ĮVADASPasiūla – parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos
prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai
norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina.
Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiai prekių ir
kuo didesne kaina. Prekių kiekis, kurį pardavėjai pasiruošę pateikti
pirkėjams kiekviena konkrečia kaina tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje,
ekonomistų yra vadinamas pasiūla.
Veiksniai, galintys daryti įtaką siūlomų prekių kiekiui:
➢ Sąnaudos (gamybos kaštai). Jei gaminamos produkcijos kaštai
sumažėja, gamintojas gali pateikti į rinką daugiau prekių.
Gamybos kaštams kylant, priešingai – pasiūla mažėja.
➢ Technologija. Jeigu ją patobulinus, sumažėja gamybos išlaidos
(kaštai). Esant mažesniems kaštams, kiekvienas gamintojas norės
pateikti rinkai kuo daugiau prekių, nesvarbu, kokia jų būtų
kaina.
➢ Gamtinės klimatinės sąlygos. Tai ypač svarbu žemės ūkiui.
➢ Tarpusavyje susijusių prekių kainos.Vartojamieji produktai ar
kita produkcija gali pakeisti ar papildyti vienas kitą.
Analogiškai ir gamyboje
➢ Kiti būdai gauti pelną. Daugelis gamintojų gali gaminti ne
vieną, o keletą prekių rūšių. Jeigu kurios nors anksčiau
negamintos prekės kaina kyla, tie, kas turi galimybių ją
gaminti, gali persiorientuoti į tos produkcijos gamybą.
➢ Ateities lūkesčiai. Kai gamintojai tikisi, kad kainos ateityje
kils, tai gali jau dabar gaminti tam tikras prekes, kad vėliau
gautų pelną. O prognozuojant kainų kitimą, gamintojai gali
sumažinti gamybą, ir pasiūla taps mažesnė.
Pasiūlos elastingumas
Prekės pasiūla rinkoje priklauso nuo rinkos kainos, vienų prekių
pasiūla gali daug greičiau prisitaikyti prie kainos pakitimų negu kitų
prekių pasiūla. Tas spartumas, kuriuo pasiūla prisitaiko prie kainų kitimo,
priklauso nuo vadinamojo pasiūlos elastingumo.
Kai prekės pasiūla gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyčių,
sakome, kad tokios prekės pasiūla elastinga – tokia daugumos įprastinio
naudojimo pramoninių prekių, pavyzdžiui, vidutinio brangumo baldų, namų
apyvokos reikmenų, tokių kaip muilas, arba rakandų, tokių kaip šiukšlių
dėžė ar kibiras, pasiūla. Tokių prekių pasiūla gali būti greitai padidinta
arba sumažinta reaguojant į pakitusias kainas.
Kai prekės pasiūla negali būti greitai pakeista, prisiderinant prie
kainos pakitimo, sakoma, kad pasiūla neelastinga; tokia yra kviečių,
kaučiuko, galvijų ir kitų dalykų, kurie turi būti auginami, šeriami arba
nokinami, pasiūla. Apskritai ilgą laiką kylanti kurios nors iš tų prekių
kaina sukels jos pasiūlos padidėjimą. Tas padidėjimas neįvyks iškart, nes
gamintojams reikia laiko apsispręsti didinti gamybą, ir net kai jie tai
padaro, dar prireikia laiko, kol papildoma pasiūla bus pateikta rinkai.
Neelastinga pasiūla yra tokių pramoninių gaminių, kuriems projektuoti ir
pagaminti reikia daug laiko – laivų, lokomotyvų ir kitų didelių mašinų.
Kad ir kokia prekės pasiūla – elastinga ar neelastinga – būtų,
gamintojas imasi didinti jos pasiūlą tiktai tada, kai jis tiki, jog už visą
savo produkciją gaus kainą, galėsiančią kompensuoti tos prekės gamybos
kaštus.
Pasiūlos lankstumą lemiantys pagrindiniai veiksniai yra šie :
1. Laikas. Kylant kainoms, gamintojas nori parduoti žymiai daugiau
prekių ar suteikti paslaugų. Bet tada būtina padidinti savo
gamybos apimtis, o tai savo ruožtu reikalauja papildomo laiko.
Taigi kiekis gali reaguoti stipriai, o lankstumas atitinkamai
gali būti didesnis, tik praėjus tam tikram laikotarpiui.
Šią idėją beveik prieš šimtą metų akcentavo įžymus anglų ekonomistas,
neoklasikinės Kembridžo mokyklos kūrėjas, ribinės analizės bei mažėjančio
naudingumo teorijų pradininkas Alfredas Maršalas. Jis išskyrė tris laiko
tarpsnius ir tris jo efektus :
a) momentinis arba staigus efektas, kai gamintojai nespėja sureaguoti
į situacijos pasikeitimą;
b) trumpalaikis efektas, kai firmos gali padidinti gaminamų prekių
apimtis, našiau panaudodamos savo įmonėje esančius įrengimus, nedidindamos
jų kiekio;
c) ilgalaikis efektas, kai veikiančios firmos sugeba ekstensyviai
padidinti gamybos pajėgumus, taip pat kai suspėja įsikurti naujos firmos.
Minėtąjį laiko skirstymą A. Maršalas pritaikė šviežios žuvies rinkai.
Pasiūla a) atveju yra absoliučiai neelastinga, o tuo tarpu paklausos
pokytis sukelia staigų kainos padidėjimą iki aukštesnio lygio; b) atveju
pasiūla yra elastingesnė, kaina padidėja mažiau ir ilgesniu laikotarpiu; c0
atveju pasiūla yra elastingesnė, o kaina, palyginti su a ir b atvejais,
sumažėja.
2. Produkcija, pakeičianti ar papildanti viena kitą gamyboje (pakaitalai
ir komplektarai t.y. papildančios viena kitą gamyboje ar gaminamos kartu,
komplekte). Ar prekė turi artimą pakaitą gamyboje ? Kitaip tariant, ar