Draudimo reikšmė valstybių socialiniame ekonominiame gyvenime pastebimai auga: didėja besidraudžiančių asmenų ratas, draudžiamų rizikų rūšys, surenkamų draudimo įmokų apimtys. Draudimo veikla yra reikšminga tiek atskiram asmeniui, tiek valstybei. Asmuo, apsidraudęs nuo kokios nors rizikos, gali jaustis saugiai, kad įvykus draudiminiam įvykiui jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas, papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies vystymuisi.
Draudimas – kaip ekonomikos šaka susiformavo XIII a., kadangi būtent tada draudimo operacija buvo atskirta nuo paskolos suteikimo.
Pirma panaši į dabartinę draudimo rūšis buvo jūrų draudimas. Pirma draudimo bendrovė buvo įsteigta 1424 m. Genujoje. Ji draudė sausuma ir jūra keliaujantį transportą.
Lietuvos teritorijoje draudimas, kaip verslas, atsirado tik XIX a.
1996 m. liepos 10 d. priimtas Draudimo įstatymas, kurį rengiant buvo vadovaujamasi Europos Sąjungos direktyvomis bei Europos Sąjungos šalių narių patirtimi ir rekomendacijomis, jame išskirtos gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakos. Gyvenant rinkos pasaulyje, nuo įvairiausių rizikų apdraudžia draudimo bendrovės, todėl išsivysčiusiose šalyse gyventojai jį renkasi labai reikliai. Lietuvoje žmonės per mažai įsigilinę į draudimo kultūrą, nors puikiai supranta, jog rizika yra natūrali bet kokio darbo palydovė, jie nepakankamai įtikinti draudimo reikalingumu ir naudingumu.
Pagal LR DĮ, draudimas – tai “finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus įvykus šio įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio įstatymo nustatyta tvarka”. Šie fiziniai ir juridiniai asmenys yra draudėjai. Tačiau jie ne visada būna ir apdraustieji. Tai yra skirtingos sąvokos. Draudėjas sudaro su draudimo įmone draudimo sutartį ir privalo mokėti draudimo įmokas, kad atsitikus draudiminiam įvykiui gautų draudimo išmoką, kurią privalo išmokėti ta draudimo įmonė. O apdraustasis yra draudėjo nurodytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką.
Draudimas gali būti savanoriškasis ir privalomas. Savanoriškasis draudimas yra nebūtinas, todėl draudimo sutartys yra sudaromas savo noru. O privalomojo draudimo sutartis turi sudaryti tiek draudėjai, tiek ir draudikai. Viena iš savanoriškojo draudimo rūšių yra kelionių draudimas.
Draudimo objektai dažniausiai yra susiję su kūno sužalojimais, nelaimingais atsitikimais, ligomis, turto valdymu ir t.t.
Išskiriamas gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Draudimo įmonė ir draudėjas sudaro draudimo sutartį, kurioje draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį, o draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas). Draudimo įmonė privalo draudėjui išduoti draudimo liudijimą (polisą).
Gyvybės draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, o gyvybės draudimo sutartis, kurioje numatytas draudimo sumos mokėjimas pasibaigus draudimo sutarties terminui, – ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
Viena iš savanoriškojo draudimo rūšių yra kelionių draudimas.
Kelionių draudimo rūšys:
q Medicininių išlaidų kelionėje draudimas
q Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu
q Kelionės išlaidų draudimas (finansinių nuostolių draudimas)
q Kelionės bagažo draudimas
Medicininių išlaidų kelionėje draudimas apmoka gydymo ir su juo susijusias papildomas išlaidas:
· būtiną medicinos pagalbą;
· apdraustojo transportavimą iki artimiausios gydymo įstaigos (kur gali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba) ir išlaidas lydinčiam medicinos personalui;
· gydytojų konsultacijas, būtinus laboratorinius ir medicininius tyrimus, medikamentus, ligoninės palatą, slaugymą ir pan.;
· būtiną stomatologinę pagalbą;
· apdraustojo mirties atveju – palaikų pargabenimą į tėvynę arba laidojimą užsienyje.
Šios išlaidos apmokamos ūmios ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju. Ūminė liga – tai žalingų veiksnių sukeltas staigus organizmo veiklos sutrikimas.Lėtinės ligos atveju paprastai apmokama tik būtina medicinos pagalba, skirta skausmui pašalinti.
Draudiminiu įvykiu laikomas medicinos požiūriu būtinas apdraustojo asmens gydymas dėl užsienyje netikėtai prasidėjusios ūminės ligos arba traumos, išskyrus atvejus kurie draudimo bendrovės draudimo taisyklėse nurodyti kaip nedraudiminiai įvykiai. Draudiminis įvykis prasideda gydymu ir baigiasi tuomet, kai pagal medicinos tyrimų rezultatus gydymas nebereikalingas. Jeigu gydymą reikia tęsti dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo padarinių, neturinčių priežastinio ryšio su iki tol gydyta liga, tai šiuo požiūriu atsiranda naujas draudiminis įvykis.
Nedraudiminiai įvykiai, kuriems įvykus draudikas (draudimo bendrovė) neprivalo mokėti draudimo išmokų (AB “Lietuvos draudimas” , UAB ERGO Lietuva, UAB “If draudimas”):
· apdraustojo
apsinuodijimas alkoholiu, narkotinėmis ar cheminėmis toksinėmis medžiagomis bei gydytojo neskirtais medikamentais;
· savižudybė, bandymas nusižudyti ar tyčinis susižalojimas;
· įvykis įvyko apdraustajam naudojantis oro transportu, nesant licencijos keleiviams skraidinti;
· apdraustojo veikla užtraukianti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, taip pat įvykiai, atsitikę apdraustąjį sulaikant įtarus ta veikla ir įvykiai įvykę laisvės atėmimo vietose;
· įvykiai, kurie įvyko (išskyrus atvejus, kai už papildomą riziką sudarant draudimo sutartį buvo sumokėta papildoma draudimo įmoka);
· apdraustajam dirbant fizinį darbą;
· dalyvaujant sporto treniruotėse arba varžybose;
· sportuojant poilsinių ar turistinių kelionių metu;