Pagrindiniai bankų veiklos principai
Yra tam tikri bendri banko veiklos principai, kuriais stengiasi vadovautis atsižvelgdami į išorės bei veiklos aplinką. Pagrindinės ekonomikos rinkos veiklos principas yra ekonomiškumas. Bankuose jis pasireiškia siekimu maksimilizuoti pelną, bei kapitalo rentabilumą.Ekonomiškumo principas yra derinamas su saugumo principu, kuris traktuojamas kiek siaurąja prasme, tiek plačiąja prasme, priimant principinius banko kūrimo ir veiklos sprendimus.Banko saugumas apima klientų indėlių ir akcininkų kapitalo išsaugojimą laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų.
Svarbų vaidmenį įgyvendinant bankų saugumo principą vaidina ne finansiniai saugumo tikslai.
Tai banko įvaizdis, savarankiškumas.
Bankų veikloje ypatingą vaidmenį vaidina klientų pasitikėjimas banku. Pasitikėjimo sąvoka yra labai plati ir ji apima subjektyvius pasitikėjimo aspektus, kuriems susiformuoti yra ne visuomet realus pagrindas.Pvz.: tikrai nepasitikėsime banku, jei žinosime, kad didelė jo akcijų paketo dalis yra konkurentų rankose.
Ekonomiškumas ir saugumas realizuojamas įgyvendinant kitus dalinius principus:
1. Operatyvumas- būtinas kiekvienai bankų veiklos sričiai, spartus aptarnavimas prie kasos prie kasos langelio, operatyvus piniginių indėlių išmokėjimas, formuoja teisingą kliento nuomone apie banką, bei didina jo pasitikėjimą.
2. Bankų veiklos vidinė ir išorinė kontrolė- skiriama nuolatinė operatyvioji kontrolė ir vidinė, bei išorinė revizija. Nuolatinę operatyvią kontrolę atlieka įmonės vadovai, todėl labai svarbų vaidmenį vaidina revizija ar vidaus auditas,kurie turi išaiškinti trūkumus,bet ir numatyti priemones, kaip užkirsti kelią jiems.
3. Kaip savarankišką principą reikia skirti visuomenės bei darbuotojų informatyvumą (informavimą). Rinkos sąlygomis yra pasirinkimas,kurį dažnai lemia realios banko padėties žinojimas.Visuomenė turi žinoti tikslią padėtį, tai savarankiškai mobilizuoja banką.
Čekių naudojimo tvarka
Čekis – vertybinis popierius,tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjas, pavedimas bankui, kad šis besąlygiškai išmokėtų arba sumokėtų jame išrašyta sumą. Čekiai naudojami patiems davėjo poreikiams.
Kreditavimo operacijos
Paskolų suteikimas yra pagrindinė komercinių bankų aktyvinių operacijų rūšis, duodanti didžiausias pajamas. Panaudodamas išteklius kreditavimui bankas gauna pelną, o kartu patenkina klientų kreditų poreikį. Svarbu, kad banko vadovybė gerai paskirstytų banko išteklius įvairioms kreditavimo sritims ir rūšims.
Kredito išdavimas yra sudėtinga operacija ir norintys gauti kreditą kreipdamasis i banką turi nurodyti kredito tikslą, terminus bei padengimo grafiką. Klientas privalo supažindinti banką su savo finansine ir gamybine veikla.
Firmos gali būti apsidraudusios, turėti laiduotojus arba garantus,tada pagal pateiktus dokumentus yra įvertinamas kliento kretingumas. Kreditingumas- sugebėjimas laiku padengti kreditą. Daugelyje užsienio šalių paskolų dalis suteikiama atidarant vadinamąja kreditinę liniją, t.y. limitą kurio neviršydama firma gali gauti kreditą be jokių papildomų susitarimų. Suteikdamas kreditą pagal užstatą, bankas gauna įkeitimo raštą, suteikiantį jam teisę disponuoti įkeistu turtu, jei kreditas nebus grąžintas. Gali būti įkeistas kilnojamas, nekilnojamas turtas, valstybiniai popieriai bei depozitiniai sertifikatai.
Kredito klasifikavimas
Kreditavimo trukmė
1. Trumpalaikis (iki 1m) apyvartinių lėšų kreditavimas
2. Vidutinis kreditavimas (1-5 m)
3. Ilgalaikis (5-10 m.)
Pagal apdraudimą:
1. Kreditas už užstatą vekseliais, prekėmis, dokumentais kredituojančiais prekės priklausymą klientams
2. Kreditas be užstato arba kreditas kapitalui, šiuo atveju padidėja kliento kapitalas.
Pagal palūkanų ėmimą:
1. Palūkanos iškart išskaitomos iš kredito sumos, tai taikoma nepatikimiems klientams
2. Palūkanos imamos kredito grąžinimo momentu
3. Palūkanos mokamos dalimis per visą kredito laikotarpį
Pagal kreditavimo metodus
1. Pagal likučius kreditas suteikiamas periodiškai esant poreikiu ir palūkanos išskaitomos iškart
2. Pagal apyvartą kreditas suteikiamas nuolat ir dažnai tuo pat metu vienas grąžinamas, o kitas kreditas įmanomas
Pagal skolinimo rūšis
1. Komercinis kreditas suteikiamas firmoms laikinai pritrūkusioms lėšų
2. Kreditas, fondo birža tarpininkas. Šis kreditas yra apdraudžiamas vertybiniais popieriais ir naudojamas spekuliaciniais tikslais
3. Žemės ūkio kreditas būna 2 rūšių: hitpotekinis ir trumpalaikis
4. Vartotojiškas kreditas. Jis yra kelių formų. Jis gali būti grąžinamas arba iš kart arba dalimis
Palūkanų už kreditus dydis priklauso nuo kredito rūšies ir apimties nuo skolinto kapitalo dydžio, klientų ryšių su bankų ir situacijos rinkoje. Didžiausia palūkanų norma mokama už vartotojišką kreditą, nes nereikalaujama užstato, mažesnės palūkanos už žemės ūkio kreditą ir mažesnės palūkanos už vertybinius popierius. Kiekvienoje šalyje egzistuoja tam tikri kredito išdavimo limitai, Lietuvoje maximali suma išduodama vienam ūkio objektui negali viršyti 30% banko kapitalo.
Banko proceso organizavimas
Sąskaitų atidarymas ir disponavimas. Bankai kaupia ir saugo finansines lėšas,klientų pavedimu vykdo atsiskaitymus. Skiriamas dar
sąskaitų grupės operacijomis su klientais- tai ne bankais ir tarpbankiniais atsiskaitymais. Atsiskaitymais su klientais nebankais yra naudojamos įvairios sąskaitos. Atsiskaitomosios sąskaitos atidaromos visiems juridinio asmens teises turintiems ūkio subjektams. Atsiskaitomąsias sąskaitas atidaromos visų ūkių subjektams,turintiems juridines teises,valstybinėms įmonėms,valst. akcinėms įm., UAB, žemės ūkio bendrijoms. Einamosios sąskaitos atidaromos ūkio subjektams, neturintiems juridinio asmens teisių, taip pat biudžetinėms organizacijoms. Biudžetinių organizacijų nebiudžetinėms lėšoms saugoti atidaromos atskiros einamosios sąskaitos.