Turinys
Įvadas 3
1.Forfeitinginiai popieriai 4
2.Forfeitingo sandorio sudarymo technika 4
2.1.Sandorio paruošimo etapai 4
2.2.Kredito grąžinimo forfeitoriui užtikrinimo būdai 7
2.3.Dalyvių išlaidos 9
3.Pagrindinės forfeitingo operacijų charakteristikos 10
3.1.Naudojama valiuta 10
3.2.Forfeitinginio finansavimo privalumai ir trūkumai 10
3.3.Forfeitinginio sandorio dalyvių rizikos ir jų valdymas 12
Literatūros sąrašas 15
Įvadas
Forfeitingas yra komercinių debitorinių įsiskolinimų pirkimas (paprastai tai yra akceptuoti vekseliai arba skolos lapeliai), kuriuos bankas laiko, kol ateina apmokėjimo terminas arba parduoda kitam bankui. Forfeitingas gali būti panaudotas kaip trumpalaikis kreditas prekėms. Jo pagrindą sudaro finansiniai įsipareigojimai ir yra būtinos tik banko garantijos.
Forfeitingas naudojamas dviejuose sandorių tipuose:
• finansiniuose sandoriuose- su tikslu greitai realizuoti ilgalaikius finasinius įsipareigojimus.
• eksporto sandoriuose-organizuojant grynų pinigų pervedimą eksportuotojui, suteikusiam kreditą užsienio pirkėjui.
Forfeitingo technika buvo sukurta 1960 metais, kai ji buvo panaudota tarp Vakarų eksportuotojų-ypač Vakarų Vokietijos, Italijos, Šveicarijos- ir šalių Rytinėje Europoje. Forfeitingo reikšmė kilusi iš prancūziško žodžio a forfait , kuris reiškia atsisakyti nuo teisės . Labiausiai forfeitingas išsivystė šalyse, kur yra sąlyginai silpnai išvystytas valstybinis eksporto kreditavimas. Iš pradžių forfeitingą vykdė komerciniai bankai, bet didėjant operacijų apimtims “a-forfe”, pradėjo kurtis taip pat ir specializuotos institucijos.
Šiuo metu vienu iš pagrindinių forfeitingo centrų yra Londonas. Didelė dalis forfeitingo verslo taip pat sukoncentruota Vokietijoje.
1.Forfeitinginiai popieriai
Pgrindiniai forfeitingo vertybiniai popieriai yra paprastieji arba pervedamieji vekseliai. Operacijos su jais vykdomos greitai ir paprastai, be nelauktų sunkumų.
Be vekselių forfeitingo objektu gali būti įsipareigojimai akredityvo formoje. Akredityvas-tai kredito įstaigos išduodamas indėlininkui vardinis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti indėlį ar jo dalį kitoje kredito įstaigoje. Akredityvai gali būti atšaukiami ir neatšaukiami. Neatšaukiami akredityvai yra banko tvirtas įsipareigojimas apmokėti pristatytus jam komercinius dokumentus, pagal kuriuos yra išduotas akredityvas.
Žiūrint iš forfeitoriaus pozicijų, pagrindinis operacijos su akredityvu trūkumas yra tas, kad operacijos dalyvis siūlo, kad atlyginimas bus apmokamas periodiškai ir lygiomis dalimis. Tai yra nepatogu jam, ir patogu likusiems dalyviams.
2.Forfeitingo sandorio sudarymo technika
2.1.Sandorio paruošimo etapai
1.Sandorio indikacija
Egzistuoja du galimi forfeitingo sandorio indikatoriai-eksportuotojas ir importuotojas. Dažniausiai indikatoriumi būna eksportuotojas arba jo bankas ir tai yra natūralu, nes diskontavimui pateikiami pervedamieji vekseliai, išrašyti eksportuotojo, arba jo apmokami paprasti vekseliai. Todėl yra būtina vesti iniciatoriaus ir foefeitoriaus derybas ankstyvojoje kontrakto sudarymo stadijoje. Dar iki eksportuotojo ir importuotojo kontrakto pasirašymo forfeitorius gali pareikalauti garantijų ar bent jau apytiksliai nurodyti diskonto dydį. Be šios informacijos importuotojas nepajėgus tiksliai nustatyti kontrakto kainą.
Praktiškai toli gražu ne kiekvienas eksportuotojas pradeda derybas su foerfeitoriumi tokioje ankstyvoje stadijoje, o pabaigoje jis gali išsiaiškinti kad marža už finansavimą, jo įtraukta į kontrakto kainą, neįskaitoma.
2.Sandorio pobūdžio nustatymas
Pirmiausia forfeitorius turi nusistatyti sandorio pobūdį, t.y. išsiaiškinti su kokiais vertybiniais popieriais jis dirbs-su finansiniais ar prekiniais. Finansiniai vekseliai-tai vertybiniai popieriai, išleisti pinigų kaupimo tikslu, kuriuos pasiskolinęs gali naudoti savo nuožiūra. Prekiniai vekseliai naudojami prodikcijos pirkimo ir pardavimo sandoriuose. Tačiau riba tarp finansinių ir prekinių vekselių iš tikrųjų yra neaiški (tarkim, išrašomas vekselis be prekinio sandorio sudarymo, bet po to gautos lėšos naudojamos kokių nors prekių pirkimui). Išsiaiškinti ar vekseliai yra finansiniai ar prekiniai forfeitoriui yra labai svarbu, nes:
kai kurie antrinės forfeitingo rinkos dalyviai nepageidauja įsigyti finansinių vekselių, dėl įvairių priežasčių. Kai kurie antriniai forfeitoriai šį resursų pritraukimo būdą vertina kaip įrodymą, kad besiskolinantis nėra finansiškai stiprus (nors tai nevisada pasitvirtina). Kiti teikia pirmenybę prekiniams vekseliams, nes pinigai nuvertėja, o tai gasdina investuotojus ir tikros prekės jiems atrodo patikimesniu lėšų investavimu.
tas, kuris sutinka pirkti finansinius popierius, nori žinoti su kokios rūšies popieriais jis turės reikalų, kadangi tai turi įtakos vertinant bendrąją riziką.
Didžioji dalis vekselių, parduodamų antrinėje forfeitingo rinkoje, yra prekiniai. Todėl siūlant finansinius popierius būtina iš anksto perspėti. Jei ši sąlyga neįvykdoma, finansinių popierių pirkėjas turi teisę reikalauti sandorio nauliavimo.
Forfeitorius visada turi turėti trumpą aprašymą sandorio, kurio pagrindas yra operacijos su vekseliais.
Šis aprašymas gali būti gautas faksu išankstinio operacijos sąlygų aptarimo metu.
3.Kita informacija, reikalinga forfeitoriui.
• finasavimo apimtis, valiuta, terminai
• kas yra eksportuotojas ir kokioje šalyje jis randasi? Šis klausimas svarbus kadangi, nors ir finasavimas suteikiamas be regreso teisės, egzistuoja sąlygos pagal kurias forfeitorius gali pateikti pretenzijas eksportuotojui. Be to forfeitorius turi patikrinti ar tikri parašai ant vekselių
• kas yra importuotojas ir iš kokios jis šalies? Tam, kad būtų galima patikrinti parašų tikrumą ir vekselių apiforminimo teisėtumą, forfeitorius turi tiksliai nustatyti importuotoją ir vietą, kurioje jis randasi
• kas yra garantas ir iš kokios jis šalies?
• kuo forminama skola, naudojama forfeitingui?
• ar yra ir kaip skola apdrausta
• vekselių padengimo periodai ir sumos
• eksportuojamų prekių rūšis. Šis klausimas domina forfeitorių, nes jis turi žinoti ar tai legalus eksportas.
• kada įvyks prekių pristatymas? Data turi būti artima finasavimo datai. Svarbu ir tai, kad garantas vargu ar galės laiduoti už vekselį iki tol, kol neįvyks prekių pristatymas
• kada bus pristatyti dokumentai, reikalingi diskontavimui. Kol dokumentai nebus gauti, forfeitorius negalės jų patikrinti ir diskontuoti.
• kokios licencijos ir kokie dokumentai pagal kontrakto sąlygas yra reikalingi prekių pristatymui. Forfeitorius yra atsakingas už tai, kad nebūtų kokių užlaikymų vykdant jo finasuojamą kontraktą.
• į kokią šalį bus pavestas apmokėjimas forfeitoriui? Tai svarbu žinoti, nes apmokėjimas užsienio bankuose pristabdyti lėšų gavimą, šis užlaikymas turi būti įvertintas diskontuojant popierius. Taip pat yra galimybė, kad šalies valdžia gali užšaldyti lėšas sąskaitose, todėl ir ši galimybė turi būti įvertinta skaičiuojant diskontą. Forfeitorius netgi gali atsisakyti sandorio, jei jo netenkina bankas, į kurį pateks lėšos.
4.Kreditinė analizė
Po to, kai forfeitorius gauna visus atsakymus į prieš tai išvardintus klausimus, jis turi atlikti kreditinę analizę. Daugumą forfeitingo operacijų atlieka bankai ir kreditinė analizė yra vienas iš būtinų etapų parengiant sutartį. Egzistuoja mažiausiai keturios rizikų rūšys, kurias turi išanalizuoti forfeitorius: garanto rizika, pirkėjo rizika, importuotojo rizika ir šalies rizika.
Be šios informacijos forfeitorius turi surinkti ir sekančią:
• Kokia garanto kreditinė galimybė?
• Ar galima bus vėliau priimtina kaina parduoti vertybinius popierius?
• Ar yra kokių nors įtarimų dėl kredito galimybių ir eksportuotojo ar importuotojo kompetencijos, kuo šie įtarimai pagrįsti?
• Ar yra galimybė perpirkti skolą su forfeitorio jau turimais vertybiniais popieriais? Kokia gali būti rizika šiuo atveju?
Turėdamas visą šią informaciją forfeitorius gali skelbti savo tvirtą kainą. Tačiau nuo paskelbimo apie forfeitorinį sandorį momento iki realaus prekių pristatymo, kada forfeitorius galės nupirkti vekselius, prabėga daug laiko, per kurį procentų norma gali pasikeisti į blogąją forfeitoriui pusę. Šis rizikingas periodas gali būti padalintas į dvi dalis.
Pirmoji, tai laikas tarp paraiškų peržiūrėjimo ir jos priėmimo pas importuotoją. Žinoma, kol sandoris nesuderintas iki galo, nėra aišku, ar sandoris aplamai bus sudarytas. Šiam laikui forfeitorius gali eksportuotojui pasiūlyti opcioną-kontrakto rūšį, pagal kurią pirkėjas turi teisę pre tam tikrą laikotarpį arba pirkti, arba parduoti tam tikrą kiekį užsienio valiutos. Opciono turėtojas sprendžia, pasinaudoti ar ne šia teise, priklausomai nuo valiutos kursų dinamikos. Bet kokiu atveju rizika, kurią gali turėti opciono turėtojas, iš anksto apribota opciono kaina, o laimėjimas juo pasinaudojus-ne. Jei pateikto opciono periodas neviršija 48 valandų, tai forfeitorius gali prisiimti riziką ir be komisijos priskaičiavimo, jei viršija-nustatoma atitinkama komisijos suma. Paprastai forfeitorius nesutinka imti opcioną, kurio periodas ilgesnis nei mėnuo, nors kartais pasitaiko ir išimčių (iki 3 mėnesių).