TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………..………………….……………3
1. Istorinis kontekstas…………………………………………………………………………4
2. Integracijos motyvai………………………………………….…………..5
3. Derybų eiga ir pasiekti susitarimai……………………………………………………7
4. Makedonijos dalyvavimas Stabilizacijos ir asociacijos procese……………8
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………11
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………….12
ĮVADAS
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (Makedonija) – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Serbija šiaurėje.
Šalis suskirstyta į 8 regionus, kurie padalinti į 85 savivaldybes. Makedonijoje gyvena apie 2 milijonus gyventojų, du trečdaliai yra makedonai, yra didelė albanų mažuma (25%) ir mažesnės turkų bei romų mažumos. Gyventojų tankumas – 80,94 žm./km². Šalies plotas – 25 333 km², iš jo 1,9% vanduo.
Šalies politinė sistema – respublika. Vienerių rūmų parlamentas turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Ribotas galias turintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai.
Valstybinė kalba – makedonų, sostinė – didžiausias miestas Skopjė.
Makedonija yra atviros ekonomikos šalis. Pagrindinės ekonomikos šakos – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba.
Šalis dar nėra įstojusi į Europos Sąjungą (ES), bet siekia tai padaryti.
Darbo tikslas: išanalizuoti Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiruošimą narystei Europos Sąjungoje.
Darbo uždaviniai: aptarti nagrinėjamos šalies istorinį kontekstą; nustatyti Makedonijos integracijos į Europos Sąjungą motyvus; aprašyti dalyvavimą Stabilizacijos ir asociacijos procese.
1.ISTORINIS KONTEKSTAS
1991 m. rugsėjo 8 d., Socialistinė Makedonijos respublika sušaukė referendumą dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos, pasivadinant Makedonijos respublika. Referendumo klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs remiate nepriklausomą Makedoniją su galimybe ateityje priklausyti suverenių Jugoslavijos šalių sąjungai?“. Bulgarija pirmoji pripažino valstybę nauju konstituciniu pavadinimu. Tačiau atidėtas tarptautinis pripažinimas dėl Graikijos pasipriešinimo pavartotam graikiškam pavadinimui ir nacionaliniams simboliams, kartu prieštaringoms nuostatoms Respublikos konstitucijoje. Kompromisas pasiektas, kai Jungtinės Tautos 1933 m. pripažino valstybę pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija“. Graikija vis dar buvo nepatenkinta ir paskelbė ekonominę blokadą 1994 m. vasario mėn.
1995 m. rugsėjo mėn. sankcijos nutrauktos, kai Makedonija pakeitė vėliavą ir konstitucijos straipsnius, teikiančius Makedonijai teisę kištis į kitų valstybių reikalus. Graikijos ir Makedonijos santykiai stabilizavosi, bet valstybės pavadinimas vis dar kelia nesutarimų. Jungtinėms Tautoms pripažinus laikinąjį pavadinimą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“, kitos tarptautinės organizacijos priėmė tą patį nutarimą. Daugiau negu pusė JT narių pripažino valstybę kaip Makedonijos respubliką, tarp jų JAV, o kitos vartoja laikiną terminą „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“ arba nepalaiko diplomatinių santykių su Makedonija.
1999 m. Kosovo karo metu į Makedoniją atsikėlė iki 340 000 albanų iš Kosovo, sutrikdydami šalies gyvenimą ir padidindami albanų mažumą. Makedonijoje atsirado pabėgėlių stovyklos. Po Slobodano Miloševičiaus nušalinimo daugumai pabėgėlių leista grįžti namo, prižiūrint JTO. Tačiau karas pablogino Makedonijos albanų ir etninių makedonų santykius.
1999m Makedonija siekia pasirašyti Stabilizavimo ir Asociacijos Sutartį (SAA) su Europos Sąjunga . Derybos su Makedonija buvo pradėtos 2000 m. balandžio 5-ąją. SAA buvo pasirašytas 2001 m. balandį ir įsigaliojo 2004 m. balandį.
Paraišką tapti ES nare Makedonija planavo pateikti 2004 metų vasario 26-ąją, tačiau kaip tik tą dieną kalnuose sudužo lėktuvas, kuriuo skrido valstybės vadovas – prezidentas Borisas Traikovskis. Netikėta prezidento mirtis šalyje pasėjo daugybę gandų, jog B.Traikovskis tapo politinio sąmokslo auka.
2004 m. kovo mėn. Makedonijos respublika išsiuntė pareiškimą narystei ES.
2005 m. gruodžio 15 dieną Vadovų Taryba suteikė Makedonijai šalies kandidatės statusą, atsižvelgdama į „esminę Makedonijos pažangą, darytą įstatyminės struktūros užbaigime, taip pat į šalies profesinę patirtį nuo 2001 metų Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties įgyvendinime (įskaitant susijusias su prekyba sąlygas).“ Tai padėjo pradėti oficialias derybas dėl narystės po to, kai Makedonija padarė didelę pažangą, apimančią kovą prieš korupciją; teisminių, administracinių, ir ūkio reformų patvirtinimą; bei laisvų ir teisingų parlamento rinkimų, atitinkančių
Europos standartus organizavimas bei vykdymas. Taryba taip pat pažymėjo , kad būtina apsvarstyti tolimesnius žingsnius narystės link ir tai, jog Makedonijai būtina susipažinti su Kopenhagos politiniais kriterijais, taip pat gerai, kaip ir su Stabilizavimo ir Asociacijos Sutarties reikalavimais.
2008 m. sausio 1-ąją – įsigalioja susitarimai su Europos sąjunga dėl trumpalaikių vizų ir dėl readmisijos (nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo).
2. INTEGRACIJOS MOTYVAI
Makedonijos narystė ES suteiktų šaliai daugybę privalumų. Galima teigti, kad svarbiausi iš jų, kaip ir daugumai kitų ES narių ar kandidačių yra politiniai motyvai. Po 1999 m. kilusio Kosovo karo, 2001 m. Makedonijos konflikto bei kitų šalies viduje ir ne tik kilusių nesutarimų svarbus yra saugumo ir taikos Europos Sąjungoje motyvas. Šaliai labai aktualus yra vidinio saugumo bei tvarkos stiprinimo klausimas, kadangi viena iš opiausių problemų yra korupcijos bei nusikalstamumo klestėjimas. Europos Parlamento nuomone, Makedonija turėtų efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti kovai su diskriminacija, nešališkų rinkimų užtikrinimui, o kalbų ir religijų įvairovės užtikrinimas bei skatinimas turėtų būti prioritetinė institucijų veiklos sritis. Šalis laikoma veikiančia demokratija, bet Komisija yra pabrėžusi būtinybę energingai vykdyti teisminę reformą, naikinti korupciją, modernizuoti policiją.