BANKAI IR JŲ FUNKCIJOS
Bankų Atsiradimas
Bankų atsiradimas siejamas su tais laikais bei pinigų atsiradimu, kai visuotiniu ekvivalentu galutinai tapo brangieji metalai.
Tiems žmonėms, kurie intensyviai užsiėmė prekybos operacijomis, nuolat nešiotis su savimi auksą, sverti jį, tikrinti jo grynumą buvo nelabai patogu. Todėl sugalvojama racionalesnis būdas – paliekamas auksas auksakalio žiniai, juolab kad toks brangagmetalių saugojimas yra daug patikimesnis, o savininkui duodamas kvitas, kad asmuo A tikrai palikęs pas meistrą B tiek ir tiek gryno aukso. Žinoma, auksakaliui už šią rimtą paslaugą tekdavo atitinkamas atlyginimas. Šitaip tapo galima atsiskaityti prekybos operacijose nauju būdu – perleidžiant už prekes ne auksą, o raštelį – kvitą apie auksą, paliktą saugoti pas auksakalį B. Bet kuris kvito pateikėjas bet kuriuo metu galėjo iš auksakalio tą auksą pasiimti. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau rimti pirkliai ir amatininkai norėjo tai daryti: geriau jų nuosavybe tapusį auksą ir toliau laikyti patikimoje vietoje, pas solidų juvelyrą, kurio turtai ir iš kartos į kartą perduodami sąžiningos verslininkystės principai teikė puikias garantijas.
Šitaip cirkuliacijoje atsirado auksakalių skolos kvitai – juos imta naudoti kaip mainų ir mokėjimo priemonę. Pradžioje tų kvitų išreiškiamas aukso kiekis buvo tapatus pas auksakalį padėto (deponuoto) aukso kiekiui. Bet aukso saugotojai netruko pastebėti, kad niekada neatsitinka taip, kad kurią nors dieną prireiktų pagal išduotus kvitus atiduoti visą auksą. Priešingai, ženkli dalis aukso nuolat gulėjo rūsiuose, ir kuo plačiau auksakalių kvitais buvo naudojamasi kaip pinigais, tuo rečiau klientams prireikdavo paties aukso. O jei dalį to aukso paskolinus pirkliams, kuriems dažnai ir palyginti neilgam prireikia stambesnių sumų? Rizikos beveik jokios – nėra buvę, kad bent 50% viso turimo aukso kurią nors dieną būtų prireikę, o papildomas uždarbis nemnkas. Tad uždarbis leistų sumažinti mokestį už aukso saugojimą, o tai priviliotų dar daugiau klientų su naujais indėliais. Skaičiavimuose (lentelėje) parodyta, kas įvyksta. Kairė pusė parodo juvelyro sąskaitų balansų iki paskolų suteikimo momento; dešinė pusė – po to, kai buvo išduota pirmoji paskola.
Tradicinis juvelyras Juvelyras – bankininkas
Aktyvai Pasyvai Aktyvai Pasyvai
Auksas 100 Depozitai 100 Auksas 90 Depozitai 100
Paskolos 10
Tie kvitai, kurie išduoti už deponuotą auksą, tai yra 100% aukso vertės, cirkuliuoja kaip pinigai. Taip pat dalis to aukso (tarkime – 60%) taip pat paleista į apyvartą ir cirkuliuoja kaip aukso pinigai. Vadinasi, iš viso cirkuliacijoje yra pinigų kiekis, sudarantis 160% deponuoto aukso kiekio.
Ir kol visa ūkinė veikla vykdavo ritmingai, be sukrėtimų, tokia praktika nekeldavo jokių problemų. Jos iškildavo, kai tas ar kitas auksakalys, norėdamas uždirbti kuo daugiau, tiek sumažindavo aukso atsargas savo seifuose, kad vieną gražią dieną jo depozitoriai, atėję atsiimti aukso, jo nebegaudavo. Tokie neatsargūs juvelyrai netekdavo pasitikėjimo ir turėdavo atsisakyti aukso skolinimo verslo, sėkmingesni jų kolegos iš to kartaus patyrimo ilgam pasimokydavo, kad skolinti auksą galima, bet reikiamas rezervas visada turi būti seifuose.
Depozitai – tai aukso suma, atiduota saugoti bankui.
Rezervai – tai aukso suma, kuri gali būti tuoj pat panaudota patenkinti indėlininkų reikalavimams.
Rezervų norma – tai santykis rezervų sumos su depozitų suma. Kuo mažesnė bus rezervų norma, tuo didesnį pelną bankininkas gaus. Tačiau kuo mažesnė rezervų norma, tuo didesnė tikimybė to, kad atsiradus didesniam skaičiui indėlininkų, norinčių atsiimti savo indėlius, pas bankininką esančių rezervų paprasčiausiai neužteks. Tad bankininko mokumas yra atvirkščias dydis jo veiklos pelningumui.
Šiuolaikiniai bankai – tai finansiniai tarpininkai, gaunantys pelną.
Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditorių ir paskolos gavėjų. Imdamas pinigus savo vardu jis po to perskolina šias lėšas.
Šiandien plačiausiai naudojama bankų paslauga yra atidaryti asmenų einamąsias (depozitines, čekines) sąskaitas ir aptarnauti jų atsiskaitymus čekiais. Bankai taip pat veikia kaip taupomosios kasos – priima terminuotus indėlius ir moka už tai palūkanas. Tačiau finansinio tarpininko vaidmenį atlieka ne tik bankai. Tai gali būti ir gyvybės draudimo kompanijos ir pensijos fondai. Tačiau bankai – pagrindiniai finansiniai tarpininkai.
Komerciniai bankai – tai finansinės institucijos, gavusios iš valstybės specialią licenziją, kuri leidžia jos priiminėti čekinius ir kitų rūšių depozitus, taip pat suteikinėti kreditus. Komerciniai bankai didelę dalį tiek čekinių, tiek terminuotų depozitų naudoja paskoloms išduoti (už palūkanas) bei kai kurioms finansinėms investicijoms (pavyzdžiui, vertybiniams popieriams pirkti).
Bankų veiklos kryptys geriausiai matomos iš kurio nors banko metinio balanso. Banko aktyvas yra įvairių formų vertė, kuri priklauso bankui, pasyvas – vertė, kurią bankas kam nors skolingas. Bet kuris į banką pakliuvęs dokumentas priskiriamas aktyvui arba pasyvui pagal tai, kam įplauks pinigai, kuriuos jis išreiškia – bankui ar jo klientams. Aktyvą ir pasyvą surašant kartu, sudaromas balansas.