnių salų Baltijos jūroje.Tai 125 kilometrų ilgio ir 52
kilometrų pločio Švedijai priklausanti teritorija.
Tai gamtos perliukas su klinčių uolomis.Ši sala viliote vilioja
kultūros ir meno veikėjus bei politikus.Ji įspūdinga savo smėlėtais
paplūdimiais, vešliais miškų masyvais, kadagynais, daugybe įvairiausių
žiedų.Vien orchidėjų priskaičiuojama apie 36 rūšis.Ornitologai šį nuostabų
kampelį vadina paukščių rojumi.Kadangi paukščių rūšių įvairove sala gali
didžiuotis visoje Europoje.Sala nenuklota kalnų ir granito kaip žemyninė
Švedija.Tai lyguma nubarstyta tokiais pat rieduliais kaip ir
Lietuva.Gotlande daugelyje vietų gali išvysti kyšančias baltos uolos kupras
– tai po dirvožemio sluoksniu tūnantys kalkakmenio klodai, kurių storis
siekia 20 – 30 metrų.Virš Gotlando salos visada būna giedras dangus.Čia
vietoj lietaus būna tik tirštas rūkas.Salos miškuose gausu laukinių
triušių, fazanų.Tačiau labai mažai beliko laukinių arkliukų, vadinamų
russ.Čia jie įtraukti į globojamų gyvūnų sąrašą.Gotlande yra įsikūrę apie
40 draustinių.
Gotlande aptinkama daug
archeologinių paminkų, kurie byloja apie salos
klestėjimo laikotarpį, kuris buvo XIII amžiuje.Čia vis dar stovi tvirtovės
sienos, menančios XIII – XV amžių.Šių sienų ilgis – 3 kilometrai.Sostinė –
Gotlando Visbius – vadinama griuvėsių ir rožių miestu.Kažkada šis miestas
buvo Baltijos Šalių prekybinis centras.Yra išlikę šaltinių, bylojančių, kad
Gotlandas buvo žinomas baltų gentims, kaip ir lietuviai buvo žinomi
švedams.Tai patvirtina švedų profesoriaus Nermano Birgerio užrašai.XIII
amžiuje Gotlande atsirado didžiausi to meto prekių sandėliai.Tačiau kaip
daugeėlis kitų, taip ir šis miestas neišvengė nuosmukio, kuris prasidėjo XV
amžiuje.Dėl to salos gyventojai kaltina Danijos karalių Valdemarą.Saloje
taip pat randama užuominų, kad gyventa vikingų.Tos užuominos yra
kapavietės, kurios primena laivų formas.Gotlando salos žmonės dar ir
dabar,pirmąją rugpjūčio savaitę, mėgsta švęsti viduramžiškas šventes.Tą
savaitę visi persirengia to meto rūbais, vyksa įvairūs renginiai, kurie
vykdavo ir viduramžiais.Štai tokia yra viena iš didžiausių Švedijos salų –
Gotlandas.
Švedijos naudingosios iškasenos
Geologiniu požiūriu, didžioji Švedijos dalis įeina į Baltijos
skydą,kurį sudaro aukštoje temperatūroje susiformavusios kristalinės
uolienos – tai yra granitai ir gneisai.Tik pietinį šalies pakraštį, kurį
kažkada buvo apsėmusi jūra, dengia nuosėdinės uolienos.
Didelį poveikį paviršiaus formavimuisi turėjo
Skandinavijosapledėjimas.Slinkdamas storas ledas įspaudė paviršių, išarė
ežerų įdubas, nulygino kalnų viršūnes, nugludino iškilimus, paversdamas
juos „avinų kaktomis“([žiūrėta 2004 m. lapkričio 27 d.] prieiga per
internetą. Šiuo metu Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla.Per šimtmetį ji
išnyra iš vandens maždaug 1,5 metrus.Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų,
bet jose labia menkos mineralinio kuro atsargos.Geležies rūdos telkiniais,
jos koncentracija ir esamu metalo kiekiu, Švedija yra viena turtingiausių
pasaulyje.Dėl to rūdynų produkcija Švedijoje yra daugiausiais
eksportuojama.Didžiausios geležies atsargos (4/5 telkinių) yra už
poliarinio rato, Laplandijoje.Daug vario telkinių Norlande.Šalyje yra
nikelio, cinko, alavo, švino.Mažiau randama mangano, molibdeno, sidabro,
aukso.Švedijoje ramdamas uranas sudaro 1/6,1/5 pasaulio atsargų.Čia tai pat
randama ir volfrano bei polimetalų.Švedija taip pat daug eksploatuoja ir
eksportuija daug statybinių medžiagų, ypač granito.Tačiau Švedija neturi
naftos ir anglies išteklių.
Švedijos gamta
Norlande vyrauja jauriniai, Svealande – velėniniai jauriniai
dirvožemiai, o Jotlande – miškų rutdžemiai.Šie treti yra derlingiausi
visoje Skandinavijoje.Šiaurėje apie 15 % krašto ploto užima tundra.Ji
išplitusi Laplandijoje ir Skandinavijos kalnuose.Tundroje auga samanos,
kerpės, keružiai berželiai ir kadagiai.Vasarą, kuri čia labai trumpa,
tundros kraštovaizdį nuspalvina gausiai žydinčios žolės.Apie 14 % šalies
teritorijos yra pelkės.Dirbama žemė užima mažiau kaip 10 % bendro Švedijos
ploto, tačiau vietinis žemės ūkis visiškai patenkina pagrindinių maisto
produktų poreikius.Pagrindinis Švedijos augalijos tipas – miškai.Jais
apaugę daugiau kaip pusė šalies ploto.Pagal užimamą miškų plotą Švedija
Vakarų Europoje atsilieka tik nuo Suomijos.Į šiaurę nuo 60 – 610
lygiagretės vyrauja spygliuočių miškai: eglynai ir pušynai.Šie Švedijos
miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms bei popieriaus
ir baidtinių medžio produktų gamybos įmonėms.Į pietus nuo tos ribos
spygliuočius laipsniškai keičia mišrieji miškai: daugėja beržų, drebulių,
liepų, klevų.Skonės pusiasalio pietuose yra plačialapių miškų su ąžuolų ir
bukų giraitėmis.Vidurio Švedijos miškai panašūs į Pietryčių Lietuvos, o
Skonės pusiasalio – į Vidurio Lietuvos miškus.Kiekviena Švedijos sritis
turi istorinį herbą ir emblemą.Emblemų simboliai yra tipiški tos srities
augalai.Pavyzdžiui Skonės provincijos simbolis yra ramunė, Esterjotlando –
rugiagėlė, Blekinges – ąžuolo lapas.Švedija yra svarbi miško produktų
eksportuotoja pasaulio rinkoje. Tačiau nepaisant to, praėjusio šimtmečio