Ekonomikos darbas apie švediją
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos darbas apie švediją

TurinysĮvadas…………………………………………………………

…………………………………………………….4Trumpa Švedijos

istorija…………………………………………………………..

……………………….5

Švedijos geografinės aplinkos aprašymas…………………………………………….7

Trumpa Švedijos statistika

Švedijos topografija

Švedijos geografija

Švedijos naudingosios iškasenos

Švedijos naudingosios iškasenos

Švedijos gamta

Švedijos klimatas

Švedijos upės

Švedijos konunikacijos sistema

Švedijos socialinės institucijos

Permainos šeimoje

Paprasta švedų šeima

Švedijos vaikai ir jaunimas

Švedų asmeninis gyvenimas

Švedijos švietimo sistema

Aukštasis mokslas

Suaugusiųjų švietimas

Viešosios bibliotekos ir audiovizualiniai centraiŠvedijos

politika…………………………………………………………..

……………………………………23

Švedija – konstitucinės monarchijos šalisŠvedijos teisė……………………………………………………………………………28

Nacionalinė teismų administracija

Bendrosios kompetencijos teismai

Administraciniai Teismai

Darbo Teisės Teismas

Rinkos, prekybos Teismas

Patentų Apeliacijos TeismasFilosofija ir religija……………………………………………………………………..32

XX a. švedų literatūra

Amžių sandūros literatūra

Dešimtas dešimtmetis

Šiuolaikinis Švedijos menas

Iš niūrių dirbtuvių į gamtą

Pastarieji dešimtmečiai

Muzika

Liaudies muzika

Populiarioji muzika

ReligijaVerslo papročiai ir praktika……………………………………………………………43

Vadybos stilius švedijoje

Socialinės organizacijosDarbo sąlygos……………………………………………………………………………46

Dieta ir mytyba

Rūbai

Laisvalaikis

Švedų kalba

Švediški posakiaiŠvedijos ekonomika……………………………………………………………………..56

Pagrindinės ekonomikos tendencijos, 1980-1999

Gyventojų skaičius, darbo jėga ir užimtumas

Pramonė

Komunikacijos

Statybos sektorius

Privatus paslaugų sektorius

Viešosios paslaugos

Socialinė rūpyba

Ekonomikos politika

Struktūrinės reformos

Fiskalinė politika

Monetarinė bei užsienio valiutų politika

Švedijos užsienio prekyba

Eksportas: nuo žaliavų iki informacijos

Švedų eksporto kompanijos

Eksporto pasiskirstymas

Ateities tendencijosInfliacija………………………………………………………………………………….72

Infliacija Švedijoje 1831-2003

Infliacija Švedijoje 2004m. Spalio ir Lapkričio mėnesiaisMokslas ir Technologija

Švedijos mokslo ir technologijų sistema

Mokslas ir technologija biznio sektoriuje

Švedijos tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas

Plataus masto Švedijos dalyvavimas ES programose]

Vyriausybės mokslinių tyrimų politika

Paskirstymo

kanalai……………………………………………………………

………………………………81Žiniasklaida……………………………………………………

…………………………………………………..82

Žiniasklaida ir švedai

Švedijos žiniasklaida šiandien

Laikraščiai

Multimilioninės Parlamento subsidijos

Įvairovė – dienraščių požymis

Tūkstančiai periodinių leidinių

Radijas ir televizija

Reguliavimo panaikinimas

Radijas – didžiulis pasirinkimo spektras

Pokyčiai televizijoje

Palydovinė ir kabelinė televizija

Kinas ir lankymasis kino teatruose

IŠVADOS…………………………………………………………………………………90

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………….92

ĮVADAS

Švedija yra viena iš skandinavijos šalių, kuri pripažįsta aktyvaus

dalyvavimo, formuojant suvienytą Europą, svarbą. 1995 m. Švedija įstojo į

Europos Sąjungą. Švedija turi savitą ekonomikos modelį. Tai –

skandinaviškasis ekonomikos modelis, vienas iš aukščiausiai vertinamų

pasaulyje. Dažnai šiuo modeliu yra apibūdinamas šiaurės šalių socialinės

apsaugos, sveikatos priežiūros bei švietimo pasirinktas organizavimas ir

finansavimas. Švedija aiškiai išsiskiria iš kitų Europos valstybių šia

politika. Modelio principas – suteiktas lygiateisiškumas visiems

gyventojams. Skandinaviškasis ekonomikos modelis skatina ir suteikia

paramą gyventojams, mažina socialinį susiskirstymą, garantuoja didelias

pašalpas ir išmokas bei turi didelį poveikį darbo rinkai. Nors tokią

gerovės sistemą sunku valdyti ir kontroliuoti, ji yra brangi, nuolat yra

varžomas biudžetas dėl didelių išlaidų bei didelė mokesčių našta,

didžiausią teigiamą (perteklinį) biudžetą Europoje turi būtent

Skandinavijos šalys – Švedijoje – 1,4%. Be to, Švedijai
būdingas ir

neaukštas nedarbo lygis. Nors visos Skandinavijos valstybės taiko tokį

patį modelį, galime išskirti ir pagrindinius skirtumus, esančius tarp

šalių ekonomikų: Švedijai būdingi mažesni pajamų mokesčiai, tačiau kiti

mokesčiai bei valstybės skola – didesni.

TRUMPA ŠVEDIJOS ISTORIJA

Pasak archeologų, seniausieji žmonės gyvenę Pietų Švedijoje jau

maždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvo jotai, atsikėlę

iš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas –

jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie davė pavadinimą Svealandui.

VI-XII a. vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė – Svearikė. Iš

jos vardo kilo dabartinis Švedijos – Sverige – bei jos gyventojų švedų –

Svenskar – pavadinimas.

Švedijos vardas pirmą kartą paminėtas Tacito užrašuose

vėlyvajame I amžiuje. Remiantis užrašais, valstybės karalius buvo įžymus

tuo, kad buvo labai greitas.

I tūkstantmečio pabaigoje – apie VIII a. pab. Europos gyventojai

kentėjo nuo plėšikų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai –

žmonės iš šiaurės – dabartinių švedų, danų, norvegų protėviai. Europoje jie

vadinami tiesiog švedais arba danais. Jie patys save vadino vikingais.

Pirmą kartą vikingų laivai 787 m. pasirodė prie Didžiosios

Britanijos krantų. Greitai apie juos sužinojo ir kitų Europos tautų

gyventojai. Anglijoje ir Airijoje vikingai įkūrė kolonijas. Niekas nebuvo

apsaugotas nuo vikingų antpuolių. Ginkluoti kovos kirviais, kalavijais,

ietimis, lankais ir skydais, jie puldinėjo kaimus, miestus. Ypač

nukentėdavo vienuolynai, kuriuose tuo metu buvo sukaupta nemažai turto. Jie

grobdavo viską: metalo dirbinius, įrankius, vyno statines ir net žmones,

kuriuos vėliau parduodavo. Vikingai plaukiodavo jūros pakrantėmis, upėmis

ir siaubdavo aptiktas gyvenvietes. Į žygius dažnai traukdavo kelios

dešimtys laivų, kurių kiekviename būdavo 40-60 karių įgula.

Baltų žemėse Švedai buvo dažni svečiai. Apie tai liudija

archeologų randamos Bizantijos ir arabų šalių monetos, jų strėlių

antgaliai. Puldinėjimai baigėsi apie XII a.

Ankstyvoji Švedijos istorija daug kuo panaši į kitų

skandinavų tautų istoriją, tačiau ji turi vieną ryškų skirtumą – Švedijoje

nebuvo vieno apibrėžto valstybės įsikūrimo ir krikščionybės įsitvirtinimo

laikotarpio, todėl yra manoma, kad Švedijos valstybės formavimasis ir

krikščionybės įsigalėjimas truko maždaug tris šimtus metų – nuo IX iki XI

m.e. amžiaus. Nėra tikslių duomenų ir apie pirmąją švedų valstybės sostinę

– galingiausias IX-X a. istorinėje Švedijos teritorijoje buvo Birkos

miestas Bjorko saloje, tačiau pirmoji oficialiai minima sostinė – Sigtuna,

kuri buvo ir pirmojo istoriografijoje paminėto Švedijos karaliaus Olofo

Skiotkonungo, kuris buvo pakrikštytas Skarope, Vestergotlando provincijoje,

rezidencijos vieta.

Apie 1400 m. buvo bandyta sujungti Švediją, Norvegiją ir

Daniją į vieną karalystę, tačiau šis valdymas – tai tik skausmingi kivirčai

tarp danų ir švedų.

1520 m. Danijos karalius Christianas II įveikė Švediją ir

“Stokholmo kraujo maudynėse” vadovaujančioms Švedijos personoms įvykdė

mirties bausmę. Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė

stipri nepriklausoma valstybė.

Švedai kaip nė viena kita tauta savo nacionalinės valstybės pradžią

sieja su konkrečia data – 1523 m. birželio 6 d. (ši diena yra svarbiausia

valstybinė Švedijos šventė ir vadinama Vėliavos Diena), kai Strengnese

Gustavas Vaza buvo paskelbtas Švedijos karaliumi, o tų pačių metų birželio

24 d. įžengė į Stokholmą (nuo to laiko Stokholmas praktiškai tapo Švedijos

Karalystės sostine) Gustavas Vasa (1523-1560) nuvertė Danų valdžią ir

suformavo Švedijos valstybę.

XVI-XVII a. Švedija veržėsi ir į rytines Baltijos

pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais

siejo giminystės ryšiai, tačiau švedai buvo kelis kartus Lietuvą ir dalį

jos teritorijos užkariavę.

Svarbią rolę Švedija žaidė antrame periode (1630-1635)

trisdešimties metų kare (1618-1648). Pagal Vestfalijos sutartį (1648)

Švedija įsigijo vakarų Pomeraniją ir kelias kaimynines teritorijas prie

Baltijos jūros.

XVII a. Švedija dalyvavo daugybėje mažų diplomatinių,

ekonominių ir tikrų karų, kuriuose sėkmė būdavo permaininga. Ypač keisti

karai vykdavo su kraujo sese Danija, kai tiek švedai, tiek danai ieškodavo

stiprių sąjungininkų visoje Europoje, sukeldami nemažus regioninius

konfliktus – Hanza, Nyderlandai, Lenkija, Anglija, Prancūzija, net Rusija

buvo nuolat įtraukiamos į nepabaigiamą dviejų giminingų tautų santykių

aiškinimąsi. Užtekdavo mažyčio preteksto dažnai ir ginkluotam konfliktui

įsiliepsnoti. Šiuo laikotarpiu tarp Švedijos ir Lietuvos buvo sudaryta

trumpalaikė prieštaringai daugelio istorikų vertinama
unija. Pagal

1655 m. Kėdainių uniją Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir

Ukmergės apskritys. Po 1700-1721 m. Šiaurės karo švedai buvo išvyti iš

Lietuvos.

Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto

politiką ir jos laikėsi.

1994 m. gyventojų referendumo metu buvo pritarta Švedijos

stojimui į Europos sąjungą. Tačiau 1997 m. Švedija pareiškė, kad nenaudos

euro (Europos sąjungos piniginio vieneto), kuris pasirodė 1999 m.

ŠVEDIJOS GEOGRAFINĖS APLINKOS APRAŠYMAS

Trumpa Švedijos statistikaŠvedijos plotas yra – 449960 km2 .

Švedijoje gyvena – 8946193 mln.gyv.

Švedijos gyventojų tankis – 19,9žm./km2.

Valstybės sostinė – stokholmas,kuriamia gyvena 1290159 gyventojų.

Švedijos piniginis vienetas – Švedijos krona.

Švedijos topografija

Švedija yra viena iš skandinavijos valstybių, su daug gyventojų,

nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. Švedija – mūsų kaimynė Baltijos

jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po

Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis. Iš šiaurės į pietus Švedija

nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei

sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo

Danijos.

Ši skandinavijos šalis yra šiaurės pusrutulyje, vidutinėje klimato

juostoje, jūrinio ir pereinamo tipo.Pusė visos teritorijos apaugusi miškais

Šalies gamtinės zonos yra spygliučių miškai, mišrieji ir plačialapių miškai

(taiga).Mažiau negu 10 % yra dirbama žemė.Gana lygus Švedijos kraštovaizdis

nusėtas ežerais, kurių šalyje yra beveik 100 000.Ilga kalnų grandinė,

nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o pie išraižytos

pakrantės yra tūkstančiai salų. Švedijos krantus pietryčiuose, pietuose ir

pietvakariuose skalauja Baltijos jūra.Rytuose šalis ribojasi su Suomija,

Botnijos jūra;Šiaurėje ir vakaruose – su Norvegija.

Švedijos geografija

Švedija – tai kalvų ir spygliučių miškų šalis.Švedijos gamtovaizdyje

vyrauja miškai ir ežerai,kurie ištisus šimtmečius buvo gyvybiškai svarbūs

šalies ekonomikai.Daugelyje vietų gamta labai įvairi:tarp miškų – atviros

pievos, laukai,ežerai, upės ir kai kur kalnai. Nuo skandinavijos kalnų į

Baltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės.Ilgiausia Švedijos upė yra

Tornelvas,Jos ilgis siekia 570 kilometrų.Daugelis jų kerta daugybę didelių

ir mažesnių ežerų,kurių didžIausi:

– Venernas 5585km2

– Veternas – 1912km2

– Melarenas – 1140km2

Bevei 4/5 šalies teritorijos plyri mažesniame kaip 400 metrų

aukštyje.Švedijos šiaurės ir šiaurės vakarų kraštovaizdyje dominuoja kalnų

virtinės ir keteros.Metų laikai čia dramatiškai skirtingi.Žiemos – tamsios

ir šaltos, o vasaros – trumpos ir šviesios.Švedijos kalnai kartai dar

vadinami paskutinėmis laukinėmis gamtos oazėmis Europoje.Vakarinėje

Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausi – daugiamečiai

sniegynai ir nedideli ledynai.Pats aukščiausias Švedijos kalnas –

Kebnekaizė.Jo aukštis siekia 2111 metrų.Nuo įspūdingų kalnų link Botnijos

įlankos prasideda Norlando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę krašto

ploto.Jo aukštis – 200 – 800 metrų.Jis žemėja link Botnijos įlankos ir yra

suskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių sleniu.Pietų Švedijoje

yra Skones pusiasalis, kur yra plokščia Skonės lyguma, besidriekianti iš

pietų į šiaurę.Jame taip pat yra Smolando aukštuma, labai raižyta ir

ežeringa Svealando žemuma, o labiau į pietus driekiasi lygumos.Toks pietų

Švedijos kraštovaizdis labai primena Baltijos aukštumas ir Vidurio Lietuvos

lygumas.Švedijos pajūriui, taip kaip ir Norvegijos, būdinga daugybė Šcherų

– mažučių salų ir uolų, stūksančių netoli kranto.Pietinėje krašto dalyje

yra įlankėlių, paplūdimių, kopų.Viena didžiausių Švedijos salų yra

Gotlandas.

Gotlandą senovėje žuvėdų sala vadino Simonas Daukantas.Dabar dauguma

sako,kad tai Viduramžių sodas Baltijoje. Ši sala( gotland – gera žemė ) –

viena iš didesnių salų Baltijos jūroje.Tai 125 kilometrų ilgio ir 52

kilometrų pločio Švedijai priklausanti teritorija.

Tai gamtos perliukas su klinčių uolomis.Ši sala viliote vilioja

kultūros ir meno veikėjus bei politikus.Ji įspūdinga savo smėlėtais

paplūdimiais, vešliais miškų masyvais, kadagynais, daugybe įvairiausių

žiedų.Vien orchidėjų priskaičiuojama apie 36 rūšis.Ornitologai šį nuostabų

kampelį vadina paukščių rojumi.Kadangi paukščių rūšių įvairove sala gali

didžiuotis visoje Europoje.Sala nenuklota kalnų ir granito kaip žemyninė

Švedija.Tai lyguma nubarstyta tokiais pat rieduliais kaip ir

Lietuva.Gotlande daugelyje vietų gali išvysti kyšančias baltos uolos kupras

– tai po dirvožemio sluoksniu tūnantys kalkakmenio klodai, kurių storis

siekia 20 – 30 metrų.Virš Gotlando salos visada būna giedras dangus.Čia

vietoj lietaus būna tik tirštas rūkas.Salos miškuose gausu laukinių

triušių, fazanų.Tačiau labai mažai beliko laukinių arkliukų, vadinamų

russ.Čia jie įtraukti į globojamų gyvūnų sąrašą.Gotlande yra įsikūrę apie

40 draustinių.

Gotlande aptinkama daug
archeologinių paminkų, kurie byloja apie salos

klestėjimo laikotarpį, kuris buvo XIII amžiuje.Čia vis dar stovi tvirtovės

sienos, menančios XIII – XV amžių.Šių sienų ilgis – 3 kilometrai.Sostinė –

Gotlando Visbius – vadinama griuvėsių ir rožių miestu.Kažkada šis miestas

buvo Baltijos Šalių prekybinis centras.Yra išlikę šaltinių, bylojančių, kad

Gotlandas buvo žinomas baltų gentims, kaip ir lietuviai buvo žinomi

švedams.Tai patvirtina švedų profesoriaus Nermano Birgerio užrašai.XIII

amžiuje Gotlande atsirado didžiausi to meto prekių sandėliai.Tačiau kaip

daugeėlis kitų, taip ir šis miestas neišvengė nuosmukio, kuris prasidėjo XV

amžiuje.Dėl to salos gyventojai kaltina Danijos karalių Valdemarą.Saloje

taip pat randama užuominų, kad gyventa vikingų.Tos užuominos yra

kapavietės, kurios primena laivų formas.Gotlando salos žmonės dar ir

dabar,pirmąją rugpjūčio savaitę, mėgsta švęsti viduramžiškas šventes.Tą

savaitę visi persirengia to meto rūbais, vyksa įvairūs renginiai, kurie

vykdavo ir viduramžiais.Štai tokia yra viena iš didžiausių Švedijos salų –

Gotlandas.

Švedijos naudingosios iškasenos

Geologiniu požiūriu, didžioji Švedijos dalis įeina į Baltijos

skydą,kurį sudaro aukštoje temperatūroje susiformavusios kristalinės

uolienos – tai yra granitai ir gneisai.Tik pietinį šalies pakraštį, kurį

kažkada buvo apsėmusi jūra, dengia nuosėdinės uolienos.

Didelį poveikį paviršiaus formavimuisi turėjo

Skandinavijosapledėjimas.Slinkdamas storas ledas įspaudė paviršių, išarė

ežerų įdubas, nulygino kalnų viršūnes, nugludino iškilimus, paversdamas

juos „avinų kaktomis“([žiūrėta 2004 m. lapkričio 27 d.] prieiga per

internetą. Šiuo metu Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla.Per šimtmetį ji

išnyra iš vandens maždaug 1,5 metrus.Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų,

bet jose labia menkos mineralinio kuro atsargos.Geležies rūdos telkiniais,

jos koncentracija ir esamu metalo kiekiu, Švedija yra viena turtingiausių

pasaulyje.Dėl to rūdynų produkcija Švedijoje yra daugiausiais

eksportuojama.Didžiausios geležies atsargos (4/5 telkinių) yra už

poliarinio rato, Laplandijoje.Daug vario telkinių Norlande.Šalyje yra

nikelio, cinko, alavo, švino.Mažiau randama mangano, molibdeno, sidabro,

aukso.Švedijoje ramdamas uranas sudaro 1/6,1/5 pasaulio atsargų.Čia tai pat

randama ir volfrano bei polimetalų.Švedija taip pat daug eksploatuoja ir

eksportuija daug statybinių medžiagų, ypač granito.Tačiau Švedija neturi

naftos ir anglies išteklių.

Švedijos gamta

Norlande vyrauja jauriniai, Svealande – velėniniai jauriniai

dirvožemiai, o Jotlande – miškų rutdžemiai.Šie treti yra derlingiausi

visoje Skandinavijoje.Šiaurėje apie 15 % krašto ploto užima tundra.Ji

išplitusi Laplandijoje ir Skandinavijos kalnuose.Tundroje auga samanos,

kerpės, keružiai berželiai ir kadagiai.Vasarą, kuri čia labai trumpa,

tundros kraštovaizdį nuspalvina gausiai žydinčios žolės.Apie 14 % šalies

teritorijos yra pelkės.Dirbama žemė užima mažiau kaip 10 % bendro Švedijos

ploto, tačiau vietinis žemės ūkis visiškai patenkina pagrindinių maisto

produktų poreikius.Pagrindinis Švedijos augalijos tipas – miškai.Jais

apaugę daugiau kaip pusė šalies ploto.Pagal užimamą miškų plotą Švedija

Vakarų Europoje atsilieka tik nuo Suomijos.Į šiaurę nuo 60 – 610

lygiagretės vyrauja spygliuočių miškai: eglynai ir pušynai.Šie Švedijos

miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms bei popieriaus

ir baidtinių medžio produktų gamybos įmonėms.Į pietus nuo tos ribos

spygliuočius laipsniškai keičia mišrieji miškai: daugėja beržų, drebulių,

liepų, klevų.Skonės pusiasalio pietuose yra plačialapių miškų su ąžuolų ir

bukų giraitėmis.Vidurio Švedijos miškai panašūs į Pietryčių Lietuvos, o

Skonės pusiasalio – į Vidurio Lietuvos miškus.Kiekviena Švedijos sritis

turi istorinį herbą ir emblemą.Emblemų simboliai yra tipiški tos srities

augalai.Pavyzdžiui Skonės provincijos simbolis yra ramunė, Esterjotlando –

rugiagėlė, Blekinges – ąžuolo lapas.Švedija yra svarbi miško produktų

eksportuotoja pasaulio rinkoje. Tačiau nepaisant to, praėjusio šimtmečio

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2596 žodžiai iš 8645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.