Rolandas Strazdas, Artūras Jakubavičius, Kastytis Gečas
INOVACIJOS
Finansavimas, rizikos kapitalas
Vilnius – Lietuvos inovacijų centras – 2003
R.Strazdas, A.Jakubavičius, K.Gečas. Inovacijos. Finansavimas, rizikos
kapitalas. Vilnius: Lietuvos inovacijų centras, 2003. 000 p.
Knygoje aptariamos aktualios inovacijų plėtojimo problemos. Išryškinamos
galimybės spartinti inovacijas versle, konkrečiu inovacinės veiklos atveju
parenkant tinkamus finansavimo šaltinius. Išskirtinis dėmesys skiriamas
rizikos kapitalui – specifiniam inovacinių projektų finansavimo šaltiniui.Knyga skiriama vadybinio ir ekonominio profilio specialistams, aktyviai
dalyvaujantiems inovacijų formavimo ir įgyvendinimo procesuose.
Recenzavo prof. habil. dr. B. Melnikas
Leidinys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.© R.Strazdas, A.Jakubavičius, K.Gečas
Lietuvos inovacijų centras, 2003ISBN______________________
TURINYSĮVADAS 4
1. INOVACIJŲ SAMPRATA 8
1.1. Pagrindinės sąvokos 8
1.2. Inovacijų įvairovė ir jų klasifikavimas 11
1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas 12
2. INOVACINIAI PROJEKTAI 17
3. INOVACINIŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS – RIZIKOS KAPITALAS 21
1 ETAPAS. Finansinių poreikių nustatymas 21
2 ETAPAS. Finansavimo galimybių įvertinimas 24
3 ETAPAS. Investavimo patrauklumo pagrindimas 29
3.1 Įmonės augimo potencialo pagrindimas 29
3.2 Įmonės vertės nustatymas 32
3.3 Diskontuotų grynųjų pinigų srautų vertė 33
4 ETAPAS. Valdymo gebėjimų pagrindimas 36
5 ETAPAS. Investicinio pasiūlymo rengimas 38
6 ETAPAS. Potencialių investuotojų identifikavimas 41
7 ETAPAS. Susitikimas su potencialiais investuotojais 43
8 ETAPAS. Derybos 46
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 49
ĮVADAS
“išlieka ne stipriausios ir ne protingiausios rūšys,
o tos, kurios geriausiai adaptuojasi prie pokyčių”
Čarlzas DarvinasŠiandieniniame pasaulyje viskas greitai keičiasi. Kitimo tempai nuolat
auga. Atsiranda perversmą sukeliančios technologijos, nauji produktai,
nenuspėjami klientų reikalavimai, nauji darbuotojų poreikiai, finansavimo
galimybės. Įvykių prognozavimas tampa ypač sudėtingas. Verslo aplinka
įgauna chaoso bruožų.
Šiuolaikinei ekonomikai būdinga:
– Spartus verslo aplinkos kitimas;
– Trumpėjantis produktų ir paslaugų gyvenimo ciklas;
– Pasaulio ekonomikų, technologijų ir inovacijų globalizacija;
– Pereinama nuo pramoninės ekonomikos arba didelių įmonių prie
žiniomis paremtos ekonomikos, kurios varomoji jėga yra
inovacijos.Tačiau visa tai suteikia ir begales naujų galimybių. Tam, kad suvaldyti
situaciją ir laimėti konkurencinę kovą, įmonių vadovai turi pasitelkti
naujas žinias, naujus valdymo metodus, atskleisti ir pasitelkti tiek savo,
tiek įmonės darbuotojų kūrybinį potencialą. Lietuvos verslo įmonių
apklausos rodo, kad viena iš didžiausių kliūčių verslui – finansų trūkumas.
Lietuvos bankininkai, rizikos kapitalo fondų atstovai, užsienio
investuotojai susiduria su visai kita problema – finansų pertekliumi.
Potencialūs investuotojai pasiryžę investuoti, tačiau neranda jiems
patrauklių verslo projektų. Ypač jaučiamas didelis inovacinių projektų
trūkumas ir didelis rizikos kapitalo perteklius.Jei rinkose yra finansų perteklius, kyla klausimas, kodėl gi tiek daug
įmonių turi sunkumų rasti lėšų, kurių jiems reikia verslo plėtrai. Problema
atrodo yra ta, kad daugelis įmonių nežino:– kur (arba į ką) reikia kreiptis;
– kada reikia kreiptis;
– kaip reikia kreiptis.Per daugiau nei septynis praktinio darbo su Lietuvos įmonėmis metus,
Lietuvos inovacinio centro konsultantai nuolat susiduria su šia problema.
Įmonė su inovatyvia idėja arba parengtu verslo planu, kaip įprasta
kreipiasi į Lietuvos komercinius bankus. Kadangi inovacinis projektas turi
gana didelį rizikos laipsnį, bankas, kaip taisyklė, atsisako tokį projektą
finansuoti. Tokius projektus gali finansuoti rizikos kapitalas. Nežiūrint
kai kurių panašumų, rizikos kapitalo fondų finansavimas iš esmės skirias
nuo komercinių bankų finansavimo.Daug įmonių tiesiog nėra „pasiruošusios” rizikos kapitalui — investuotojai
jaučia, kad verslininkai neturi to, kas yra būtina norint pretenduoti į
rizikos investicijas. Po pokalbio su įmonės vadovais jie dažniausia
pastebi, kad įmonė tinkamai neanalizavo savo finansinių poreikių, neparodė
tinkamų valdymo sugebėjimų ar neturi patrauklaus pasiūlymo.Turbūt šiandien niekam nekelia abejonių, kad stagnacija, stabilumas,
konservatyvumas tai nėra verslo sėkmės formulės sudėtinės dalys.
Šiandieniniame “nuolatinės kaitos” pasaulyje, iššūkis verslui – žengti
vienu žingsniu priekyje
savo konkurentų, besikeičiančių rinkos sąlygų,
naujų technologijų atžvilgiu.Tampa aišku, kad verslo sąlygos iš esmės keičiasi. Lietuvos įmonės
susiduria ne tik su pasikeitimais, pereinant nuo planinės ekonomikos į
rinkos ekonomiką. Šiuo metu taip pat vyksta pasikeitimai ir rinkos
ekonomikoje. Senąją pramoninę ekonomiką keičia nauja žinių ekonomika (1
lentelė).1 lentelė. Senosios pramoninės ekonomikos bei naujosios žinių ekonomikos
palyginimas|KRITERIJAI |SENOJI PRAMONINĖ |NAUJA ŽINIŲ EKONOMIKA |
| |EKONOMIKA | |
|Rinka |
|Pasikeitimai rinkoje |Lėti |Greiti |
|Produktų ir technologijų|Ilgas |Trumpas |
|gyvenimo ciklas | | |
|Pagrindiniai ekonomikos |Didelės pramonės įmonės |Inovatyvios įmonės, |
|varikliai | |paremtos žiniomis |
|Konkurencija |Vietinė |Labai didelė pasaulinė |
| | |konkurencija |
|Konkurencija: žaidimo |Didelis suvalgo mažą |Greitas suvalgo lėtą |
|pavadinimas | | |
|Įmonės |
|Pagrindinis veiklos |Stabilumas |Pasikeitimų valdymas |
|akcentas | | |
|Sėkmės matas |Pelnas |Rinkos kapitalizavimas |
|Gamybos organizavimas |Masinė gamyba |Lanksti ir mokymusi |
| | |paremta gamyba |
|Pagrindiniai augimo |Kapitalas |Žinios, inovacijos, |
|varikliai | |integracija, naujo |
| | |verslo kūrimas, rizika |
| | |grindžiamos strategijos |
|Pagrindiniai |Automatizacija ir |Informacijos ir |
|technologijos varikliai |mechanizacija |komunikacijos |
| | |technologija, e-verslas,|
| | |kompiuterizuotas |
| | |projektavimas ir gamyba |
|Konkurencinių privalumų |Priėjimas prie žaliavų, |Institucinis |
|pagrindiniai šaltiniai |pigi darbo jėga ir |tobulėjimas, žmogiškieji|
| |kapitalas pasikeitimams,|ištekliai, kaštų |
| |kaštų mažinimas per |kontrolė, klientų |
| |lygių ekonomiką |valdymo kokybė, |
| | |laikas-iki-rinkos |
|Stokojami ištekliai |Finansinis kapitalas |Žmogiškasis kapitalas |
|Sprendimų priėmimas |Vertikalus |Paskirstytas |
|Inovacijų procesai |Nereguliarūs,periodiški |Nuolatiniai, sistemingi |
|įmonėje | | |
|Gamybos dėmesio centras |Vidiniai procesai |Pilna vertybių grandinė |
|Strateginis vienijimasis|Retai pasitaikantis, |Komandų formavimas |
|su kitomis įmonėmis |“eik vienas“ mąstysena |siekiant papildyti |
| | |resursus |
|Organizacinės struktūros|Hierarchinė, |Tarpusavyje susijusios |
| |biurokratinė, piramidinė|posistemės, įgaliojimų |
| |struktūra |suteikimas darbuotojams,|
| | |plokščia arba tinklinė |
| | |struktūra |
|Komanda |
|Lyderiavimas |Vertikalus |Suteikiant darbuotojams |
| | |plačius įgaliojimus, |
| | |iniciatyvumo skatinimas |
|Įgūdžiai |Siauri vienos srities |Platūs, daugelio dalykų |
| |įgūdžiai, griežtas |įgūdžiai, lanksti |
| |standartizavimas |sistema |
|Reikalavimai |Turėjimas patirties arba|Nuolatinis mokymasis |
|išsilavinimui |diplomo | |
|Vadovybės-darbuotojų |Griežti nurodymai, |Bendradarbiavimas, |
|santykiai |paklusnumas įsakymams, |komandinis darbas |
| |konfrontacija | |
|Įdarbinimas |Stabilus |Įtakojamas rinkos |
| | |galimybių / rizikos |
| | |faktorių |
|Darbuotojai matomi kaip |Išlaidos |Investicijos |Norėdamos išlikti konkurencingomis, šiandienos įmonės turi daryti daugiau,
nei tiesiog tiekti
produktus ar paslaugas, kurios yra geresnės ar pigesnės
nei jų konkurentų. Jos turi greičiau nei konkurentai reaguoti į aplinkos
pasikeitimus, greičiau atlikti modernizavimą, greičiau reaguoti į kainų
kitimą. Jos turi būti greitesnės diegiant naujas technologijas. Tam, kad
galėtų augti, joms gali tekti eiti į visiškai naujas rinkas bei
įgyvendinti rizikingas strategijas.Inovacijų valdymui reikalingi kiti vadovavimo įgūdžiai lyginant su tais,
kurie yra reikalingi vadovauti įprastiems procesams. Inovacijų diegimas
užtikrina įmonės konkurencinį pranašumą bei suteikia tvirtą pagrindą
sparčiai įmonės plėtrai.Inovacijos nėra vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis atsakas į
besikeičiančias aplinkybes. Gerai veikianti inovacijų diegimo sistema ne
tiktai padeda išspręsti įmonėje iškylančias problemas, bet taip pat atveria
galimybes plėtrai.Inovacijas gali diegti tiek didelės, tiek ir mažos įmonės, tačiau
dažniausia didelės įmonės yra inertiškos ir konservatyvios naujų produktų
kūrimui ir marketingui. Rinkoje veikiančios didelės inovatyvios įmonės,
dažniausia naujų produktų kūrimą bei įdiegimą finansuoja iš įmonės vidinių
išteklių, nesiekiant pritraukti tam išorinius investuotojus.Tyrimai rodo, kad pagrindinis produktų inovacijų šaltinis yra nedidelės
naujos technologinės įmonės (NTĮ). Tačiau jos priklauso įmonių grupei,
kurios, bent jau Europoje, turi daugiausiai sunkumų gauti finansavimą
inovacijoms.Kai kalbame apie inovacijas, dažniausia turime omenyje naujų produktų
kūrimą ir diegimą. Tačiau inovacijos gali apimti:Naujus produktus ar paslaugas;
Naujus gamybos, tiekimo ir platinimo metodus;
Naujus valdymo ir darbo organizavime metodus;
Naujų naudojimo ar vartojimo modelių kūrimą.NTĮ yra klasikinė inovacinės veiklos organizavimo forma. Šios įmonės yra
technologijos pažangos šaltiniai. Jos potencialiai gali labai sparčiai
augti, todėl į jas noriai investuoja rizikos kapitalas. Tyrimai rodo rodo,
kad, tiek Europos, tiek JAV NTĮ metiniai pardavimų tempai vidutiniškai
siekia 35 %. Kai tuo tarpu pirmaujančių Europos ir JAV tradicinių įmonių
atitinkamai 14% ir 2%. Kiti NTĮ veiklos rodikliai taip pat žymiai geresni