VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
FINANSŲ IR DRAUDIMO KATEDRA
Dieninių studijų skyriaus DV02A grupės studentė
Marta FEDINA
DRAUDIMO SUTARTIES SAMPRATA, POŽYMIAI, FORMA. DRAUDĖJO PRAŠYMAS SUDARYTI
DRAUDIMO SUTARTĮ. DRAUDIMO TAISYKLĖS IR DRAUDIMO POLISAS
(Referatas)
Darbo vadovė: dėst. I.A. Pažėrienė
Vertinimas
Vilnius
2004
Draudimo sutarties samprata. Požymiai. Forma
Draudimo sutartis – dvišalė sutartis, kuria draudėjas įsipareigoja
mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė (draudikas)
įsipareigoja suteikti draudiminę apsaugą.
Draudimo sutartis yra dvišalis sandoris. Dažniausiai draudėjas
pareiškia savo ketinimą sudaryti draudimo sutartį, o draudimo įmonė šį
ketinimą priima. Draudėjo ketinimas sudaryti draudimo sutartį gali būti
pareiškiamas bet kokiu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamos rūšies
draudimo taisyklėse numatytas prašymo pateikimas raštu. Draudėjo raštiškas
ketinimas sudaryti sutartį, po sutarties sudarymo tampa juridinę galią
turinčiu dokumentu ir sudėtine sutarties dalimi.
Draudimo sutartis yra priskiriama prievolinės teisės reguliavimo
sričiai, kadangi kaip draudikas turi teisę reikalauti įmokų sumokėjimą,
taip ir draudėjas, įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę reikalauti
draudimo išmokos. Todėl, vertinant draudimo sutarties šalių sutartines
teises ir pareigas tik kaip dvišales pinigines prievoles, galima teigti,
kad draudimo sutartis yra priskirtina sąlyginių sandorių kategorijai, t.
y., sudarytų su atidedamąja sąlyga. Draudimo įmonės pareiga mokėti draudimo
išmoka ir taip pat draudėjo teisė to reikalauti yra priklausomi nuo
draudiminio įvykio, t. y. aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks ar
ne. Bet jei draudimo įvykis neatsitinka, tai dar nereiškia, kad draudikas
neturėjo jokių įsipareigojimų. Čia reikia atkreipti dėmesį į LR Draudimo
įstatymą, kuris apibrėžia draudimo įmoką (premiją) taip: tai „… nustatyti
privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą“. Vadinasi, draudimo įmonė jau
prieš atsitinkant draudiminiam įvykiui privalo imtis tam tikrų priemonių,
pvz., perdrausti prisiimtą riziką, sudaryti rezervus ir pan. Net ir tuomet,
jei draudiminis įvykis neatsitinka, draudiminė apsauga draudėjui yra
vertinga ir psichologiniu ir net ekonominiu požiūriu (pvz., apsidraudusiai
įmonei nebūtina daryti piniginių lėšų atidėjimus ar sudarinėti fondus
galimiems įmonės nuostoliams padengti).
Draudimo sutartis visada sudaroma raštu. Draudimo sutartį
patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis, jeigu joje
nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą
ar pirmą draudimo įmoką (premiją).
Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį
Paprastai draudėju tampa asmuo, kuris pareiškia ketinimą sudaryti
draudimo sutartį. Šis prašymas turi būti raštiškas, o jo forma ir turinys
nustatyti draudimo rūšies taisyklėse. Draudimo įmonės, nustatydamos prašymo
formą bei turinį, suformuluoja klausimus apie aplinkybes, turinčias
reikšmės konkrečios draudimo rizikos įvertinimui. Atsakydamas į visus
draudiko pateiktus klausimus, draudėjas informuoja draudimo įmonę apie
norimą apdrausti asmenį ar objektą.
Draudimo įmonė, nustatydama draudėjo prašymo sudaryti draudimo
sutartį formą ir turinį, apibrėžia, kokia konkreti informacija apie
apdrausti norimą asmenį ar objektą turi reikšmės įvertinant draudimo
riziką. Todėl draudimo įmonė negali reikalauti iš draudėjo, kad šis
informuotų ją apie reikšmingas draudimo rizikos nustatymui aplinkybes,
nepaminėtas draudimo įmonės sudarytame prašymo formuliare. Kadangi šių
aplinkybių yra labai daug, juos sunku susisteminti, todėl įmanoma išskirti
tiktai būdingiausias aplinkybes pagal atskiras draudimo šakas ar grupes
(pvz., gyvybės draudime – amžius ir susirgimai, turto draudime nuo gaisro –
objekto priešgaisrinės įrangos būklė ir pan.).
Draudėjas atsako už prašyme pateiktų duomenų teisingumą. pagal
Draudimo įstatymą. Draudimo įmonė turi teisę sumažinti ar atsisakyti
išmokėti draudimo išmoka, jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį,
pateikė draudimo įmonei neteisingus, draudimo įmokoms ar draudimo sumoms
apskaičiuoti reikalingus, esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos
nuslėpė. Be to, draudimo sutartis laikoma negaliojančia, jeigu draudėjas,
ją sudarydamas, apgulės būdu suklaidino draudimo įmonę, nurodydamas didesnę
už tikrąją draudžiamojo objekto vertę, ir tuo nepagrįstai padidino draudimo