Optimalios paskirstymo kanalo strukturos nustatymo metodai

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

VERSLO IR VADYBOS KATEDRA

SONATA NAVIKAITĖ

Buhalterinės apskaitos III kurso 3BA gr. studentė

PREKYBOS LOGISTIKOS REFERATAS

OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI

Tikrino : dėst. Eidukaitienė

Marijampolė , 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

1. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI 4

1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas 5

1.2. Nuoseklaus eliminavimo metodas 7

1.3 Imitavimo metodas 8

1.4. Aspinwall prekių charakteristikų ir spalvų metodas 9

1.5 Finansinis metodas 11

1.6 Sandorio kaštų analizės metodas 12

1.7 Vadovų nuomone paremtas metodas 13

1.8 Ekonometriniai metodai 14

IŠVADOS 15

NAUDOTA LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Paskirstymo logistika susiformavo šeštame dešimtmetyje, pradėjus

tobulinti ekspedicinių sistemų darbą. Paskirstymo ir įvairialypiškumo

specifika pasireiškia tuo, kad jame susikaupia eilės užsakovų interesų ir

jų tenkinimas yra vienas iš logistikos centrinių uždavinių.

Paskirstymo kanalas – tai organizacija ar atskiri asmenys, kurie

prisiima konkretų prekių ar/ir paslaugų nuosavybės teisę ir ją perduoda

kitiems, kurie prisiima nuosavybę kelyje nuo gamintojo iki vartotojo.

Tikslas: apžvelgti ir apibūdinti optimalios paskirstymo kanalų

struktūros metodus.

Uždaviniai:

1. Kas yra paskirstymo kanalas?

2. Kas tai yra optimali paskirstymo kanalo struktūra?

3. Išsiaiškinti kokie yra naudojami šiuo metu optimalios paskirstymo

struktūros nustatymo metodai.

4. Išanalizuoti ir apibūdinti optimalios paskirstymo struktūros

nustatymo metodus.

1. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI

Optimali paskirstymo kanalo struktūra turi užtikrinti norimą

efektyvumą ir atlikti paskirstymo uždavinius kuo mažesnėmis sąnaudomis. Jei

vienas iš pagrindinių įmonės tikslų yra maksimizuoti ilgalaikį pelną, tai

ir paskirstymo kanalo struktūra turi būti suderinta su šiuo ir kitais

iškeltais tikslais.

Realioje situacijoje konkrečiam laikotarpiui parinkti optimalią

paskirstymo kanalo struktūrą gana sudėtinga: būtina nustatyti visas

alternatyvias paskirstymo kanalo formas ir kiekvienai jų apskaičiuoti

kaštus[1]. Išanalizavus gautus duomenis, parenkamas vienas iš alternatyvių

variantų, kuris labiausiai atitinka išsikeltus tikslus (pvz., užtikrina

didžiausią pelną).

Net išnagrinėjus visas alternatyvias paskirstymo kanalo struktūras,

sunku gauti vienintelį rezultatą, nes nėra reglamentuoto kaštų

apskaičiavimo metodo, kuriuo galima įvertinti ir palyginti visus

variantus[2]. Paskirstymo kanalo struktūroje yra be galo daug kintamų

elementų, kurie sunkina apskaičiavimus. Optimalios paskirstymo kanalo

struktūros parinkimo metodai siūlo nustatyti ir įvertinti visus kintamus

veiksnius. Visi išaiškinti veiksniai analizuojami, o vėliau įvertinama

kiekvieno veiksnio įtaka paskirstymo kanalo struktūrai. Atsižvelgiant į tai

, apskaičiuojami visų alternatyvų kaštai. Šių metodų trūkumas tas, kad

sunku numatyti kintamųjų dydį ir kryptį, todėl kartais tokie metodai nėra

tikslūs.

Norint įvertinti ir pasirinkti geriausią alternatyvą, naudojami

įvairūs matematiniai ir nematematiniai metodai – nuo proceso įvertinimo

metodų iki kompiuterinio modeliavimo bei matematinio programavimo. Proceso

įvertinimo metodai dažniausiai remiasi ekspertų vertinimais, todėl čia

galima derinti tiek ekonominius, tiek kokybinius kriterijus (pastarieji

dažniausiai įvertinami patirties dėka), taip pat galima numatyti

apribojimus.

L.W.Stern, A.I.El-Ansary (1982) siūlo veiksnių reikšmingumo,

nuoseklaus eliminavimo ir imitavimo metodus. B.Rosenbloom (1990) pateikia

tokius metodus:

1. Aspinwall prekių charakteristikų ir paralelinių sistemų metodą,

2. Finansinį metodą,

3. Sandorio kaštų analizės metodą,

4. Vadovų nuomone paremtą metodą,

5. Paskirstymo kaštų metodą

Šiuo metodu įvertinami alternatyvių paskirstymo kanalų kaštai ir

pajamos, įmonei pasirinkus šį metodą reikia nustatyti visus būsimus

strateginius sprendimus ir ekonometrinis metodas.

L.W.Stern siūlomus metodus paanalizuosime, remdamiesi bendru

pavyzdžiu.

Įmonė prekiaujanti chemijos prekėmis, mažėjant pelnui, nusprendė

pateikti rinkai naują prekę – plaukimo baseinuose bakterijas naikinančią

medžiagą. Ji skiriasi nuo kitų prekių, todėl norint pasiekti vartotojus

reikia iš naujo parinkti paskirstymo kanalą.

Pirmas
žinksnis, nustatant galimų naudoti tarpininkų tipus – išskirti

atskirus tarpinikus, iš kurių baseinų savininkai gali įsigyti minėtą prekę:

1) specializuotos mažmeninės parduotuvės;

2) mažmenininkai, prekiaujantys plaukimo baseinų įranga;

3) baseinus aptarnaujančios įmonės;

4) stambios mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios plačiu prekių

asortimentu;

5) įmonės, priimančios užsakymus paštu.

Norėdama pasiekti šiuos mažmenininkus, įmonė gamintoja turi pasirinkti

ir atitinkamą didmeninę struktūrą. Išskiriamos šios alternatyvos :

1) paskirstyti per esamus tarpininkus (esamų tarpinimų alternatyva );

2) paskirstyti per naujus tarpininkus, bendradarbiaujančius su baseinų

savininkais (naujų tarpininkų alternatyva );

3) įsigyti nedidelę įmonę šioje rinkoje, siekiant panaudoti jos

paskirstymo kanalus (įsigyjimo alternatyva);

4) dideliais kiekiais parduoti naująją prekę, jau veikiančioms šioje

srityje įmonėms (įmonės ženklo alternatyva);

5) pardavimas per įmones, kurios priima užsakymus paštu (užsakymų

paštu alternatyva).

Kiekviena iš šių alternatyvų turi ir privalumų ir trūkumų, kuriuos

reikia labai atidžiai įvertinti ir išanalizuoti. Šiai situacijai išspręsti

galima panaudoti kelis metodus.

1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas

Norint šiuo metodu įvertinti alternatyvas, reikia sudaryti sąrašą

kriterijų, pagal kuriuos bus vertinama. Kiekvienam jų skiriamas santykinis

reikšmingumas, visos alternatyvos įvertinamos pagal kiekvieną kriterijų ir

kiekvienai alternatyvai išvedamas bendras naudingumo indeksas. Šis metodas

susideda iš keturių etapų (B.Rosenbloom, 1990):

1) Pirmiausia apibūdinami ir parenkami veiksniai, pagal kuriuos bus

apibrėžiama paskirstymo kanalo forma;

2) Pasirinkti veiksniai įvertinami (balais ar procentais) pagal jų

įtakos svarbą;

3) Kiekvieno paskirstymo kanalo alternatyva pagal veiksnius ir jų

svarbą įvertinama, pažymint jų reikšmę;

4) Apskaičiuojamas bendras veiksnių įvertinimas pagal kiekvieną

paskirstymo kanalo formos alternatyvą.

1 lentelė

Veiksnių reikšmingumo metodo pritaikymas esamų tarpininkų alternatyvai

| |s | |as (2×3) |

| | |kų |kų | | | |

|1. Reikalingos |0,3 |0,8=T |0,6=T |0,2=N |0,9=T |0,9=T |

|2. Pelno lygis |0,5 |0,5=T |0,8=T |0,6=X |0,5=T |0,4=N |

|3. Įmonės |0,5 |0,7=T |0,6=T |0,1=X |0,8=T |0,8=X |

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 905 žodžiai iš 3010 žodžių.

Panašūs įrašai