TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….3
LR nacionalinio biudžeto funkcionavimas……………………………………………………………………4
Nacionalinio biudžeto vaidmuo…………………………………………………………………………………..5
Nacionalinis biudžeto sudėtis:…………………………………………………………………………………….6
3.1 Nacionalinio biudžeto pajamos…………………………………………………………………………………..6
3.2 Nacionalinio biudžeto išlaidos……………………………………………………………………………………9
ĮVADAS
Valstybes nacionalinis biudžetas – ekonominių piniginių santykių visuma, kurių dėka sudaromi ir naudojami pinigų fondai, skirti valstybės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti. Siaurąją reikšme tai – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos panaudojamos šalies ūkiui finansuoti, socialinėms – kultūrinėms reikmėms tenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti, valstybinio valdymo organams išlaikyti, valstybės skolai administruoti, valstybės rezervams sudaryti ir pan.
Nuo to kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos – įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola – labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai. Valstybės finansų valdymo principai vystosi kartu su valstybės institucine sąranga.
Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos.
Demokratija sustiprino gyventojų reikalavimą, kad vyriausybė būtų atsakinga ir gerai tvarkytųsi. Vykdomos reformos numato didesnį piliečių dalyvavimą valstybės finansų valdyme. Skatinamas didesnis fiskalinis skaidrumas ir didesnė fiskalinė atskaitomybė.
Biudžetas turi gilią prasmę:
Pirma – jis leidžia efektyviai naudoti valdžios turimus resursus.
Antra – sudaro aiškias sąlygas apsisprendimui dėl valdžios vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų.
Trečia – atskleidžia, kas yra tiesiog mokesčių mokėtojų pinigų perdalinimas per biudžetą, o kas – visuomenės tikslų siekimas.
Darbo tikslas – aptarti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 1998 – 2003 m. laikotarpyje. Kokios pajamos ir išlaidos formuoja nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir pamėginsime išsiaiškinti. Be to aptarsime biudžeto balansą atskirais 1998 – 2003 metais.
1. LR NACIONALINIO BIUDŽETO FUNKCIONAVIMAS
LR nacionalinio biudžeto funkcionavimo tikslas – siekiant ilgalaikės, visaapimančios ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.
LR nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų ) visuma. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato LR finansų ministerija.
Nacionalinio biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR respublikos sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, tam tikrų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimo ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.
Biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos.
Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Nacionaliniame
biudžete į apskaitą įtraukiamos ir kitos specialiųjų programų išlaidoms apmokėti (išskyrus priskiriamas nacionalinio biudžeto pajamoms) įstatymų patvirtintų šaltinių lėšos.
Asignavimai – biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys).
Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame biudžete, vadovai.
Nacionalinio biudžeto išlaidos (panaudoti biudžeto asignavimai) skirstomos į paprastąsias ir nepaprastąsias.
Nepaprastosios išlaidos – išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti.
Paprastosios išlaidos – išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant jų ilgalaikio turto vertės.
Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių pinigų. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų limitų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, gali imti ilgalaikes vidaus bei užsienio paskolas.
Tam, kad būtų galima vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, reikia parengti, apsvarstyti ir patvirtinti jų projektus.
Vyriausybė atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai.