Asortimentas
Prekybinis asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. Prekybinis asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Pagal A. Venckų, asortimentas rodo tam tikro gaminių ar prekių kiekio sudėtį, iškelian ir išryškinant tai, kas joje yra tipiško, būdingo ar esminio. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamų paslaugų asortimentą.
Asortimentas gali būti skirstomas į :
· gamybinį ( tai pramonės, žemės ūkio ) ;
· prekybinį (egzistuojantį cirkuliacijos sferoje) ;
· vartojimo (vartojimo sferoje esantys produktai) .
Kai kurie autoriai asortimentą suskirsto smulkiau:
· prekybinis ir gamybinis;
· bazės ir mažmeninės prekybos;
· standartinis ir sezoninis;
· prekių atsargų bei daugelį kitų.
Išsamią asortimento klasifikaciją pateikia A. Venckus [psl. 6], kuri pateikta priede. Kaip matome, yra daugybė požymių pagal kuriuos galima klasifikuoti prekių asortimentą ( vietos, laiko kriterijai, prekių pasiūlos principai ir kt.).
Pagal parduotuvių tipus mažmeninės prekybos asortimentas gali būti:
· universalus;
· kompleksinis;
· specializuotas ir kt..
Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į:
· pagrindinį ( jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą);
· šalutinį ( tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).
Pagrindinį asortimentą sudaro:
· privalomas, kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui;
· papildomas, kuris papildo privalomąjį.
Taigi, šį skirstymą galima būtų suvesti į schemą:
Tačiau yra autorių, kurie asortimentą skirsti į:
· pagrindinį;
· papildomą;
· pagalbinį.
Tas pats autorius siūlo pagrindinį asortimentą sutapatinti su privalomu, o išskirti papildomą ir pagalbinį. Jo nuomone, šalutiniam asortimentui yra skiriamas nepakankamas dėmesys, nes apsiribojama tik smulkmenų pardavinėjimu.
Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda.
Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei vartojamąsias savybes. Prekių asortimentas pagal kainų lygį ir savybes turi atitikti socialinį gyventojų pasiskirstymą. Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kainos įtaka mažėja, poreikių – didėja. Gana didelė prekių asortimento dalis turi būti formuojama atsižvelgiant ir į prekės prestižo ypatumus.
Prekių asortimentą apibūdina įvairūs vienetai ir matai. Baziniu asortimento vienetu laikomas prekės pavadinimas. Tai toks asortimento vienetas, kuris apibūdina prekę, galinčią patenkinti kurį nors konkretų poreikį. Tą patį poreikį tenkinančios prekės gali skirtis modeliu, spalva, sudėtimi ir pan..
Pagal tam tikrą požymį sujungus įvairių pavadinimų prekes, gaunamos prekių grupės, kurias dar galima jungti į aukštesnio lygio klasifikavimo vienetus. Tačiau kuo žemesnis lygis, tuo konkrečiau apibūdinama prekė.
Kad prekių asortimentą būtų galima analizuoti, o tuo pačiu ir kontroliuoti, reikia apibūdinti jį kiekybiškai ir kokybiškai. Geriausiai asortimento įvairovę apibūdina jo platumas ir gilumas. Apie asortimento platumą sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus. Jį galima nustatyti remiantis prekių grupių skaičiumi. Taigi, asortimento platumu vadiname skirtingos paskirties prekių, kurios gali patenkinti įvairius to paties pirkėjo poreikius, rinkinį. Tačiau prekių asortimento platumo sąvoka yra sąlyginis terminas, priklausantis nuo jo sudėtingumo ir detalumo.