TURINYS
Įvadas 3
1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veikla 4
2. OECD Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms 6
3. OECD kovos su korupcija veiksmai 7
4. Lietuvos narystė OECD 8
5. Narystės OECD privalumai 8
6. Lietuvos dalyvavimas OECD struktūrų veikloje 9
Išvados 11
Informacijos šaltiniai 12
Įvadas
Tarptautinė organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent dviejų valstybių atstovai ir, kuri turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai. Jos gali būti labai įvairios pagal veiklos sritis ir tikslus, taip pat pagal jų įtaką tarptautinių santykių raidai [3].
Tačiau šiame darbe aptariama ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. – Organization for Economic Cooperation and Development, OECD) įsteigta 1961 metais ekonominei pažangai ir pasaulinei prekybai skatinti.1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. OEEC – Organisation for European Economic Co-operation), vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD). EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje [4].
Darbo tikslas – išnagrineti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiklą ir veiklos principus bei pateikti narystės šioje organizacijoje privalumus.
1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veikla
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 1961 metais industrinių demokratinių pasaulio valstybių atstovams suorganizavo forumą, kuriame buvo siekiama apsvarstyti ir pradėti koordinuoti šių šalių ekonominę politiką. OECD sudaro apie 200 specializuotų padalinių, atliekančių tyrimus ir rengiančių ekonominius ir socialinius statistinius duomenis. Šiuose padaliniuose dirba šalių narių valstybės tarnautojai. Organizacijos valdomasis organas (sudarytas iš šalių narių ministrų) susitinka kartą per metus.
OECD 1962 metais įkūrė organizaciją G-10, kuri veikia kaip forumas diskusijoms dėl tarptautinių piniginių susitarimų ir bendradarbiauja su Tarptautinio aprūpinimo banku. Septynių didžiausių G-10 narių grupė – žinoma kaip G-8. Šių šalių vadovai reguliariai susitinka aptarti pasaulinių ekonominių ir politinių problemų [2, 29-30 p.].
OECD dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomika, finansų politika ir kapitalo rinka, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje. Tokia OECD veikla leidžia siekti ir apibrėžtų tikslų:
• tolygios rinkos ekonomikos plėtros ir demokratinių valdymo principų įdiegimo globaliu mastu, tuo pačiu prisidedant prie gyvenimo lygio bei socialinės gerovės kilimo OECD narėse ir kitose šalyse;
• pažangių valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodų taikymo.
Šiuo metu OECD priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Būsimosios ES narės aktyviai vienokia ar kitokia forma dalyvauja OECD veikloje – Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra OECD narėmis, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija, panašiai kaip ir Lietuva, Latvija bei Estija turi specialias bendradarbiavimo programas [5].
Organizacijos būstinė įkurta Paryžiuje, jai atstovauja 1000 asmenų. OECD šalių narių atstovai yra sukūrę valdžios tarybą, kuri rengia ataskaitas, teikia patarimus bei konsultacijas komitetams ir paskirsto kasmetinį biudžetą. OECD turi šiuos komitetus: apskaitos, neprekybinių operacijų, pagalbos vystimuisi, ekonominės padėties ir vystimosi problemų tyrimų, techninės pagalbos, turizmo, darbo jėgos, mokslinių tyrimų, kadrų rengimo, energetikos ir pramonės.
Vienas svarbiausių OECD komitetų – Prekybos Komisija – nagrinėja tarptautinės prekybos aspektus, skatina prekybinę paramą ir siekia stiprios, laisvos ir normomis paremtos prekybos sistemos. Svarstant gamybinių veiklų globalizavimą ir prekybos susipynimą su kitomis veiklos sritimis, Prekybos Komisijos centre atsiduria ne tik tarptautinė prekyba prekėmis, bet ir įvairios prekybos problemos. Ši komisija nustato prekybos mastą ir pateikia tai specialiuose OECD projektuose. Skatindama geresnį prekybos liberizavimo naudos supratimą, Prekybos Komisija organizuoja privačias ir viešas konsultacijas su įvairiomis pilietinėmis organizacijomis ir sąjungomis, taip pat paliko glaudžius ryšius su šalimis nepriklausančiomis šiai organizacijai, ir kviečia jas dalyvauti kuriant bendrus planus. OECD patirtis leidžia išspręsti daugelį prakybos konfliktų, kylančių dėl stiprėjančios konkurencijos.
OECD veikla neapsiriboja tik ekonomika. Ši organizacija renka duomenis, juos analizuoja ir kaupia įvairių sričių patirtį, nes visiškai išspręsti problemas galima tik įvertinus sąsajas su kitomis
veiklos sritimis. OECD yra ir informacijos bazė, nes turi sukaupusi daug statistinių duomenų, kurie leidžia palyginti šalių vystimosi etapus ir įžvelgti veiklos tendencijas. Be to, OECD garsėja savo publikacijomis, kurios yra naujų tyrimų ir informacijos šaltinis [1, p.84-85].
OECD sprendimai nėra privalomi, tačiau valstybės gali susitarti “įforminti” sprendimus, sukurdamos “minkštosios teisės” instrumentus (pvz. Deklaracija dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių veiklos) ar net teisiškai įpareigojančius susitarimus (pvz. Konvencija dėl kovos su užsienio viešųjų pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose).