Bendras vidaus produktas ir jo dinamika Lietuvoje
ĮVADAS
BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.
BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.
Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatus.
BVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė
“-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje
“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies viduje.
BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę
“-“(minus) užsieniečių gautos pajamos konkrečios šalies viduje
“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų užsienyje.
BVP įvertinti naudojami trys metodai:
1) gamybos,
2) išlaidų,
3) pajamų.
1) BVP skaičiavimas gamybos metodu- tai visų prekių ir paslaugų, sukurtų Lietuvoje per atskaitinį laikotarpį vertė, kaip galutinis gamybinės veiklos rezultatas. BVP skaičiuojamas kaip kiekvienos veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš bendro išleidimo atėmus tarpinį vartojimą.
2) Išlaidų metodu BVP apskaičiuojamas kaip galutinių išlaidų suma. Galutinės vartojimo išlaidos– tai namų ūkių, pelno nesiekiančių institucijų, vyriausybės bendra išlaidų suma individualių ir visuomeninių prekių ir paslaugų įsigijimui.
3) BVP skaičiavimas pajamų metodu naudojama pridėtinės vertės išlaidų komponentų suma.
BVP apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika
BVP atspindi ne visą šalyje sukurtą produktą (ne visus gamybinės veiklos rezultatus):
Apskaičiuojant BVP galimi produkcijos nepriskaitymai:
1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus
2) Nepriskaitymai iš neformaliojo sektoriaus
3) Nepriskaitymai nelegalaus sektoriaus
1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus (rinka be apskaitos) – tai yra produkcija ir paslaugos, apie kurias oficialios organizacijos/įmonės vyriausybei neteikia informacijos (nemoka mokesčių-akcizo, apyvartos ir pan., nuslepia dalį produkcijos ir pan.). Taigi šiuo atveju vyksta rinka be apskaitos.
2) Neapskaitoma produkcija iš neformaliojo sektoriaus – tai nepriskaityta produkcija iš tokių ūkinės veiklos subjektų, kurie remiasi giminyste. Šiam sektoriui priskiriami namų ūkiai. Tai dar vadinama gamyba be rinkos. Namų ūkyje sukuriama nemaža produkcijos, kuri nepatenka į rinką ir BVP-e neapskaičiuojama. Manoma, kad net išsivysčiusiose šalyse namų ūkiuose sukurtų produktų/paslaugų vertė sudaro apie 10%. Besivystančiose šalyse namų ūkių sukurtų produktų dalis dar didesnė. Todėl BVP rodiklių lyginimas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra nepalankus pastarosioms: ekonominio išsivystymo lygio skirtumus tarp jų dėl BVP skaičiavimo netobulumų dar labiau padidėja.
3) Nepriskaitymai iš nelegalaus sektoriaus. Į BVP nepatenka ir nelegalios veiklos produkcija, t.y. ūkinės veiklos rezultatas, kurią draudžia įstatymai: pvz. prekyba ginklais, narkotikais, kontrabandinė veikla (nelegalus tranzitas: prekių, gyventojų), kuri taipogi duoda pelną.
BVP skaičiavimo problemos
Nors BVP duomenys plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl keleto priežasčių šie duomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:
Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos – švietimas, socialinės paslaugos.
Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo.
Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.
Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.
Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo prielaidos:
1) Vengimas mokesčių (siekiant papildomų pajamų)
2) Per dideli mokesčiai
3) Įstatymų netobulumas
Neapskaitomos ekonomikos pasekmės:
Neapskaitomos (šešėlinės) ekonomikos pasekmės BVP:
1) Oficiali statistika, neįvertindama neapskaitomos ekonomikos apimtis, sumažina oficialų gamybos augimą (pvz., pagal kai kuriuos skaičiavimus BVP augimas Lietuvoje gali būti bent ¼ didesnė, jei būtų apskaityta neapskaitoma ekonomika)
2) Oficiali statistika padidina tikrąjį infliacijos lygį, kadangi nelegalios ekonomikos sektoriuje paprastai nusistovi žemesnės kainos.
3) Oficiali nedarbo statistika padidina bedarbių skaičių, nes žmonės, dirbantys neoficialiai šešėlinėje ekonomikoje paprastai registruojasi darbo biržoje, nors iš tikrųjų jie užsiėmimą ir
turi.
Neapskaitomos ekonomikos vertinimai
Nėra būdų tiksliai apskaičiuoti neapskaitomą ekonomiką. Siekiant ją apskaičiuoti taikomi įvairūs metodai: statistinė-ekonominė analizė, ekspertiniai vertinimai, spec. tyrimai.
Lietuvos statistikos departamentas organizuoja specialius tyrimus šešėlinei ekonomikai įvertinti. Tyrimai atliekami tose veiklos srityse, kur gaminamos prekės ir paslaugos. Apklausiami namų ūkiai apie naudojimąsi oficialiai neregistruotų ūkio subjektų paslaugomis, apklausiami ekspertai. Bandoma vertinti visuomenės nuomonę.
Yra atlikti elito tyrimai:
Elito nuomone šešėlinė ekonomika labiausiai paplitusi nekilnojamo turto prekyboje – (55%), mažmeninėje prekyboje – (51%); mažiausiai žemės ūkyje – 22%.
Sukuriamo BVP, skaičiuojant vienam gyventojui, rodiklis dažnai naudojamas tarpvalstybiniams palyginimams. Pagal 1 lentelės duomenis, šis rodiklis 1993-2003m. laikotarpiu, skaičiuojant litais, išaugo 23 kartus.
1 lentelė.Sukurto BVP tenka vienam gyventojui (Lt) ir jo pokyčiai (%) 1993-2003m.
1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Faktinėm kainom (litais) 3147 4622 6828 8754 10774 12271 12090 12773 13644 14632 15879
JAV doleriais 770 1162 1707 2189 2694 3068 3023 3193 3411 4008 4350
pokytis, % (palyginti su praėjusiais metais) -16,2 -9,8 3,3 4,7 7 7,3 -1,8 4 6,5 6,8 8,9
Bendras vidaus produktas, kuris sukurtas 1993- 2003 metais ir jo pokytis procentais
Bendras vidaus produktas pagal apskritis
Siekiant pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, nuo 1998m. pradėtas skaičiuoti regioninis BVP. Pateikiami 1997-2001 metų duomenys, leidžiantys įvertinti 10 apskričių indėlį į šalies BVP.
Apskritys Mln.Lt %
1997 1998 1999 2000 2001 1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso 38519,8 43554,5 42608,3 44697,8 47497,7 100 100 100 100 100
Alytaus 1754,6 1928,5 1941 1957,4 2035,8 4,6 4,4 4,6 4,4 4,3
Kauno 7792 8678,7 8414,6 8653,6 9352 20,2 19,9 19,7 19,4 19,7
Klaipėdos 4628,8 5172,3 5118,7 5585 5795,7 12 11,9 12 12,5 12,2
Marijampolės 1660,5 1829,2 1587,2 1757,7 1724,5 7,3 4,2 3,7 3,9 3,6
Panevėžio 3335,6 3580,8 3245,8 3463,3 3619,9 8,7 8,2 7,6 7,7 7,6
Šiaulių 3636,1 3719,7 3602,2 3668,4 3729,4 9,4 8,5 8,5 8,2 7,9
Tauragės 874,4 932,1 969,2 1045,9 1095,8 2,3 2,1 2,3 2,3 2,3
Telšių 1678,3 1905,1 1876,1 1964,1 2125,7 4,4 4,4 4,4 4,4 4,5
Utenos 1930,8 2113,3 2108 1995,5 2096,1 5 4,9 4,9 4,5 4,4
Vilniaus 11228,8 13695 13745,6 14606,9 15922,7 29,2 31,4 32,3 32,7 33,5
Bendras vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis
Apskritys Tūkst..Lt Palyginti su vidurkiu,%